Lietuvoje tęsiantis elektros tiekimo gyventojams rinkos liberalizavimui, pradėjo veikti speciali skaičiuoklė – ji palengvina nepriklausomo tiekėjo pasirinkimą, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
„Kainų palyginimo skaičiuoklė – itin patogus įrankis, kuris palengvins pasirinkimo procesą, leis išvengti painiavos renkantis tiekėją bei bandant palyginti skirtingų tiekėjų siūlomus elektros energijos tiekimo planus. Skaičiuoklėje galima pamatyti preliminarias tiekėjų siūlomas kainas pagal suvartojamą elektros energijos kiekį. Tai, kas daugeliui skamba sudėtingai, iš tiesų pasiekiama keliais nesudėtingais žingsniais“, – pranešime žiniasklaidai tvirtina VERT pirmininkas Renatas Pocius.
Anot R. Pociaus, panašią kainų palyginimo skaičiuoklę yra įsidiegę ir airiai bei suomiai. „Kurdami kainų palyginimo skaičiuoklę pasinaudojome gerąja Airijos bei Suomijos praktika. Šiose šalyse liberalizacijos procesas jau baigtas. Reguliuotojai aktyviai prisidėjo prie sėkmės, kad visi pasirinktų tiekėją. Tikimės, kad vartotojai teigiamai įvertins ir Lietuvos reguliuotojo pastangas.“
Skaičiuoklę rasite čia. Skaičiuoklė prieinama, naudojantis šiomis interneto naršyklėmis: Microsoft Edge, Mozilla Firefox, Apple Safari, Google Chrome, Opera Browser.
Kainų palyginimo skaičiuokle naudotis nesunku: tereikia žinoti, kiek elektros energijos suvartojate per mėnesį arba per metus. Įvedus šį skaičių, kainų palyginimo skaičiuoklė suras visus pasiūlymus, puslapio viršuje rodydama pigiausią variantą.
Kainų palyginimo skaičiuoklėje pateikiamos preliminarios elektros energijos planų kainos. Vartotojas, išsirinkęs jam labiausiai tinkantį planą, bus nukreipiamas į konkretaus elektros tiekėjo tinklalapį, kuriame galės išsirinkti konkretų planą ir su tiekėju sudaryti sutartį, rinktis papildomas naudas ir nuolaidas.
Kainų palyginimo skaičiuoklėje palankiausią kainą galima rasti ir pagal tai, kuriuo paros metu daugiau elektros energijos suvartojate, palyginti pasiūlymus pagal elektros energijos kilmę. Elektros energijos tiekėjų planus galima palyginti pagal kainos fiksavimo trukmę, pavyzdžiui, fiksuotus 1‒12 mėn., 13‒24 mėn. ar ilgesnių nei 2 metų trukmės kainų pasiūlymus.
Palyginti tiekėjų pasiūlymus galima ir pagal plano tipą, t. y. pasirenkant vienos arba dviejų laiko zonų planą. Tiesa, jeigu šiuo metu neturite dviejų laiko zonų skaitiklio, tačiau norite plano su dviejų laiko zonų kainodara, jūsų sutarties įsigaliojimas galimai užtruks, kol AB „Energijos skirstymo operatorius“ pakeis jūsų skaitiklį.
Kainų palyginimo skaičiuoklėje pateikiama detali informacija apie tai, kas sudaro elektros energijos sąskaitą. Visos šios išvardintos detalės leis lengviau priimti sprendimą.
Daugiau informacijos apie tai, kas vyksta ir kodėl
Elektros rinkos liberalizacija vyksta visoje Europos Sąjungoje. Lietuva šį procesą pradėjo dar 2009-aisiais, o dabar žengia paskutiniuosius jo žingsnius. Estija tai padarė 2013 m., o Latvija – 2015 m.
Konkurencinga elektros energijos rinka – valstybės sprendimas nuosekliai atsisakyti monopolinių sąlygų, nebereguliuoti elektros energijos kainos ir pereiti prie konkurencingos elektros tiekimo rinkos. Tai užtikrins aukštą paslaugų kokybę už geriausią kainą – Lietuvoje anksčiau buvo atvertos kitos rinkos šakos, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio sektorius, kuris dabar yra vienas iš efektyviausių Europoje. Europos valstybėse tik atvirai konkuruojančios įmonės gali pasiūlyti geriausią kainos ir paslaugos kokybės santykį.
Valstybė toliau reguliuos tik kai kurias kainos dedamąsias: už elektros energijos perdavimo, skirstymo ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Elektros energijos įsigijimo ir tiekimo kainas nustatys konkurencija ir kaina biržoje.
Konkurencinga elektros tiekimo rinka pasiūlys ir kitų naudingų sprendimų Lietuvos gyventojams: naujas paslaugas, įvairesnius planus (pvz., elektros pardavimą kartu su kitomis, ryšio paslaugomis ir pan.), palankesnius tarifus, išmaniuosius sprendimus ir pan.
Pasirinkę tiekėją, elektros energiją pirksite pigiau nei garantinio tiekimo atveju. Tiekimo įmonėms konkuruojant, gausite geresnį aptarnavimą ir galėsite rinktis iš įvairių jums siūlomų papildomų paslaugų.
Kada tai įvyks ir ką reikės daryti?
Rinkos liberalizavimo etapai yra nustatyti remiantis Lietuvos Respublikos elektros energijos energetikos įstatymu, kuriame apibrėžta, kaip ir kada vartotojams bus nutrauktas visuomeninis tiekimas. Vartotojai negali pasirinkti ir būti perkelti į kitą etapą, likti visuomeniniame tiekime gali tik iki įstatyme numatyto termino.
Jeigu mokate pagal vidutinį suvartojimą, tokiu atveju apskaičiavimas, į kurį etapą vartotojas patenka, vykdomas pagal vidutinį elektros energijos suvartojimą.
Kas sudaro elektros kainą?
Elektros energijos kainą sudaro šios dalys:
1. Elektros energijos produkto kaina – VERT nereguliuojama kainos dalis, nepriklausomi elektros energijos tiekėjai konkuruoja, siūlydami kainas.
2. Tiekimo kaina – VERT nereguliuojama dalis, nepriklausomi elektros energijos tiekėjai konkuruoja, siūlydami kainas. Šią dalį sudaro veiklos sąnaudos, patirtos vykdant elektros energijos tiekimą vartotojams.
3. Elektros energijos perdavimo kaina – VERT reguliuojama dalis, ją sudaro perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudos dėl elektros energijos persiuntimo aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinklais.
4. Sisteminių paslaugų kaina – VERT reguliuojama dalis, paslaugos, kurios užtikrina energetikos sistemos darbo stabilumą ir patikimumą, sisteminių avarijų prevenciją ir likvidavimą, reikiamą galios rezervą bei pralaidumą perdavimo tinklais laikantis nustatytų elektros energijos tiekimo kokybės ir patikimumo ribų.
5. Elektros energijos skirstymo kaina – VERT reguliuojama dalis, ją sudaro skirstomųjų tinklų įmonių, paskirstant elektros energiją vidutinės ir žemos įtampos tinklais, patiriami kaštai. Elektros energijos skirstymo kaina priklauso nuo įtampos, iš kurios vartotojai gauna (vartoja) elektros energiją.
6. Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP) kaina – VERT reguliuojama dalis, skirta elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių, balansavimui perdavimo ir skirstymo tinkle, centralizuotai prekybai bei kitoms VIAP sąnaudoms, tokioms kaip atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių prijungimas, VIAP paslaugų administravimas ir pan.
