Penktadienį, spalio 1 dieną, įsigaliojo griežtesnės kaukių dėvėjimo taisyklės, nurodyta, kad jas dėvėti reikia visose uždarose patalpose. Nors buvo svarstoma paskelbti karantiną, tačiau nuspręsta griežtesnes taisykles įvesti toliau galiojant ekstremaliajai situacijai. Delfi aiškinosi, kuo skiriasi karantino režimas nuo ekstremaliosios situacijos ir kiek ji „talpi“ – kiek griežtų karantino priemonių gali tilpti į ekstremalios situacijos rėmus. Galbūt karantinas niekada nesugrįš?
Situacija primena pernykštį lapkritį
Visa šalis jau kurį laiką panirusi į juodąją COVID-19 zoną. Naujų susirgimų koronavirusu vis daugėja – pasiekta 2 tūkst. naujų atvejų kasdien riba.
Ši situacija primena praėjusių metų lapkritį. Tada naujų atvejų skaičius viršijo maždaug 1500. Štai lapkričio 4 dieną buvo užfiksuota 1419 atvejų, lapkričio 12 dieną – 1879, lapkričio 19 dieną – 2244, o paskutinę lapkričio dieną – 1489.
Lapkričio 7 dieną pernai prasidėjo antrasis visuotinis karantinas, jis tęsėsi iki pat šių metų birželio.
Praėjusių metų lapkritį jau antrą karantiną įvedė buvusio premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, gruodžio viduryje, atvejams pasiekus dar neregėtas aukštumas, jį sugriežtino naujoji premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė.
Nuo lapkričio 7 dienos visi asmenys buvo įpareigoti viešose vietose būti ne didesnėmis nei 5 asmenų grupėmis, išskyrus šeimos narius, laikytis ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo tarp asmenų ar asmenų grupių, vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis asmens higienos reikalavimų.
Apsaugines veido kaukes visose viešose vietose turėjo dėvėti vyresni nei 6 metų amžiaus asmenys.
Tada buvo kalbėta ir apie rekomendacijas riboti judėjimą dėl nebūtinų priežasčių – išvykti iš gyvenamosios vietos tik į darbą, apsipirkti, dėl sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų.
Taip pat buvo draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse viešose vietose organizuojami renginiai ir žmonių susibūrimai viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku.
Grožio salonai, ne maisto prekių parduotuvės galėjo ir toliau veikti, tačiau turėjo riboti lankytojų srautą.
Viešasis sektorius turėjo dirbti nuotoliniu būdu, privačiam verslui buvo rekomenduojama daryti tą patį.
Ikimokyklinukų, priešmokyklinukų ir pradinukų ugdymas ir toliau organizuojamas ugdymo įstaigose. Tam turėjo būti nustatytos atskiros sąlygos saugumui užtikrinti.
Vyresniųjų klasių mokiniams pamokos buvo vykdomos nuotoliniu būdu arba derinant nuotolinį su kasdieniu būdu.
Kavinės galėjo tiekti maistą tik išsinešti. O pacientų lankymas gydymo įstaigose buvo uždraustas.
Imunizacija nepakankama
Žinoma, praėjęs ruduo ir dabartinis skiriasi esminiu veiksniu – visiems prieinama vakcina nuo koronaviruso. Ją Lietuvoje jau yra gavę 68,6 procento gyventojų.
Vyriausybė trečiadienį griežtindama reikalavimus dėl kaukių dėvėjimo rėmėsi Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtu raštu, kuriame teigiama, kad „imunizuotų asmenų skaičius vis dar nepakankamas, kad būtų valdomas viruso plitimas“.
Tuo metu jis buvo 67,7 procento.
Riba tarp karantino ir ekstremaliosios situacijos labai plona
Gerai informuotas asmuo, kuris nenorėjo atskleisti savo pavardės, Delfi paaiškino, kuo skiriasi karantinas ir ekstremalioji situacija. Anot pašnekovo, kalbant apie ekstremaliąją situaciją, dabar jau tinka beveik visi anksčiau naudoti pandemijos ribojimai.
„Praktiškai viskas gali. <…> Kadangi per daug keitimų, Civilinės saugos įstatymas yra praktiškai suvienodėjęs su karantinu. Bandžiau pasižiūrėti, ko negalima daryti pagal Civilinės saugos įstatymą, ką galima daryti pagal karantiną. Tai vienintelis dalykas, ko tikrai negalėtų padaryti esant ekstremaliajai situacijai, – uždėti kaukes lauke“, – teigė gerai informuotas pašnekovas.
Delfi pašnekovas aiškino, jog Civilinės saugos įstatymas, kuris reguliuoja ekstremaliąją situaciją, leidžia vykdyti gelbėjimo darbus, paiešką, likviduoti tam tikrus įvykius, apriboti žmogaus laisvą judėjimą, leidžia nustatyti ūkinės veiklos apribojimus, viešųjų ir administracinių paslaugų apribojimus.
„O kas liečia karantiną, tai jis tik smulkiau „išrašo“, bet viską tą patį. Skirtumas tarp šių dviejų režimų visą laiką buvo tas, kad ekstremalioji situacija leidžia jau tiesiogiai įpareigoti asmenį laikytis tų reikalavimų. Ekstremalioji situacija sako, kad gyventojams gali būti nustatomi ribojimai. Negali sakyti, kad žmogus privalo eiti su kauke, kaip būdavo karantino metu. <…>. Esant karantinui tai gali daryti, bet ekstremaliosios situacijos metu darai kitaip. Tada reikia sakyti, kad uždarose patalpose turi būti dėvimos kaukės“, – dviejų režimų plonybes aiškino jis.
Ekstremalioji situacija leidžia nurodymų nesilaikančius asmenis bausti.
„Administracinių nusižengimų kodekse buvo du skirtingi straipsniai: 45 straipsnis taikomas karantino atveju ir 526 – civilinės saugos atveju. Jie visiškai suvienodėję, juos abu galima pritaikyti tiek karantinui, tiek ekstremaliajai situacijai. Tarp jų riba išnykusi, yra tik subjektai skirtingi, kas gali nubausti“, – sakė Delfi pašnekovas.
Tiek ekstremaliosios situacijos metu, kaip ir karantino, gydytojai gauna priedus už darbą rizikingomis sąlygomis, gavo ir gaus. Tik kelias yra kiek ilgesnis nei karantino metu.
„Užkrečiamųjų ligų įstatymas – čia galime matyti ir šiokį tokį skirtumą; labai aiškiai pasako 32 straipsnis dėl medikų, tiek ir medikų rezidentų, kurie dirba su koronavirusu, aiškiai yra įrašyta, koks dydis – nuo 60 iki 100 procentų darbo užmokesčio dydžio. Čia jau yra imperatyvi nuostata – privalo mokėti valstybė, ir mokama iš PSDF lėšų.
Štai šiuo metu nėra karantino, bet nėra taip, kad jie negautų tų pinigų. Jie lygiai taip pat gali tuos pinigus gauti pagal Civilinės saugos įstatymą, tik ten kitoks reguliavimas. Tokiu atveju kreipiamasi dėl tų pinigų, nebėra automatiškai, teikiamas raštas Sveikatos apsaugos ministerijai, ši ruošia raštą Finansų ministerijai, pagrindžia, kad jie dirbo. O tada Finansų ministerija pritaria ar ne, turi pinigėlių ar ne, jau iš valstybės biudžeto ar skolintų lėšų, kreipiasi į Vyriausybę. Ir ten paskiriama“, – teigė pašnekovas.
„Sočiai užtenka ekstremaliosios situacijos“
Jis priminė, jog pernai vasarą, nenorint skelbti karantino visoje šalyje, buvo pradėti skelbti lokalūs karantinai. Pirmoji savivaldybėje, kurioje tai padaryta, – Raseiniai.
Pašnekovas teigė, jog karantinas, kaip žodis, žmonėms tapo atgrasus, todėl valdžia ir sprendžia problemą kitaip – per ekstremaliąją situaciją.
„Karantinas duoda daugiau laisvės. Jo teisėtumas, ypač užkrečiamos ligos atveju, daug saugesnis sprendimas valstybei“, – sakė pašnekovas.
Jis sutiko, kad įvesti karantiną jau yra politinis sprendimas.
„Sočiai užtenka ekstremaliosios situacijos. Karantiną įvesti – labiau politinis sprendimas. Tuo labiau kad karantinas šiandien yra tapęs baimės objektu. Bet ar mes negalim uždaryti verslų esant ekstremaliajai situacijai? Galime“, – Delfi sakė pašnekovas.
„Nemanau, kad reikia daryti tokią kvailystę“
Užkrečiamųjų ligų specialistas, profesorius Saulius Čaplinskas stebėjosi opozicijos kritika dabartiniams valdantiesiems, net nesistengiant įžiūrėti savo klaidų.
„Čia yra ciniška. Jeigu jie pripažintų, kad padarė klaidų, kad pastatė silpną ir sutrūkinėjusį namo pamatą, ant kurio toliau vyksta namo statybos… Dėl to tikėtis rezultato yra naivu“, – Delfi sakė S. Čaplinskas.
„Jie paliko prastą pamatą, sugriovė infrastruktūrą visuomenės sveikatos. Kodėl iki šiol nėra kai kurių pavaldžių įstaigų vadovų?“ – klausimą kėlė užkrečiamųjų ligų specialistas.
Jis aiškino, jog paprasčiausias vadybininkas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pavaldžios įstaigos vadovu dirbti negali, nes „neturi supratimo“ apie medicininį turinį.
„Juk ne vien skiepai, bet ir diagnostika. Apie tai, kokie metodai, kaip ir kada taikyti greituosius testus, kada PGR; nėra jokio medicininio turinio. <…>. Šneka apie kažkokius procesus, bet medicininio turinio neliko“, – sakė profesorius S. Čaplinskas.
Paprašytas įvertinti situaciją praėjusių metų rudenį ir šį, S. Čaplinskas pabrėžė svarbiausią aspektą – vakcinaciją.
„Mes dabar turime visiškai kitokią pandemiją. Ne šiaip sau buvo apskaičiuota, kad jei bus 70 procentų neimlių žmonių visuomenėje, tai virusas neplis. Čia buvo kalbama apie pirmąją atmainą. Bet šita delta atmaina neplis, jei 90 procentų bus neimlių žmonių. <…>. Mūsų dabartiniai skaičiai yra per maži šiam delta variantui, kad darytų įtaką jam plisti“, – kalbėjo pašnekovas S. Čaplinskas.
Nuo penktadienio įsigaliojo tvarka apsaugines veido kaukės dėvėti visose uždarose patalpose, net ir turint imunitetą nuo koronaviruso – persirgus ar gavus skiepą. Užkrečiamųjų ligų specialistas S. Čaplinskas teigė, jog uždengus nosį mažėja ir viruso plitimo tikimybė.
„Dabar suvaržymai uždaroje erdvėje – kiekvienam žmogui, kad suprastų, jog nereikia atidaryti durų virusui. Nesvarbu, ar jis paskiepytas, ar ne. O tos durys, vaizdžiai šnekant, – nosis. Jeigu nosis – po kauke, tai tos durys stipriai užvertos. Čia yra elementari logika. Kai buvo pasakyta, kad jei žmogus turi galimybių pasą, tai gali nebesisaugoti, nesupratau. Tai prieštarauja teisinei logikai. <…>. Jeigu žmogus nesupras ir neturės motyvacijos, vidinio poreikio užsidengti nosį, tai jis ir nesielgs taip“, – apie dabartinius ribojimus vaizdžiai kalbėjo užkrečiamųjų ligų specialistas.
S. Čaplinskas Delfi sakė negalintis patikėti, jog bus dar vienas užsidarymas. Pirmieji buvo reikalingi pasiruošti ateinančiai situacijai. O kur dar visiems prieinama galimybė vakcinuotis.
„Negaliu patikėti, kad tokį lokdauną vėl galėtų įvesti valdžia. Nemanau, kad padarytų tokią, atsiprašau, kvailystę, juk jis jau nebereikalingas. Toks lokdaunas buvo reikalingas, žinoma, ne toks, koks buvo pas mus, o daug trumpesnis ir racionalesnis. Pačioje pradžioje jis buvo reikalingas, kol nebuvo pakankamai instrumentų, kol nebuvo apsaugos priemonių, diagnostikos. Aš net nekalbu apie vakcinas. <…>. Dabar vėl tai daryti nebūtų jokios medicininės logikos“, – savo poziciją dėstė profesorius S. Čaplinskas.
Jis priminė, jog tokio griežto užsidarymo tikslas buvo vienas – laimėti laiko.
„Dabar jau reikia ne laimėti laiko, bet valdyti infekciją. Tam yra instrumentų ir priemonių. Netgi daugiau, nei buvo galima tikėtis per tokį trumpą laiką“, – apie vakciną nuo koronaviruso sakė užkrečiamųjų ligų specialistas.
Jis sutiko, kad žmonės jau pavargo nuo gąsdinimo.
„Ribojimus pirmiausia turi suprasti pats žmogus, kolektyvai. Važiavau per daugelį Lietuvos įmonių, veikia tie ribojimai įmonėse. Žmonės atsakingai žiūri, verslu reikia pasitikėti ir duoti jiems instrumentų. Žmonės supranta, kad reikia dirbti“, – apie dabartinius ribojimus Delfi kalbėjo S. Čaplinskas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
