Rugsėjo 30 d. duris atvėrė restauruotas Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys Juozo Zikaro namai-muziejus. Žvilgsnį traukia atnaujinti baldai, grindų danga, langai, J. Zikaro skulptūros, jaukios asmeninės detalės, tarp kurių – ypatinga „brangenybių“ dėžutė. Skubame apsidairyti.
Sveiki atvykę į 1933-iuosius
Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus vadovė Daina Kamarauskienė džiaugiasi, kad sugrįžo namo autentika, dabar jis alsuoja 1933-iųjų dvasia, kai į skulptoriaus Juozo Zikaro (1881-1944) pastatytą namą su vaikais Vaidučiu, Teisučiu bei dvynukais Vainučiu ir Alyte atsikraustė žmona Anelė Tūbelytė-Zikarienė.
Skulptorius name gyveno iki pat mirties, vėliau jame gyventi liko žmona Anelė ir dukra Alytė, kuri 1959 m. čia įrengė slaptą tėvo kūrinių muziejų. Po jos ir jos vyro mirties namas testamentu atiteko M. K. Čiurlionio dailės muziejui.
Pasitinka vaikų juokas
Vos įžengus į namus akys nukrypsta į videoinstaliaciją ant sienos su Zikarų šeimos, jų draugų nuotraukomis, kartu girdėti ir vaikų juokas, nuolat aidėdavęs šiuose namuose.
„Zikarų dukra Alytė Zikaraitė pasakojo, kad šiuose namuose visada skambėdavo vaikų juokas, tad ir čia atėję lankytojai išgirs krykštaujančius ir ratu po namą lakstančius vaikus, mat namo kambariai išsidėstę ratu ir yra pereinami“, – sakė D. Kamarauskienė.
Esame pakviečiami į svetainę, čia išliko maždaug 1935 m. sukurta grindų danga – linoleumas, manoma, belgiškas ir vienintelis toks išlikęs Lietuvoje. „Kad išliktų tarpukario laikotarpio linoleumas gyvenamajame name – unikalu, ir dar art deco stiliaus!“, – žavėjosi D. Kamarauskienė.
Tuomet akys nukrypo į blizgantį 1900-ųjų gamybos firmos „Kaps“ pianiną, tokių Lietuvoje yra vos pora. „J. Zikaras nupirko padėvėtą pianiną vaikams, kad jie mokytųsi skambinti. Kaina už dėvėtą instrumentą buvo didoka, tad vyras gavo nuo žmonos barti, kad išlaidauja seniems trantams“, – pasakojo D. Kamarauskienė.
Vaišindavo firmine kava ir bandelėmis
Jaukioje Anelės ir Juozo Zikarų svetainėje rinkdavosi žinomi to meto visuomenės, politikos, kultūros veikėjai, tarp jų: skulptorius Petras Rimša, tapytojas Jonas Mackevičius, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas ir kt. Pas A. Zikarienę užsukdavo visuomenės veikėja Sofija Smetonienė bei kitos Moterų draugijos narės.
Kambaryje būdavo diskutuojama, politikuojama, taip pat žaidžiama šachmatais, kortomis, išbandomi įvairūs stalo žaidimai.
Profesionali namų šeimininkė, Peterburge aukštuosius mokslus baigusi Anelė Zikarienė svečius vaišindavo firminėmis bandelėmis su obuolių uogiene ir cinamonu. Kartu patiekdavo ir ypatingai paruoštą kavą – slapta įberdavo žiupsnelį druskos, ir niekas nesuprasdavo iš kur toks ypatingas skonis.
„Brangenybių“ dėžutėje – išskirtiniai eksponatai
Iš svetainės keliaujame į Anelės Zikarienės kambarį. Čia esanti ekspozicija pasakoja kaip mama auklėjo vaikus, kaip patys vaikai išreikšdavo meilę mamai, taip pat pateikiami J. Zikaro laiškai mylimajai Anelei.
Videoinstaliacijoje ant sienos slenka šeimos nuotraukų, laiškų, užrašų vaizdai, viename jų matyti toks laiškelis: „Brangi Mamyte, sveikinu Tave su Šv. Kalėdomis ir linkiu daug sveikatos ir laimės. Tave milys sūnus Vaidutis. J. M. Mamytei, miegamasis kambarys“, – rašė sūnus Vaidutis mamai. Kambaryje eksponuojami A. Zikarienės rankinukai su jos inicialais „AZ“, dukters figūrinės pačiūžos, atminimų sąsiuvinis, pažymių knygelė, sūnaus Vainučio siuvinėtas darbelis su užrašu „Mamytei, Vainutis“.
Svarbiausias eksponatas – A. Zikarienės dėžutė su užrašu „Mano didžiausios brangenybės“, jos viduje – visų vaikų plaukų sruogos. Dėžutė perrišta šilkiniu kaspinėliu ir itin saugota. Šalia yra du pufai, ant kurių atsisėdus galima išsamiau patyrinėti šias ir kitas namų „brangenybes“.
Valgomajame skamba „Santa Lučija“
Toliau einame į valgomąjį, kur patefonas groja „Santa Lučija“. Muziejininkės pasakoja, kad geras J. Zikaro bičiulis tapytojas Jonas Mackevičius daug laiko leisdavo Italijoje, tai atsispindi ir šioje svetainėje kabančiuose dovanotuose jo tapybos darbuose. „J. Mackevičius lietuviškas žiemas leisdavo Italijoje. Grįždamas parsiveždavo itališko citrinų likerio „Limoncello“ ir su J. Zikaru klausydamiesi „Santa Lučija“ šioje svetainėje jį gurkšnodavo bei aptarinėdavo Italijos naujienas“, – pasakojo D. Kamarauskienė.
Paskui J. Mackevičius pašaukdavo Zikarų vaikus. „Zikaraitė sakydavo, kad jau mintinai žinodavo, ką svečias papasakos, bet vis tiek ateidavo. J. Mackevičius sakydavo: „Atsiminkit, kai Dievas tvėrė Kaprį, kūrė jį tam, kad lietuviai praleidę vasarą Lietuvoje, žiemą leistų Kapryje“, – perpasakojo J. Zikaro namų-muziejaus kuratorė Rasa Ruibienė.
Vaikai miegojo karinėse lovose
Iš valgomojo atsiduriame J. Zikaro darbo kambaryje. Šiame kambaryje ypač jaukiai buvo įsikūrę ir visi trys Zikarų sūnūs. Prie sienos eksponuojama Pirmojo pasaulinio karo laikotarpio karinė lova. Dieną ji susilanksto į stalą pamokoms ruošti ir dalį patalynei pasidėti, o naktį ištiesia į lovą. Ant jos eksponuojamas sūnaus Teisučio piešinys, kur matyti kaip lova atrodydavo miegant: būdavo uždaromos visos kambario durys ir ji prislenkama prie pečiaus.
Anot muziejininkės R. Ruibienės, šį stalą-lovą Pirmajame pasauliniame kare naudojo vokiečių karininkai. Jas namo parvežti J. Zikaras nusprendė pamatęs, kad nedideliame kambaryje netelpa vaikų lovos, tad parūpino sūnums tris tokius stalus-lovas. „Šį vokišką, maždaug 1912-1914 m. gamybos baldą eksponuojame pusiau išskleistą, nes kai demonstruodavome visiškai sudėtą, visi galvodavo, kad tai narvas triušiams“, – šypsodamasi sakė R. Ruibienė.
Kambaryje išlikęs J. Zikaro darbo stalas, ant kurio padėta portsigarinė, peleninė, įdomus pieštukų drožtukas, mokymų planai, kur užduotys Meno mokyklos studentams užkoduotos tik piešiniais, be žodžių. Šalia eksponuojami vaikų žaislai, knygų lentyna, pakabintas ir J. Zikaro kostiumas, cilindras.
Bučinių terasoje – slapti pasimatymai
Pasak D. Kamarauskienės, J. Zikaras su sūnumis artimai bendraudavo, tad vakare slapta nuo mamos su jais eidavo į terasą… parūkyti. „Ilgainiui terasa netruko įgauti Bučinių pavadinimą, nes J. Zikaro sūnūs joje slapta nuo mamos rengdavo pasimatymus su merginomis, o tėvas saugodavo, kad tik mama nepamatytų“, – sakė pašnekovė.
Muziejininkė R. Ruibienė atkreipė dėmesį, kad Zikarų namas panašus į Birželių dvarą, kuriame J. Zikaras daraktoriavo, bendravo su knygnešiais, patyrė pirmąją meilę. Beje, ši terasa atsirado neplanuotai: „A. Zikarienė prisakė: kol name nebus skalbyklos – nesikraustys. Taigi, vyras įrengė skalbyklą, o virš jos – nuostabiąją Bučinių terasą“, – atskleidė R. Ruibienė. Namas ypatingas tuo, kad 1932 m. Kaune, Žaliakalnyje, tualetai būdavo lauke, o šitas namas turėjo net 2 tualetus namo viduje: vieną su vonia viršuje, o kitą – apačioje, dirbtuvėje.
Iš Bučinių terasos atsiveria pasakiškas rudenėjantis Kaunas: matyti įvairiaspalvių medžių apsuptas Senamiestis, Aleksotas. Vasarą A. Zikarienė terasoje augindavo gėles, o valgant praverdavo valgomojo ir darbo kambario duris, kad būtų galima pasigrožėti gėlėmis ir Kauno vaizdais.
Siekė atkurti autentiką
J. Zikaro namų-muziejaus restauraciją vykdė įmonė „Ekodora“, ekspoziciją – parodos architektai Saulius Valius ir Rasa Butiškytė, video ir garso instaliacijas kūrė Domantas Plechavičius ir Aistė Valiūtė, grafinį dizainą rengė Juozapas Švelnys. Šeši restauratoriai dirbo mėnesį laiko, beveik kasdien po 8 valandas. Į procesą aktyviai įsitraukė parodos kuratorės Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovė D. Kamarauskienė ir J. Zikaro namų-muziejaus kuratorė R. Ruibienė.
Architektas, grafikas Saulius Valius atviravo, kad sudėtingiausia buvo atkurti autentiką, kūrėjo dvasią.
„Teko didelė atsakomybė, nes čia nėra įprasta ekspozicija muziejuje su vitrinomis ir išdėliotais daiktais. Siekėme atkurti kūrėjo dvasią. (…) J. Zikaras Lietuvai sukūrė esminius kūrinius, tokius kaip „Laisvė“ ir kt. Įdėjome labai daug širdies. Tačiau, ne eksponatai yra esmė, o tai, kas „tarp eilučių“. Išskirčiau galerijos erdvę, kur matyti jo pagrindiniai kūriniai, tarp jų ir besisukantis „Laisvės“ skulptūros eskizas. (…) Džiugina, kad į darbą aktyviai įsitraukė ir muziejininkė Rasa Ruibienė, direktorė Daina Kamarauskienė. J. Zikaras kaip magnetas mus sukvietė šiam projektui“, – kalbėjo S. Valius.
J. Zikaro namuose-muziejuje galima išvysti apie 180 J. Zikaro darbų: skulptūrų, piešinių, grafikos, tapybos darbų, monetų pavyzdžių, liejinių ir kt. Dirbtuvėse galima rasti ir kaukolę, į ją žvelgdami piešti mokėsi J. Zikaro studentai. Ekspozicijoje demonstruojamas ir molbertas, XIX amžiaus J. Zikaro tėvo varstotas. Ant sienos sukabinti skulptoriaus darbo įrankiai, prie įėjimo į vieną iš trijų dirbtuvių kambarių kabo darbo chalatas.
Pirmojo aukšto koridoriuje lankytojai ilgėliau galės sustoti šalia infoterminalo, jis pateikia svarbiausius faktus apie J. Zikaro gyvenimą ir darbus.
Aplankyti – tik iš anksto užsiregistravus
Šiuo metu ribojamas lankytojų kiekis J. Zikaro namuose-muziejuje, vienu metu lankytis gali ne daugiau kaip 5 pavieniai asmenys (galimybių paso nereikia) arba asmenų grupė iki 10 žmonių (reikia galimybių paso), tad būtina iš anksto užsiregistruoti telefonu: 8 684 84 335.
Lankytojai čia laukiami nuo spalio 5 d.
