Viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas, komentuodamas penktadienį Visuotiniame advokatų tarybos susirinkime Birštone pasakytą šios tarybos pirmininko Igno Vėgėlės kalbą, kurioje jis negailėjo kritikos valdantiesiems, o jų priimamus sprendimus dėl vakcinacijos ir neteisėtų migrantų pavadino prievarta, įžvelgdamas juose pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus, sakė, kad tai, ką išgirdo iš autoritetingo teisininko, jam buvo netikėta.
Kartu pašnekovas teigė, kad tokį viešą pasisakymą, vargu, ar reiktų suprasti kaip kvietimą diskusijai. Greičiau, pasak A. Katausko, po tokių nuomonių pareiškimo visuomenės susipriešinimas – tik gilės.
Komunikacijos specialistas tikina, kad situaciją galėtų išspręsti nepriklausomų moderatorių inicijuota diskusija, priešingu atveju – „visuomenės susipriešinimas virs praraja“.
I. Vėgėlė: žmogaus teisės ir laisvės tampa utilitarizmo įkaitės
„Esame liudininkai gimstančios naujos tvarkos, kurioje pasaulio nacionalinių valstybių elgesio modelius diktuoja tarptautinių organizacijų ir verslo struktūrų konglomeratas: pasaulio sveikatos apsaugos ministerija tapusi Pasaulio sveikatos organizacija kartu su pasauline vaistų pramone. <…> Akivaizdu viena, stebime globalizacijos procesus, kurių pasekmėje kuriasi tarptautinė vykdomoji valdžia.
Ji yra kitokia nei nacionalinė: mažiau centralizuotos, be demokratinio rinkimų elemento. Tokio scenarijaus prielaida – ypatinga pasaulio socialinė, finansinė ir kultūrinė struktūra, leidusi sukaupti didžiulį finansinį ir ekonominį kapitalą, o multiplikuojant žmogiškąsias emocijas, ir įgyti galią. <…>
Žmogaus teisės ir laisvės tampa utilitarizmo įkaitės, kartu kyla rizika, kad ir pati teisė ir teisingumas taps utilitarizmo metodu. Nepatirtų kaštų pamatuojama tariama visuomenės nauda lyginama su individo privatumo, sveikatos, ar net gyvybės kaštais. <…> Individo teisės ir laisvės užgožiamos valstybės galios. Dėl labai paprastos ir formalios priežasties – „ekstremali padėtis“, – po tokių savo žodžių dr. I. Vėgėlė sukėlė tikrą furorą socialiniuose tinkluose.
Savo kalboje teisininkas teigė, kad valdžios priimami sprendimai dėl karantino, vakcinacijos ar neteisėtų migrantų, pažeidžia dalies visuomenės teises ir laisves.
I. Vėgėlės teigimu, šalyje nepaisoma teisės aktų priėmimo teisinės hierarchijos, kai dalis ribojimų visuomenei primetami ne įstatymu, o Vyriausybės nutarimais ar operacijų vadovo sprendimais, taip pat kritikavo valdančiųjų pasirinkimą – iš sprendimų priėmimo eliminuojant teisininkų bendruomenę.
Advokatų tarybos pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad tokie priimami sprendimai ne tik segreguoja visuomenę, ją priešina, bet ir pažeidžia tiek Konstituciją, tiek tarptautines konvencijas, kurių Lietuva įsipareigojusi laikytis.
Kalbėdamas su „Delfi“, I. Vėgėlė teigė, kad „priimami sprendimai turės Lietuvai teisinių pasėkmių ateityje“.
„Manau, kad jau dabar tai yra sukėlę didelių pasėkmių. Tiek socialinių pasėkmių, kurias matome išreiškiamas net ir nepriimtina prievartos forma, tiek ir teisinių. Problema tik ta, kad dėl teismo proceso ypatumų, teisinis vertinimas visuomet vėluoja“, – „Delfi“ savaitgalį teigė I. Vėgėlė.
Visą Advokatų tarybos pirmininko kalbą galite matyti čia:
„Facebook” socialiniame tinkle patalpintas I. Vėgėlės kalbos vaizdo įrašas per dvi paras sulaukė daugiau nei 660 tūkstančių peržiūrų.
Ragina ieškoti „tikrųjų kalbos motyvų“
„Dėl teisinių dalykų tikrai negaliu komentuoti, tačiau akivaizdu, kad einant viešai su tokia kalba, visada bus radikaliai skirtingų nuomonių. Tikrųjų kalbos motyvų mes nelabai girdėjom, aš noriu tikėti, kad tai buvo savotiškas kvietimas diskusijai, pokalbiui. Visuomenės padalijimas į keletą dalių nėra naujas, mes tai matom jau senokai, ir net iš oficialius valstybinius postus užimančių žmonių. Ar yra apie ką pagalvoti.
Jei tai buvo kvietimas diskusijai – galima buvo pasirinkti ir kitokią kalbos formą. Taip, ši tema yra fokuse, ji yra visų fokuse, ji yra aktualizuota. Manau, kad tikrasis motyvas ir jo atskleidimas būtų geriausia, ką dabar galėtų pranešėjas padaryti.
Kitaip, viena pusė jį pasisavins sau, kaip pasisavino ir LR Prezidento kai kuriuos pasisakymus. Apie tai reikia kalbėtis, tik nežinau, ar dabar pranešėjas būtų tas, kuris tą kalbėjimą galėtų inicijuoti. Jei neatsiras nepriklausomas moderatorius, jei politikai ir visuomenės veikėjai toliau skirstys (visuomenę – aut. past.) į gerus – blogus, susipriešinimas virs praraja“, – sakė A. Katauskas.
Paklaustas, kas galėtų tokiais moderatoriais tapti, viešųjų ryšių specialistas sakė žiūrintis „į akademinį pasaulį, gal buvusius politikus, buvusius valstybės vadovus“.
Pasakytos kalbos nesigaili
Tuo tarpu „Delfi“ kalbintas pats I. Vėgėlė sakė nesigailintis savo pasakytos kalbos. „Gailiuosi tik dėl vieno – kad dalis žmonių nebemoka įsiklausyti ir išgirsti“, – Delfi sakė Advokatų tarybos pirmininkas.
Pasak teisininko, „jau tampa įprasta menkinti asmenį, jei jo nuomonė nesutampa su vertinančiojo“.
Atsakydamas į jam oponuojančių ir net smerkiančiųjų pasisakymus, bei tuos, kurie teigia, kad žinomas ir įtakingas teisininkų bendruomenės atstovas tiesiog naudojasi „einama tema“, galbūt siekdamas papildomos komunikacinės naudos, I. Vėgėlė sakė, kad „ tokie argumentai, spėju, yra tų žmonių, kurie nenori girdėti ir matyti šiandienos realybės. Jie mato ir girdi tik tai, ką patys nori matyti ir girdėti“.
„Įgarsinau tai, ką galvoja didelė dalis teisininkų, bet nedrįsta pasakyti arba išsakę būna užtildyti. Taip atsitiko ir su praėjusį pavasarį aukščiausiems šalies vadovams išsiųstu Lietuvos teisininkų draugijos pareiškimu, kuriame kolegos išreiškė susirūpinimą dėl priimamų valdančiųjų sprendimų ir ribojimų atitikimo tiek nacionalinei, tiek Europos Sąjungos teisei.
Ar kas nors girdėjome, kaip į jį reagavo tie, į kuriuos buvo kreipiamasi? Ne, nes jokios reakcijos nebuvo. Lietuvos teisininkų draugijos, kurios nariais ir net valdančiųjų organų atstovais yra tokie Seimo nariai, kaip Stasys Šedbaras ar Julius Sabatauskas, – šios bendruomenės perspėjimai apie pamatinį valstybės demokratijos klausimą – žmogaus teises ir laisves, liko neišgirstas, o patys teisininkai nurašyti, nežinia ko siekiantiems radikalams“, – sakė I. Vėgėlė.
Apkaltino prabilus antivakserių naratyvu
Tačiau su tokia Advokatų tarybos nuomone nesutinka net ir dalis pačių advokatų. Vienas jų – dr. Algimantas Šindeikis teigia, kad „žmogaus teisės, valdant pandemiją nėra užgožiamos valstybės galios, nes valstybė turi pareigą užtikrinti, kad pandemija neplistų ir susirgimų bei mirčių skaičius būtų kuo mažesnis, bei užtikrinti sergantiems ir kitiems sveikatos priežiūros prieinamumą ir pandemijos atveju, kas būtų objektyviai neįmanoma, jei pandemija plistų nesiimant jos stabdymo priemonių“.
„Nesutinku, kad antipandeminės priemonės Lietuvoje turi legitimumo stoką, nes jos yra įvestos remiantis aukščiau nurodytu konstituciniu proporcingumo principu, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, kurie yra priimti demokratiškai išrinktos valdžios. Jokiais tarptautiniais aktais, ar neišrinktų valdžių sprendimais pandemija Lietuvoje nėra valdoma ir reguliuojama“, – įsitikinęs A. Šindeikis.
Jam pritarė ir kitas teisininkas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, komentare portalui 15min.lt Advokatų tarybos vadovą apkaltinęs politikavimu.
„Tai rodo, kad, deja, teisininkų profesionalumas šalyje yra žemo lygio, jeigu tokios kalbos sulaukia tokio dėmesio. Manau, advokatų tarybos pirmininkas nusprendė nueiti į politiką, bet su teise jo kalba nieko bendro neturi“, – minėtam portalui sakė D. Žalimas.
Žinomas žurnalistas Andrius Tapinas savo komentare „Facebook” I. Vėgėlę apkaltino prabilus antivakserių naratyvu.
„Būtų keista neigti, kad Advokatų tarybos pirmininko Ignas Vėgėlė kalba neturėjo rezonanso. Jau dabar 500 000 peržiūrų, 20k pasidalijimų ir visuotinis palaikymas iš Knygnešio, Ekspertai EU, Karšto komentaro, Šeimų sąjūdžio, Širinskienės ir ko atstovų. Advokatai su Tauta – skelbia naują ir tikrai solidų vėliavnešį atradę nepatenkintieji.
Labai įdomu, ką apie tai galvoja advokatų bendruomenė ir pats maršuotojų vėliava tapęs ir tikrai kvietimo sakyti kalbą naujausio priešriaušinio mitingo metu sulauksiantis p. Vėgėlė. Jam jau argumentuotai atsakė teisininkai Algimantas Šindeikis ir Dainius Žalimas. Atidžiau paanalizavus kalbą ir jos ekvilibristiką, man kyla labai daug klausimų dėl tikslų, formos, pasirinkto laiko ir auditorijos“, – socialiniame tinkle rašė A. Tapinas.
Su tuo iš dalies sutiko ir viešųjų ryšių ekspertas A. Katauskas.
„Mano manymu, kalboje, kuri buvo pasakyta, yra iškelti klausimai, apie kuriuos kalbama įvairiuose renginiuose ar susitikimuose jau kurį laiką. Taip, joje yra daug dalykų, kurie sukels ir sukėlė didelį triukšmą, kai kurie pasisakymai gali būti traktuojami net kaip radikalūs, skatinantys vieną ar kitą pusę tai interpretuoti skirtingai. Tokius dalykus jau matome tarp žmonių, kurie atsisako skiepytis ar panašiai“, – Delfi teigė pašnekovas.
Nepritariantis I. Vėgėlės išsakytai kritikai valdantiesiems viešai pareiškė ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.
Oponentų atsakas – po daugiau nei paros
Tiesa, visi šie argumentai viešumoje pasirodė tik po daugiau nei paros laiko po skandalingosios kalbos paviešinimo.
Komentuodamas tai viešųjų ryšių ir komunikacijos ekspertas A. Katauskas sako, kad tokia visuomenės atstovų laikina tyla – suprantama.
„Manau, kad tikrai reikėjo laiko suprasti, pasidaryti išvadas. Man irgi tai, ką išgirdau, buvo netikėta. Jau dabar matome, kad šios kalbos pagrindu einama ir į kitas temas, keliami kiti klausimai. Aš jau ilgą laiką sakau, kad klaidinga yra skaldyti į dvi lygias dalis. Protingi ir kvaili. Čia yra daug daugiau klausimų“, – sako A. Katauskas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
