Kažkas Suomijos sostinėje Helsinkyje jau du kartus pavalgė už Kaune gyvenančio „Wolt“ kliento pinigus. „Žala siekia 105,95 euro“, – sakė Germanu prisistatęs „Delfi“ skaitytojas.
Šių metų kovą naujienų portalas skelbė apie kito „Wolt“ kliento patirtus nemalonumus. Tuomet sukčiai maisto užsisakinėjo Lenkijoje, o „Wolt“, išsiaiškinusi situaciją, vyrui grąžino jo patirtas išlaidas, apie 40 eurų.
Šįkart „Wolt“ vadovė Baltijos šalims Liis Ristal sakė, kad nerado tokio atvejo, kuris atitiktų Germano aprašymą.
„Žinoma, apgailestaujame dėl galimos tokios situacijos ir kviečiame klientą kreiptis tiesiogiai į mus – gavus daugiau informacijos drauge galėtume išnagrinėti situaciją detaliau“, – patarė ji.
Pinigus nuskaitė atostogaujant Kretoje
„Jau ne pirmą kartą yra nuskaičiuojami pinigai iš banko sąskaitos už maistą ir pristatymo paslaugas, kurios nei buvo užsakytos, nei fiziškai galėjo būti gautos, dėl paprasto dalyko – abu kartus paslaugos užsakytos Helsinkyje, Suomijoje.
Abu kartus mano bei dabar jau mano žmonos buvimo vietos buvo Lietuvoje, o dabar ir Kretoje, kurioje vis dar esame. Įdomu, ar „Wolt“ teikia pristatymo paslaugas iš Helsinkio į Kauną, ar net į Kretą“, – „Delfi“ rašė vyras, tačiau nepridėjo jokių kontaktinių duomenų.
Germanu prisistatęs skaitytojas pabrėžė, kad pinigai už įtartinas paslaugas netikėtai buvo nuskaičiuoti tik „Wolt“ programėlėje.
„Todėl manau, kad jeigu asmeniniai duomenys ir buvo pasisavinti, tai tik iš „Wolt“ programėlės ar jų serverių. Kodėl yra atsisakoma grąžinti pinigus už paslaugas, kurių mes nei prašėme, nei užsisakėme, negaliu pasakyti.
Tiesiog kiekvieną kartą yra siunčiami jų paruoštukai, kuriais netiesiogiai pasakoma, jog tai yra mūsų bėdos, todėl mums patiems ir reikėtų tvarkytis. Manau, kad tai yra nutikę daugybei asmenų, besinaudojusių „Wolt“ paslaugomis. Pirmu ir antru atveju kartu sudėjus, žala siekia 105,95 euro“, – rašė jis.
Apsauga rūpinasi
L. Ristal sakė, kad „Wolt“ į klientų duomenų saugumą žiūri itin rimtai.
„Užtikriname, kad mūsų programėlės apsauga sukurta naudojant pažangiausias technines funkcijas, tokias kaip duomenų užšifravimą pasitelkiant trečiąsias šalis bei laikantis OWASP (bendruomenės, kuriančios laisvai prieinamus straipsnius, metodikas, dokumentus, įrankius ir technologijas internetinių programėlių saugumo srityje) TOP-10 apibrėžtų duomenų saugumo inžinerijos gairių.
Be to, mūsų bendrovėje duomenų saugumo klausimais rūpinasi tam specialiai dedikuota vidinė duomenų saugumo komanda, kurios užduotis – visapusiškai sumažinti galimas rizikas. Nuolat ir aktyviai bendradarbiaujame su šia komanda, nes klientų duomenų saugumas ir tinkamas jų valdymas mums yra prioritetas. Taip pat naudojame ir kitus sprendimus, padedančius identifikuoti galimus pažeidimus, pavyzdžiui, yra nustatytos aiškios vidinės gairės mūsų klientų aptarnavimo komandoms, kaip elgtis tais atvejais, kai klientas įtaria, kad jo kortele naudojamasi nesąžiningai.
Mūsų specialistai operatyviai reaguoja į klientų skundus ir visada pataria, kokių tolesnių veiksmų būtina imtis, kad susijusios pusės, pavyzdžiui, bankai ar kitos institucijos, galėtų pradėti nagrinėti atvejį besilaikant visų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimų.
Svarbu paminėti ir tai, kad visose rinkose, kuriose veikiame, taikome automatinius galimo sukčiavimo nustatymo mechanizmus. Taip pat laikomės Mokėjimo paslaugų direktyvos (PSD2), nustatančios saugumo standartus, kaip turi būti vykdomi mokėjimai bei naudojame techninį tapatybės patvirtinimo interneto aplinkoje sprendimą, vadinamą „3D-Secure“. Bendradarbiaujame su bankais, mokėjimo sistemų operatoriais ir kitomis susijusiomis institucijomis bei visada pasiūlome savo pagalbą sprendžiant tokio pobūdžio atvejus“, – dėstė ji.
Kovą ji buvo minėjusi, kad per pastaruosius metus mažiau nei 0,14 proc. „Wolt“ programėlėje atliktų mokėjimų galėjo būti laikytini sukčiavimo atvejais.
Įspėja visus
Policijos atstovai anksčiau „Delfi“ yra sakę, kad pastebima tendencija, jog panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas Lietuvoje vykdantys asmenys veikia ne pavieniui, o organizuotose grupėse, kurių identifikavimas, kaip ir tokio pobūdžio nusikalstamų veikų ištyrimas, yra sudėtingas ir komplikuotas dėl technologijų gausos, dėl teisinių sunkumų, susijusių tiek su tokių veikų padarymo vietos nustatymu, tiek ir su ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų (informacijos) gavimu iš trečiųjų šalių.
„2020 metais registruoti 1607 sukčiavimo atvejai (68 proc. tarp visų sukčiavimų), susiję su elektronine erdve. Apie 90 proc. elektroninių sukčiavimų sudarė neteisėti lėšų įgijimo iš sąskaitų atvejai, likusi dalis atvejų – finansinio mokėjimo pervedimas į įtariamųjų sąskaitas. Ištyrimas – 60,5 proc.“ – dėstoma pareigūnų komentare.
Taip pat pastebima, kad į sukčių pinkles gali patekti asmenys, nepriklausomai nuo jų amžiaus, išsilavinimo ar profesijos.
„Pagrindinė rekomendacija visuomenei – saugoti savo asmens duomenis ir neatskleisti jų nepažįstamiems asmenims, atsargiai vertinti bet kokius mėginimus išgauti jų asmens duomenis. Tiriant nusikalstamas veikas dėl sukčiavimo, kiekvienas sukčiavimo atvejis vertinamas individualiai, tai priklauso nuo kiekvienos nusikalstamos veikos aplinkybių, subjektyviųjų ir objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių. Priklausomai nuo įvykio aplinkybių ir padarytos žalos dydžio, gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ar administracinio nusižengimo tyrimas“, – nurodė policija.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
