Sparčiai kylant COVID-19 atvejų Lietuvos prekybos įmonių asociacija teigia, kad galimybių pasas (gpasas) didina viruso plitimo riziką – didžiosiose maisto prekių parduotuvėse aptarnaujančiose tik su „gpasu” klientų sumažėjo maždaug ketvirtadaliu, nes pirkėjai renkasi mažesnio formato parduotuves, kuriose galima apsipirkti be „gpaso”.
Asociacija skaičiuoja, kad dėl pasikeitusių srautų, parduotuvėse veikiančioms su „gpasu” vienam pirkėjui tenka 23,2 kvadratinio metro, o aptarnaujančiose visus – 9,6 kvadratiniai metrai.
„Gpasas“ prekyboje suveikė epidemiologiškai nepalankiai – užuot paskatinęs vakcinuotis ir saugiai apsipirkti, padidino pirkėjų koncentraciją parduotuvėse, kurios veikia be „gpaso“, – pranešime sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.
„Pirkėjai renkasi mažesnio formato parduotuves, veikiančias be „gpaso”. Taip daro net tie žmonės, kurie turi „gpasus“, – pridūrė ji.
Pasak prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, „gpaso” poveikis tinklui yra reikšmingas, nes pirkėjų srautai sumažėjo tose parduotuvėse, kurios generuoja 60 proc. tinklo apyvartos.
„Nuo rugsėjo 13 dienos, kai įsigaliojo reikalavimas į didesnes parduotuves įleisti tik pirkėjus su „gpasu”, 75-iose „Maximos“ parduotuvėse pirkėjų srautai iki dabar yra apie 25 proc. mažesni. Tuo metu likusiose, daugiau nei 170-tyje, mūsų tinklo parduotuvių jie paaugo vos 0,7 proc.“, – BNS teigė E. Dapkienė.
Pasak jos, apyvarta tinklo parduotuvėse su „gpasu” smuko apie 15 proc., o be „gpaso” – išaugo beveik 17 proc., tačiau palyginti su pernai metais, viso prekybos tinklo apyvarta nuo rugsėjo 13 dienos yra sumažėjusi.
„Mūsų nuomone, pandemijos metu tolygesnį pirkėjų srautų pasiskirstymą ir kontrolę parduotuvėse galėtų užtikrinti prieš tai jau buvusi praktika reguliuoti srautus, kuri būtų derinama su grįžusiu reikalavimu dėvėti kaukes. Tokia tvarka būtų sąžiningesnė ir konkurencijos prasme. Šiuo metu parduotuvėse su „gpasu” vienam pirkėjui tenka 16 kv. m., o kur įleidžiami visi pirkėjai – vos 7 kv. m.“, – sakė E. Dapkienė.
Iš 251 „Maximos“ tinklui priklausančių parduotuvių „gpasą” privalu pateikti 75.
„Iki“ prekybos tinklo Komunikacijos vadovės Vaidos Budrienės teigimu, nors „gpasas” sumažino srautus didžiausią apyvartą nešančiose tinklo parduotuvėse, bet padidino apsipirkimo krepšelį jose.
„Parduotuvėse kur reikia pateikti „gpasą” apyvarta mažėjo apie 9 proc., tačiau pirkinių krepšelis didėjo apie 16 proc. – tai reiškia, kad žmonių ten apsilankė mažiau ir rečiau, tačiau pirko jie didesniais kiekiais, tuo tarpu parduotuvėse be GP apyvarta pakilo 14 proc.“, – sakė V. Budrienė.
Jos teigimu, dėl „gpaso” parduotuvėms taip pat labai sunku kontroliuoti ir valdyti greitai gendančių prekių likučius.
„Nėra aišku kiek kitą dieną mūsų klientų turės „gpasą”, todėl tikrai susiduriame su šviežių produktų likučių valdymo iššūkiais“, – sakė V. Budrienė.
iš 228 „Iki“ tinklui priklausančių parduotuvių „gpasas” tikrinamas 25.
Pasak prekybos tinklo „Norfa“ atstovo spaudai Dariaus Ryliškio, užuot padėjęs valdyti pandemiją „gpasas” veikia priešingai, o tinklui neša reikšmingus nuostolius.
„Nors vyriausybė „gpasą” įvedė siekdama pagerinti epidemiologinę situaciją skaičiai rodo, kad viskas yra atvirkščiai: ten kur vietos yra – žmonių nėra, o ten kur vietos nėra – jie grūdasi. Esam paskaičiavę, kad mažosiose tinklo parduotuvėse, kuriose galima apsipirkti be „gpaso” žmonės yra 2,5 karto labiau susigrūdę lyginant su didžiosiomis“ , – BNS sakė D.Ryliškis.
Pasak „Norfos“ atstovo, dėl „gpaso” įvedimo didžiosiose tinklo parduotuvėse apyvarta sumažėjo apie 25 proc. mažosiose padidėjo apie 10 procentų.
„Perskirstymas tarp didžiųjų ir mažųjų tinklo parduotuvių nekompensuoja praradimų – praėjusią savaitę bendras tinklo apyvartos kritimas buvo apie 4 proc. o tai yra daug“, – pabrėžė D. Ryliškis.
Iš 152 „Norfos“ tinklui priklausančių parduotuvių „gpasą” privalu pateikti 39.
Anot D. Ryliškio, „gpaso” naudojimas taip pat iškreipia konkurenciją.
„Iškreipiama konkurencija, nes yra prekybos tinklų, kurie neturi ar turi labai mažai parduotuvių, kur reikalingi „gpasai”, tad jie ekonomiškai laimi, nes valdžios priemonės neveikia“, – sakė „Norfos“ atstovas.
„Gpaso“ tikrinimas „Akropolyje“
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė BNS aiškino, jog tinklas dėl „gpaso” įvedimo nefiksavo didesnių pokyčių.
„Iš visų Lietuvoje veikiančių prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvių tik trijose yra tikinami „gpasai”, todėl didesnių pokyčių per šį laikotarpį, kai buvo įvestas „gpasas”, nesame užfiksavę. Nepastebime ir reikšmingų pokyčių dėl pirkėjų srauto“, – sakė L. Skersytė.
Lietuvoje veikia 59 „Lidl“ prekybos tinklo parduotuvės, o „gpasas” yra tikrinamas trijose.
Pasak „Rimi“ atstovės spaudai Gabrielės Šerėnienės, tinklo parduotuvėse kur reikia tikrinti „gpasą” sumažėjo ir srautai, ir apyvarta.
„Nuo rugsėjo 13 dienos pirkėjų srautai „Rimi“ parduotuvėse persiskirstė: ten kur „gpasas” yra tikrinamas – naujausiais duomenimis, srautas sumažėjo virš 18 proc., apyvarta per 9 proc.“, – sakė G. Šerėnienė.
„Akivaizdžiai matome, kad didžiosiose mūsų parduotuvėse viruso prevencijai yra geresnės sąlygos nei mažosiose, nes čia yra didesnės erdvės pirkėjams išlaikyti saugius atstumus. Tuo tarpu jose pirkėjų srautai yra ženkliai sumažėję, o mažose – išaugę“, – pridūrė ji.
Iš 75 „Rimi“ tinklui priklausančių parduotuvių „gpasas” tikrinamas 44.
Pasak „Rimi“ atstovės, žmonių nukreipimas į mažas erdves, kur susidaro jų grūstys ir saugių atstumų laikytis yra žymiai sunkiau, yra netikslingas.
„Pritariame Lietuvos prekybos asociacijos siūlymui grįžti prie pandemijos pradžioje pasiteisinusio principo riboti pirkėjų patekimą į parduotuves, atsižvelgiant į jų plotą. Pirkėjų srautams įvairių dydžių parduotuvėse pasiskirsčius tolygiau viruso prevencija būtų efektyvesnė“, – pabrėžė G. Šerėnienė.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė mano, kad Vyriausybė turėtų keisti dabar galiojančias „gpaso” nuostatas, nes parduotuvės dėl žymiai greičiau plintančios Delta atmainos ir dėl „gpaso” taikymo gali tapti COVID-19 plitimo vieta.
„Įsigaliojus kaukėms visose uždarose patalpose, nebeliko priežasčių taikyti „gpasą” prekyboje“, – teigė R. Vainienė.
Nuo rugsėjo vidurio daugelis paslaugų bei prekybos vietų yra apribotos „gpaso” neturintiems žmonėms. Be jo galima apsipirkti tik nedidelėse maisto prekių parduotuvėse, vaistinėse, optikose, taip pat veterinarijos prekių parduotuvėse.
„Gpasą” šiuo metu galima gauti pasiskiepijus nuo COVID-19, persirgus arba turint neigiamą mokamo PGR tyrimo ar mokamo antigeno testo rezultatą.
