Trečiadienį Kaune simboline jungtimi pažymėtas augantis Europos dėmesys geležinkelio transportui – susitiko Europos Komisijos (EK) traukinys „Connecting Europe Express“, rugsėjo 2-ąją kelionę pradėjęs Lisabonoje, ir Baltijos šalių ekspresas, vakar išvažiavęs iš Talino. Nors „Rail Baltica“ projektą užbaigti numatyta po kelerių metų, jau kitąmet planuojama paleisti reguliarų reisą į Varšuvą, politikai taip pat nusiteikę organizuoti traukinių susisiekimą su Estijos sostine.
Tokia kelionė – pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo
Kaip žurnalistams sakė susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė, iš Vilniaus į Kauną traukinys važiavo neilgai, vieną valandą, o vakar dienos būta įdomesnės – įvyko istorinė kelionė iš Talino per Rygą į Vilnių, kuri užtruko daugiau nei 10 valandų.
„Tai yra istorinis įvykis trims Baltijos šalims, nes atkūrus Lietuvos nepriklausomybę tokia kelionė surengta pirmą kartą. Labai tikiu, kad tai taps tradicija ir pastačius „Rail Baltica“, Taliną iš Vilniaus galėsime pasiekti greičiau nei per keturias valandas“, – kalbėjo viceministrė.
Anot jos, Lietuvos ambicija yra ta pati – 2026 m. europine vėže prijungti Latviją. Lenkijoje reikalai esą sparčiai juda ir yra rimtas įsipareigojimas 2027 m. Lietuvos „Rail Baltica“ liniją prijungti prie Lenkijos. Nuo kitų metų bus pradėtas organizuoti reguliarus reisas iš Varšuvos į Vilnių.
Daugiau šia tema
„Vyksta realūs veiksmai. <…> Vieną veikiančią „Rail Baltica“ liniją iš Kauno į Vokietiją jau turime, ja reguliariai vežami kroviniai. Prioritetas – greitoji linija, kurios atkarpai link Latvijos sienos paskelbti viešieji pirkimai, vienas didžiausių – tilto per Nerį. Tam yra ir dalis finansavimo, vykdomos pirkimų procedūros ir projektavimo darbai. Mūsų progresas labai didelis, žemė išpirkta, paruošta“, – dėstė L. Maskalovienė.
Kol kas pinigų užtenka
„Dėl finansavimo daug kalbėjomės su kolegomis iš Latvijos ir Estijos. Turime naują finansavimo periodą ir suderėta visai nebloga suma. Be abejo, kuo ilgiau šnekėsime ir vėluosime su statybomis, tuo labiau jos brangs. Dėl to mūsų tikslas – trims Baltijos šalims sutarti dėl prioritetų, o Lietuvos prioritetas – kuo greičiau statyti liniją ir jungti šalis. Matau, kad požiūris panašus“, – tvirtino viceministrė.
Ji priminė, kad bendra projekto vertė Baltijos šalyse – apie 6 mlrd. eurų. Dabar kaina perskaičiuojama, pastaraisiais metais statybinės medžiagos pabrangusios, tad galutinę sumą esą parodys rinka per viešuosius pirkimus. Projektinis lėšų trūkumas Lietuvoje – apie 600 mln. eurų, analizuojami įvairūs finansavimo šaltiniai, taip pat ir europiniai pinigai, galimybės pritraukti privačias lėšas.
„Kol kas nematau priežasčių projektui strigti, kadangi šiuo metu yra pakankamai nepanaudotų pinigų. Klausimas dėl prioritetų ir kaip galime parodyti, kad gebame tuos pinigus investuoti. Tiek estai, tiek lietuviai labai suinteresuoti sujungti Taliną su Vilniumi ir turėti nuolatinį reisą. Manau, tai yra realu, bet reikia paskaičiuoti, kiek valstybė turėtų finansuoti, nes tai tikrai nebus finansiškai atsiperkanti linija. Pokyčių sulauksime kai šalys susitars, Lietuva ir Estija politinę valią turi“, – patikino L. Maskalovienė.
Į Varšuvą – kitąmet, į Taliną – greičiau nei „Rail Baltica“ finišas
„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška nurodė, kad kelionė iš Talino į Vilnių užtruko apie 12 valandų, bet delegacija turėjo keletą rimtų sustojimų Tartu ir Rygoje. Latvijos sostinėje, kur jau statoma stotis „Rail Baltica“ poreikiams, įkasta simbolinė kapsulė.
„Europos geležinkelių metų proga turime tokį šaunų projektą Talinas-Vilnius. <…> Kaip ir bet ką darant pirmą kartą, yra dokumentiniai, formalūs, techniniai klausimai. Svarbu, kad šalys juos gali greit išspręsti, susitarti, ir tai parodėme. Aš matau didelį visuomenės lūkestį. Mes keliavome Taline, Rygoje, žmonės klausia, vadinasi, tai įdomu. Tas susidomėjimas skatina ieškoti sprendimų ir pasiūlyti visuomenei produktą“, – sakė M. Bartuška.
Jo manymu, reisas į Taliną galėtų būti paleistas anksčiau nei „Rail Baltica“ projekto finišas. Dėl to trys šalys tiesiog turi susitarti, bus kalbama toliau. Su Lenkija įdirbis jau yra, tad konkretumo daugiau.
„Turėjome traukinį į Balstogę (Bialystoką). Iš principo yra noras atnaujinti ir reisą paleisti iki pat Varšuvos. Kadangi patirtį turime, realu kitais metais išvysti reguliarų traukinį į Lenkijos sostinę. Kelionė iš Vilniaus į Varšuvą su persėdimu Kaune užtruktų iki aštuonių valandų. Ieškosime kiekvienos minutės optimizavimo, kad kelionė būtų kuo trumpesnė“, – aiškino M. Bartuška, pridėjęs, kad bus pasiūlytos keleivių pervežimo rinką atitinkančios kainos, tačiau jas įvardyti dar per anksti.
Tuo metu iš ilgai laukto Kauno intermodalinio terminalo traukiniai jau važiuoja. Tuo metu, M. Bartuškos duomenimis, Lenkijos-Lietuvos sieną automobilių keliais kasdien kerta 2 tūkst. sunkvežimių. „Lietuvos geležinkeliai“ diskutuoja su partneriais, autovežėjais, kurie suinteresuoti pereiti prie geležinkelio, taip sprendžiant mašinistų, vairuotojų, logistines problemas.
„Europos politika aiški – judėti link geležinkelio, švaraus, tvaraus transporto“, – reziumavo „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius.
Planus aptarė traukinio vagone
Specialus Baltijos šalių geležinkelio ekspresas, žymintis stiprėjančius regiono ir Europos ryšius geležinkelių srityje, maršrutu Talinas-Ryga-Vilnius išvyko rugsėjo 21 d. Trečiadienio vidurdienį šis traukinys Kaune susitiko su „Connecting Europe Express“ traukiniu, rugsėjo 2 d. pajudėjusiu iš Lisabonos, jau aplankiusiu 17 valstybių ir spalio 7 d. kelionę užbaigsiančiu Paryžiuje.
Baltijos ekspresu atriedėjo Latvijos ir Estijos susisiekimo viceministrai, Šiaurės-Baltijos jūrų TEN-T koridoriaus koordinatorė Catherine Trautmann, EK Mobilumo ir transporto direktorato generalinis direktorius Henrikas Hololei, Baltijos šalių bei Suomijos geležinkelių sektoriaus atstovai.
Kelionės metu kartu su EK, Baltijos šalių geležinkelių įmonių vadovais ir tarptautiniais ekspertais politikai diskutavo apie „Rail Baltica“ projekto potencialą tvariam judumui bei ekonominiam augimui.
Siekiant paskatinti kuo daugiau žmonių keliauti, o verslą vežti krovinius traukiniais, 2021 m. paskelbti Europos geležinkelių metais.
