Vyriausybė trečiadienį planuoja svarstyti siūlymus dėl privalomo skiepijimo kai kurių sferų darbuotojams, spręs dėl 100 eurų išmokų 75-erių ir vyresniems senjorams. Tarp svarbių klausimų ir minimalaus mėnesio atlyginimo didinimas bei projektai dėl dujų ir elektros kainų.
Taip pat siūloma, kad valstybė daugiau nefinansuotų COVID-19 testų nevakcinuotiems darbuotojams. Už testus mokėtų pats darbuotojas arba darbdavys, išskyrus atvejus, kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.
Jei Vyriausybė pritars šiems siūlymams, projektai bus teikiami svarstyti Seimui, kuris priims galutinį sprendimą.
Siūloma nustatyti, kad darbuotojai, vykdantys veiklas kurių sąrašą tvirtins Vyriausybė, galės dirbti tik pasiskiepiję, išskyrus atvejus, kai darbuotojas negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, yra persirgęs užkrečiamąja liga ar neužtikrintas vakcinų prieinamumas.
Nepasiskiepiję darbuotojai, jei darbo pobūdis leidžia, turės būti skiriami dirbti nuotoliniu būdu, arba perkeliami į kitą darbą toje pačioje darbovietėje, o jei nei vienos iš tokių galimybių nėra – nušalinami nuo darbo, nemokant darbo užmokesčio, iki pasibaigs ekstremali situacija ar karantinas.
Taip pat siūloma, kad kitų darbuotojų sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, karantinas, būtų finansuojami darbuotojo arba darbdavio lėšomis
Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų lapkričio 1 dieną. Pažymoje nurodoma, kad iki to laiko darbuotojai, kurie privalės skiepytis, turės pakankamai laiko pasiskiepyti bent viena vakcinos doze ir įgyti imunitetą.
100 eurų senjorams
Taip pat bus svarstomas siūlymas naujai nuo koronaviruso pasiskiepijusiems 75-erių ir vyresniems senjorams skirti 100 eurų vienkartinę išmoką.
Pagal jį, teisę į vienkartinę išmoką turėtų 75 ir daugiau metų sulaukęs asmuo, kuris iki šių metų rugsėjo nebuvo pasiskiepijęs nei viena vakcinos doze ir iki gruodžio 1 dienos pilnai pasiskiepytų.
Taip pat išmoka būtų mokama 75-erių ir vyresniems senjorams, kurie šiuo metu yra pilnai pasiskiepiję ir iki balandžio 1 dienos pasiskiepytų sustiprinančiąja, t. y. trečia arba antra doze, priklausomai nuo pasirinktos vakcinos.
Vienkartinės išmokos dydis būtų 100 eurų, asmuo turėtų teisę gauti tik vieną išmoką.
Pinigai būtų išmokėti gruodžio ir balandžio mėnesiais, kartu su pensija, atskiro prašymo senjorams teikti nereikėtų.
Projektą ministerija teikia siekdama „finansinėmis priemonėmis skatinti 75 ir daugiau metų sukakusius asmenis įgyti ar palaikyti jau įgytą imunitetą nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinuojantis“.
Taip pat šiandien posėdyje bus svarstomi ir kiti ne ką mažiau svarbūs klausimai – Vyriausybė galutinai apsispręs dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, svarstys irprojektus dėl elektros bei dujų kainų.
MMA didinimas iki 730 eurų
Vyriausybė posėdyje trečiadienį spręs dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymo MMA nuo 2022 metų sausio didinti 88 eurais arba beveik 14 proc. – nuo 642 iki 730 eurų.
Pasak Lietuvos banko ekonomistų, MMA padidinus 13,7 proc., vidutinis darbo užmokestis 2022 metais augtų maždaug 1,5 proc. punkto sparčiau nei nedidinant minimalios algos.
Atskaičius mokesčius 730 eurų MMA siektų 518 eurų „į rankas“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė yra sakiusi, kad tai būtų vienas reikšmingiausių minimalios mėnesinės algos padidėjimų per dešimtmetį.
Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, nuo kitų metų pradžios didinti MMA leidžia gera padėtis šalies ūkyje, palankios prognozės kitiems metams bei geras pajamų surinkimas į valstybės biudžetą.
Anksčiau buvo siūloma MMA didinti 61 euru (9,5 proc.) iki 703 eurų, tačiau M. Navickienė dar rugsėjo mėnesį užsiminė, kad MMA galėtų augti ir daugiau.
Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.
Svarstys projektus dėl elektros ir dujų kainų
Vyriausybė trečiadienį neformaliame pasitarime svarstys įstatymų pataisas, kurios reglamentuos elektros bei dujų kainų buitiniams vartotojams augimo išdėstymą per penkerius metus, o galutinai dėl jų apsispręs kitą savaitę. Pataisomis taip pat siūloma antrai vartotojų grupei pusmečiui pratęsti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą.
Anksčiau planuota, kad siūlomiems pakeitimai trečiadienį bus svarstomi Vyriausybės posėdyje, tačiau šis klausimas iš posėdžio buvo išimtas, nes turi praeiti privalomos penkios dienos, skirtos viešam projektų derinimui, BNS informavo Energetikos ministerija
Energijos išteklių rinkos, Gamtinių dujų bei Elektros energetikos įstatymų pakeitimai siūlomi reaguojant į pastaruoju metu smarkiai augančias energetikos išteklių kainas.
Pataisas parengusi Energetikos ministerija nurodo, kad priėmus pakeitimus ir išdėsčius mokėjimus per penkerius metus, galutinės reguliuojamos elektros kainos augimas vartotojams, kurie iki šiol nėra pasirinkę nepriklausomo tiekėjo, nuo kitų metų siektų iki 21 procento. Dujų kaina virykles turintiems žmonėms nuo sausio kiltų iki 20 proc. (vietoj dabar prognozuojamų 51 proc.), dujomis šildantiems namus – iki 30 proc. (vietoj 83 proc.).
Nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo datą siūloma pratęsti iki 2022 metų liepos mėnesio. Dabar numatyta, kad didesni elektros vartotojai (per metus suvartojantys 1-5 tūkst. kWh) – daugiausia daugiabučių gyventojai – nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti iki gruodžio vidurio. Šiuo metu jiems elektra, priklausomai nuo pasirinkto tiekėjo ir plano, nuo sausio galėtų brangti iki 50 procentų.
Gamtinių dujų įstatymo pataisomis taip pat siekiama sudaryti teisines sąlygas dujų tiekimo įmonėms naudotis ne tik šiuo metu galiojančia vienintele dujų tiekimo saugumą užtikrinančia priemone – atsargų kaupimu ir saugojimu, bet ir kitais Europos Sąjungos šalių narių praktikoje taikomais rinkos elementais bei priemonėmis, ir tokiu būdu užtikrinti nenutrūkstamą gamtinių dujų tiekimą pažeidžiamiems vartotojams.
„Vien suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGDT) laikomas dujų kiekis užtikrina nenutrūkstamą gamtinių dujų tiekimą pažeidžiamiems gamtinių dujų vartotojams Lietuvoje, nes SGDT kiekvieną mėnesį priima bent po vieną laivą, o šio dujų kiekio visiškai pakanka, kad būtų bent 30 dienų žiemos laikotarpiu užtikrintas nenutrūkstamas gamtinių dujų tiekimas pažeidžiamiems vartotojams“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Energijos išteklių rinkos įstatymo pataisomis siekiama sudaryti galimybę reguliuojamiems šilumos gamintojams dvišaliais kontraktais (ne per gamtinių dujų biržą) įsigyti daugiau kaip 50 proc. gamtinių dujų su sąlyga, kad dvišaliais kontraktais įsigyjamų gamtinių dujų kaina neviršys vidutinės gamtinių dujų biržos kainos.
Energetikos ministras Dainius Kreivys praėjusį trečiadienį paskelbė, jog planuoja „nupjauti“ elektros ir dujų kainų kilimą nuo 2022 metų sausio, o kainų skirtumas būtų padengtas per penkerius metus. Premjerė Ingrida Šimonytė tuomet teigė, kad kainas padės amortizuoti elektros ir dujų tiekėjos „Ignitis“ pajamų srautai.
Vyriausybei pritarus, įstatymų pataisas skubos tvarka bus siūloma svarstyti Seimui.
