Kauno Žaliakalnis – unikalus rajonas, kuriame tarpukariu gyveno pačios žymiausios Lietuvos kultūros asmenybės – tai ir dailininkai, rašytojai, dainininkai, architektai, įvairių sričių tarnautojai, politikai, bankininkai, pedagogai. Kaip praeityje, taip ir šiandien Žaliakalnio dvasia – įstabi, užburianti, tik reikia mokėti ją pajausti. Vedini šio romantiško noro šį kartą po Kalniečių ir J. ir A. Vokietaičių gatveles išėjome pasivaikščioti su tikru Žaliakalnio istorijų žinovu, virtualaus muziejaus „Kauno detalės“ įkūrėju, gidu Laimonu Užomeckiu.
L. Užomeckis yra ne tik socialinio tinklo „Facebook“ profilio, kuriame kasdien publikuoja įvairias istorijas apie Kauną ir čia gyvenusius kauniečius, autorius, bet ir ekskursijų po Kauną vedėjas. Kelionės su Laimonu po Žaliakalnį nepalieka abejingų – per kelias valandas trunkančius pasivaikščiojimus šio rajono gatvėmis, dauguma žmonių sako atradę Kauną ir jo gyventojus iš naujo.
Šį kartą portalas „Kas vyksta Kaune“ pakvietė L. Užomeckį pakeliauti ir papasakoti įdomių istorijų apie Kalniečių gatvėje bei J. ir A. Vokietaičių gatvelėje gyvenusias asmenybes. Labiausiai mus sudomino Antano Vokietaičio asmenybė, kuo gi garsus šis žmogus ir jo brolis Juozas, jei Kaune net yra gatvelė, pavadinta jų vardu, nors net ne visi čia gyvenantieji pasakys, ką šie vyrai svarbaus nuveikė Lietuvos valstybės statyboje.
Susitikę prie Utenos g. – Kalniečių g. sankirtos, prisiminėme, kas 93-iuoju numeriu pažymėtame name gyveno, o ir šiuo metu veikia dramaturgo Juozo Grušo namai– muziejus. Ilgiau Kalniečių gatvėje sustojome prie namo Nr. 105, kuriame gyveno iš pareigų po didelio skandalo atleistas buvęs meno mokyklos direktorius, dailininkas, skulptorius Kajatonas Sklėrius. Istorinių šaltinių duomenimis ši asmenybė išties gana kontraversiškai vertinama, kėlusi daug aistrų ir konfliktų buvusiame tarpukario Kaune, – apie tai kelionės vaizdo įraše pasakoja ir L. Užomeckis.
Iš Kalniečių g. link Savanorių pr. veda nedidelė brolių Juozo ir Antano Vokietaičių vardu pavadinta gatvelė, o jos pabaigoje – ir namas, paskatinęs mūsų šią kelionę. Kalniečių g. 78 jau beveik 100 metų stūkso kuklus, kaimiško tipo, baltas medinukas su itin puošnia veranda, kuri tarsi šviečia nuo kalniuko.
Čia 1928 metais įsikūrė Antanas Vokietaitis, kuris drauge su broliu yra laikomi vienais svarbiausių lietuviškos mokyklos kūrėjų, pasišventusiais pedagogikai ir kasdieniam pedagogo darbui. Vyresnis Antano brolis Juozas, beje yra vienintelis Kauno meras (burmistras), kuris eidamas savo pareigas mirė nuo staigios mirties. Tai įvyko 1931 m. Berlyne.
Įdomi ir šio namelio dabarties istorija. Kieme mus iškart pasitinka dabartinio šio namo bendradalininko Tado katinai – Siras ir Mona. Namelis ir dabarties laikais yra rajono šviesos ir bendrystės simbolis, čia jaukiais vasaros vakarais skaitomos eilės, užgroja kažkieno atsineštas instrumentas – armonika, gitara ar lūpinė armonikėlė.
Nors ne visi kaimynai žiūri draugiškai į menišką netvarką kieme ir kiek griūnančią medinę tvorą, kuriai tikrai reikia ir kaimynų talkos, tačiau ši vieta turi potencialo išaugti į tam tikrą aplink gyvenančios bendruomenės traukos centrą. Kaip sako L. Užomeckis, tokia idėja buvusiam gyventojui A. Vokietaičiui labai patiktų, o jei būtų gyvas – ir pats pasmuikuotų smuikeliu ar atsineštų šachmatus. Šis intelektualus žaidimas buvo labai populiaruss žymaus pedagogo namuose, vykdavo net turnyrai, į kuriuos ateidavo kiti ne mažiau garsūs to meto asmenys.
J. ir A. Vokietaičių gatvelė nedidelė, jauki, išlikę čia keletas ir tipinių Žaliakalnio medinukų, vienas jų pažymėtas 7-uoju numeriu šiemet švenčia ir savo 90-ies metų statybų sukaktį. Tiesa šalia jo, jau gana greitai prasidės modernaus daugiabučio statybos. Nors aplinkinių namų gyventojai ir nesutinka su tuo, kad naujas namas kelis kartus viršys daugumos čia stovinčių aukštį, tačiau visi supranta, miesto plėtra – neišvengiama. Gal tik norėtųsi, kad ji būtų labiau organiška, natūraliai įsiterpianti į unikalų Žaliakalnio architektūros audinį.
Kelionę užbaigiame prie 4-uoju numeriu pažymėto namo, kuriame gyveno Lietuvos partizanų „Žalgirio“ rinktinės štabo viršininkas Mikas – Adomavičius – PLIENAS, žuvęs 1946 metais. Smagu čia susitikti ir senuosius namo gyventojus dar menančią Gražiną Genovaitę Petukovą Adomavičienę, kuri antrą kartą ištekėjo už žuvusio partizano sūnaus Antano. Ponia Gražina pasakoja mums šią gana trumpos santuokos istoriją, nes vyro neteko beveik prieš 8-erius metus.
L. Užomeckis sako, kad tokie susitikimai su senaisiais miesto gyventojais yra patys vertingiausi, o istorija gyva tol, kol mes patys ja dalinamės. Skaityti, žiūrėti, keliauti ir dalintis nuoširdžiai kviečia ir šio pokalbio vedėja – žurnalistė Brigita Sabaliauskaitė.
(papildyta 2021/10/05 14:00)
Publikacija priklauso portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklui „Kaunui svarbios istorinės asmenybės ir šių laikų kauniečiai“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
