Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) paskelbus, kad valstybinės reikšmės kelyje Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus atsiras keturi vidutinės greičio kontrolės ruožai, pirmieji prietaisų montavimo darbai pastebėti balandžio pabaigoje. Kelyje bent mėnesį stūkso informaciniai kelio ženklai apie automatinę eismo kontrolę, tačiau greitį viršiję vairuotojai baudų dar nesulauks.
Kaip jau rašyta, iki 2022 metų antrojo ketvirčio Kaunas-Prienai kelyje turėtų būti įrengti keturi vidutinio greičio kontrolės ruožai.
Pirmasis ruožas prasidės ties Ringaudais ir baigsis ties Mastaičiais, antrasis tęsis nuo Pagirių gyvenvietės iki pat Išlaužo kaimo, trečias ir trumpiausias – nuo Išlaužo iki sankryžos, vedančios į Purvininkų ir kitus Prienų rajono kaimus. Ketvirtasis vidutinio greičio kontrolės ruožas bus įrengtas nuo minėtos sankryžos iki Mačiūnų kaimo.
Kaip naujienų portalui komentavo LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas, greičio matavimo prietaisai valstybinės reikšmės keliuose yra įrengiami etapais, įranga derinama, atliekama metrologija ir t. t.
Pasiteiravus, ar nors vienas iš minėtų vidutinio greičio kontrolės ruožų jau fiksuoja pažeidėjus, S. Jansonas patikino, kad esamų vidutinio greičio kontrolės ruožų kameros kelyje Kaunas-Prienai-Alytus veikia tik kelio ruože tarp Prienų ir Balbieriškio bei Balbieriškio ir Alytaus.
Jau veikiančius ir dar tik įrengiamus vidutinio greičio bei įprastus radarus galima pamatyti LAKD greičio kontrolės priemonių žemėlapyje. Kaip paaiškino S. Jansonas, kelyje Nr. 130 Kaunas-Prienai–Alytus raudona spalva pažymėti įrengti, o žalia spalva – įrengiami prietaisai.
LAKD atstovas atkreipė dėmesį, jog apie kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai informuoja kelio ženklai Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė”.
„Kas vyksta Kaune” žiniomis, šie kelio ženklai Kaunas-Prienai kelyje jau mažiausiai mėnesį pasitinka vairuotojus, tačiau pagal skelbiamą žemėlapį vidutinio greičio kontrolės ruožai dar neveikia.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Vaitkevičienė dėl kelio ženklinimo ir šiuo metu atliekamų procedūrų portalą nukreipė į Kelių policijos tarnybą – gavę daugiau informacijos, atnaujinsime.
„Primename, jog greičio viršijimas dažniausiai nulemia itin skaudžias autoįvykių pasekmes, todėl raginame vairuotojus laikytis Kelių eismo taisyklių, paisyti kelio ženklų nurodymų, važiuoti leistinu, saugiu greičiu”, – pridūrė S. Jansonas.
Papildyta rugsėjo 28 dieną 13.37 val.
Ženklas – primini apie leistiną greitį
Naujienų portalui „Kas vyksta Kaune” kreipusis į Kelių policiją ir pasiteiravus, ar informacinis ženklas „Automatinė greičio kontrolė” gali būti naudojamas, jeigu vidutinis greitis iš tikro nematuojamas, Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Renatas Siaurusaitis patikino, kad pirmiausia, kelio ženklas skirtas informuoti vairuotojus, jog jie važiuotų leistinu greičiu.
„Informacinis ženklas „Automatinė greičio kontrolė” yra įrengiamas kelio ruože, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Šiuo atveju jie yra įrengti, todėl nemanome, kad negali būti naudojami, be to šio ženklo paskirtis informuoti vairuotojus, kai jie važiuotų leistinu greičiu, o ne tam, kad išvengtų administracinės atsakomybės, kai viršija leistiną greitį”, – teigė R. Siaurusaitis.
Anot vyriausiojo specialisto, minėtuose vidutinio greičio kontrolės ruožuose nusižengę vairuotojai administracinėn atsakomybėn bus traukiami tuomet, kai visi duomenys bus teikiami į Administracinių nusižengimų registrą.
„Prieš tai vidutinių greičio matavimo sistemų savininkai turės atlikti sistemų meteorologines patikras, pasirašyti duomenų teikimo sutartį su Informatikos ir ryšių departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos”, – komentavo R. Siaurusaitis.
Pasiteiravus, ar yra kokių nors būdų išvengti protokolo net ir viršijus greitį, pavyzdžiui, nusukus ar trumpam sustojus vidury ruožo, pareigūnas patikino, kad policija tokių duomenų nerenka ir nesistemina.
„Kiekvieno eismo dalyvio pareiga išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, o nebandyti išvengti atsakomybės”.
