Šalies verslo atstovai sutrikę – Vyriausybės siūlymai griežtinti pandemijos valdymą juos sutiko lyg perkūnas iš giedro dangaus. Restoranų atstovai nesupranta, kodėl bus užveriami asmenims be Galimybių paso tuomet, kai tie patys asmenys galės lankytis mažesnėse parduotuvėse.
Šalies verslo atstovų nuomonės apie Vyriausybės trečiadienį pristatytus planuojamus ribojimus skiriasi kaip diena ir naktis, o aiškumo trūksta. Baiminamasi, kad jei ribojimai įsigalios jau kitą savaitę, gali kilti daug sumaišties, nepatogumų, neplanuotų išlaidų.
Primename, kad Vyriausybė pasiryžusi apriboti kontaktines paslaugas tiems asmenims, kurie neturi Galimybių paso, liudijančio apie turimą imunitetą arba neigiamą COVID-19 tyrimą.
Barų ir klubų savininkas: esame visiškame pasimetime
Barų, tokių kaip „Bardakas“, „Sanatorija“ bendrasavininkas Matas Puodžiūnas džiaugtųsi, jei atsirastų vieninga tvarka, nes jam dabartinė situacija visiškai nėra aiški.
„Mes, žinokite, esame visiškame pasimetime. Tiesiog kiekvieną dieną bandome gaudyti vis besikeičiančią informaciją, ir prieita iki absurdo lygio“, – pirmąja reakcija pasidalijo M. Puodžiūnas.
Jis piktinasi, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) šiuo metu ėmėsi itin uoliai tikrinti, kaip restoranai ar barai laikosi esamų ribojimų ir taisyklių.
„Jau esame gavę nuobaudų už tai, kad žmonės stovi prie staliukų. Nueita iki didžiausių kuriozų, netgi iki to, ką traktuoti staliuku: jei vazonas yra, padėti daiktai, tai nėra stalas. Šiandieną turėjome keturis susirinkimus, bandydami išaiškinti darbuotojams, kaip galėtume priimti žmones, kokie atstumai. Jei viduje vyksta renginys, tai vienaip, jei ne viduje – tai kitaip. Gavosi taip, kad išstumdėm stalus ir beveik neliko sėdimų vietų viduje, nes stovintiems žmonėms lyg ir ribojimų nėra kol kas“, – stebėjosi verslininkas.
Galimybių pasas, anot jo, galėtų sukurti „normalią tvarką“, kuri įneštų aiškumo ir verslui, ir tikrinančioms institucijoms, tačiau verslininkas nėra tikras, ar taip ir bus.
„Mums baudą VMVT išrašė, bet žiūrėjo su gailesčiu ir sakė, kad patys nežinom, ką jums patarti, kaip toliau jums tų baudų išvengti. Mums, žinoma, būtų paprasčiau, jei žmonės pasiskiepytų, turėtų GP, ir mes galėtume normaliai dirbti. Lygiai taip pat didžiulė problema su nesiskiepijusiais darbuotojais, kurie laukia eilės prie skiepų, ar prie testų, nes dabar visi privalo turėti testus. Bandėme nusiųsti testuoti, bet yra didžiulės eilės“, – dėstė M. Puodžiūnas.
Jis siūlo vieningą sistemą taikyti ir darbuotojams, ir klientams – parodžius Galimybių pasą galėtų dirbti, ar lankytis.
„Dabar yra 7 ar 8 kriterijai, pagal kuriuos sunku susekti darbuotojus. Aš jau nekalbu apie lankytojus. Mums būtų žymiai paprasčiau, jei būtų vienas pasas ir norintys užeiti ar dirbti, visi turėtų vieningą sistemą“, – patikino verslininkas.
Tuo metu mokami testai, anot jo, barui kainuotų apie 2000 eurų per mėnesį, tačiau tai kainuoja jau ir dabar, kadangi prie valstybinių testų nėra vietų.
„Mums reikia 2000 eurų tik testams. Dar su ribojimais, kad neleido stalų statyti, kas 2 metrus, tik lauke, ir viduje neleido, liepė išstumdyti stalus, ir davė dar baudas. Čia būtų tikrai finansinis krachas kiekvienam barui dar po 2000 eurų skirti vien tik testams. Bet jau dabar mes mokam tuos pinigus. Nes eilės didžiulės prie bendrųjų valstybės testų. Tai jau mokėjom iš savo kišenės“, – kalbėjo barų atstovas.
Restoranų ir viešbučių atstovė E. Šiškauskienė: norėčiau būti neteisingai supratusi
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė patikina iki šiol negalinti aiškiai suprasti, galės ar negalės restoranai teikti paslaugas Galimybių paso neturintiems klientams.
„Mes tris kartus skaitome, ir visi skirtingai suprantame. Negaliu patikėti, kad nuo pirmadienio gali taip padaryti, ir lauko kavinėse nebegalėtų lankytis, tai būtų neįtikėtina. Niekaip nesuprantame, kodėl galima eiti į parduotuves, bet negalima saugiais atstumais sėdėti restoranuose, ir tuo labiau lauko terasose, jei aš teisingai supratau. Tai labai norėčiau būti neteisingai supratusi“, – netiki E. Šiškauskienė.
Ji užsiminė, kad vos pamačiusi Vyriausybės dokumentus, puolė rašyti Vyriausybei laiškų.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį užsiminė, kad ir viešbučiuose asmenys be GP nebegalės lankytis, ar organizuoti švenčių.
„Apie viešbučius aš neradau jokios informacijos. Čia juk reikėtų duoti kažkiek laiko pasiruošti. Niekaip nesuprantu, kodėl galima eiti į prekybos centrus, bet negalima saugiu atstumu sėdėti restorane, ar terasose, kur daug saugiau nei bet kokios kosmetikos paslaugos. Atvirai pasakius, dar nesuvokiu viso šito reikalo“, – stebėjosi E. Šiškauskienė.
Tačiau ji pabrėžė palaikanti platesnį gyventojų vakcinacijos siekį ir tai, kad privalomus testus darbuotojai ir darbdaviai apmokėtų iš savo kišenės.
„Kad būtų masinis skiepijimas, mes tikrai pritariame tikrai, nes kitaip nei vienas sektorius nematome galimybių veiklą vykdyti. Mūsų sektorius pritaria masiniam skiepijimui ir testavimui už savo lėšas. Nebenorim mokesčių mokėtojai mokėti už tuos, kurie nenori skiepytis. PGR testai brangūs, aš nežinau, kodėl aš kaip mokesčių mokėtoja turėčiau mokėti už juos. Bet verslui daug kas dabar neaišku ir jis negali patikėti, kad gali būti uždraustas lankymasis restoranuose be galimybių paso“, – vertino E. Šiškauskienė.
Sporto klubų vadovas V. Šiugždinis: ne tokie turėtų būti sprendimai
Sporto klubų „Lemon Gym“ ir „Impuls“ generalinis direktorius Vidmantas Šiugždinis neigiamai vertina Vyriausybės pasiūlymus.
„Labai permainingi šitie sprendimai: iš vienos pusės lyg ir kalbama apie ateities planavimą, skatinimą skiepytis, nuo rugsėjo 13 dienos daromus veiksmus, ir vėliau sveikatos apsaugos ministras atsistoja ir sako, kad nebūtinąsias veiklas reikia arba galima būtų apriboti daug anksčiau. Tai taip gaila, kad mes vis dar per šią pandemiją skirstome, kas SAM nuomone yra nebūtinosios veiklos, kurios irgi skirtos žmonių sveikatinimui, pvz., sporto klubai. Kitas dalykas, kad jose kaip nebuvo užsikrėtimų taip ir nebuvo“, – apmaudo neslėpė V. Šiugždinis.
Jis įsitikinęs, kad būtų prasmingiau skatinti žmones skiepytis, būti saugius, ką sporto klubo aktyviai daro.
Daugiau šia tema
„Mūsų sporto klubai netgi ir narystes teikia nemokamai kiekvienam pasiskiepijusiam asmeniui Lietuvoje, labai skatiname ir darbuotojus ir jau viršijome 80 proc. imunizacijos lygį savo įmonėse. Labai gaila, kad tokiu požiūriu vėl nubraukiamas, atrodo, toks ilgas aiškinamasis darbas, kam reikalingi verslai, ir kokius sunkumus jie patyrė, ir kad juose taip ir nebuvo užsikrėtimų. Tuo labiau, kad sporto klubai yra nekontaktinė veikla“, – vertino V. Šiugždinis.
Jis vertino, kad sporto klubų klientai iš esmės atspindėtų Lietuvos vidurkį, vertinant, kiek jų galėtų turėti Galimybių pasą.
„Jei Lietuvoje turime vidurkį apie 50 proc. paskiepytų, ir apie 60 proc. imunizuotų iš viso, su prasirgusiaisiais, tai aš manau, kad šiai dienai tai tiek pat ir atspindės sporto klubuose. Tokiu atveju sporto klubai netektų galimo 40 proc. klientų srauto. Tie žmonės, kurie galbūt šiuo metu dar nepaskiepyti, neturėtų galimybės gerinti savo sveikatos, kad ir su apribojimais, kad ir su atstumais, dezinfekcija, bet jie to nebegalės daryt.
Mano nuomone, tai tai yra blogas sprendimas. Su visa pagarba, palaikant, kad reikia skiepytis, bet ar tokiu būdu, ir ar šiems verslams? Aš manau, kad valstybė pati turi krūvą resursų ir valstybinių įstaigų, kurių paslaugas ir turėtų reguliuoti labiau negu privatų verslą“, – „Delfi“ teigia V. Šiugždinis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
