Idėjai pasienio ruože įvesti nepaprastąją padėtį pritariantys opozicijos lyderis Saulius Skvernelis ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad valstybė jau atėjo prie ribos, kai metas „įjungti kitą pavarą“ ir žengti šį žingsnį. Abu politikai teigia, kad valdžia padarė klaidų kalbėdamasi su vietos gyventojais Dieveniškėse, tačiau, kaip pažymi S. Skvernelis, vadinti juos antivalstybininkais – negalima.
Ragina įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje: oponentų argumentai – nepagrįsti
S. Skvernelio teigimu, sprendimui dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienyje reikalingas platus politinis susitarimas.
„Dabar juokingiausia, kad prasideda komentarai iš tų žmonių, kurie galbūt neskaitė pačio įstatymo. Yra trys skirtingi režimai ir mes kalbame, bent jau aš, apie situaciją, kuri yra susiklosčiusi pasienyje – tai yra nepaprastosios padėties įvedimas pasienio ruože. Ne savivaldybėse, ne teritorijose atskirose, bet pasienio ruože. Tai yra iki 5 kilometrų nuo valstybės sienos, pagal patvirtintą Vyriausybės tvarką“, – aiškino opozicijos lyderis.
„Aš suprasčiau, jeigu tą šnekėtų žmonės, kurie nesusidūrę, nedalyvaujantys politikoje, ne teisininkai, tai gali tokias baimes skleisti, kas ir yra daroma, bet turbūt puikiai suvokiame, kad tame įstatyme visur parašyta, kas gali būti tai padaryta. Režimą nustato Seimas ir be plataus politinio sutarimo tokių apribojimų neįvesi“, – tęsė S. Skvernelis.
Jis pabrėžė, kad toks režimas pasienyje padėtų mobilizuoti pajėgas, panaudoti kariuomenę, rezervą, suteikti papildomus įgaliojimus savivaldybių administracijos direktoriams ir įgyvendinti sienos priedangą.
„Dabar yra tam tikri neskelbto karo veiksmai prie sienos. Taip pat, kas žino įstatymą, visi teisininkai puikiai suvokia, kad tie ribojimai, kurie numatyti įstatyme – žmogaus teisių ribojimai, tiesioginis valdymas ir visa kita gali būti įvedami. Gali būti, bet tai Seimas sprendžia ir apie tai net nėra kalbos“, – akcentavo S. Skvernelis.
Jam antrino ir L. Kasčiūnas.
„Turime, turėdami indikatorių sistemą, labai aiškiai apsispręsti, kada jau reikia įjungti kitą bėgį. Kai mes pasiūlėme diskutuoti apie nepaprastąją padėtį, ir aš visiškai pritariu šiai idėjai, tie, kas tam prieštarauja, nepasako, kas, jų požiūriu, turėtų būti planas b ar c“, – tvirtino politikas.
Paprašytas įvertinti oponentų argumentus, kad nepaprastosios padėties metu gali būti kėsinamasi į žmogaus teises ir laisves, L. Kasčiūnas paaiškino tokio režimo įvedimo principus.
„Tikslas, jeigu kalbame apie nepaprastąją padėtį, tai ne riboti žmonių laisves burtis, bet kovoti su nelegalia migracija. Dar akcentuosiu, ką gerbiamas Saulius sakė, kad suprastume nepaprastosios padėties mechanizmą: Seimas labai aiškiai „išrašo“, kas gali būti daroma, kas negali būti daroma“, – pabrėžė NSGK pirmininkas.
L. Kasčiūno teigimu, nepaprastoji padėtis būtų naudinga dviem aspektais.
„Pirma, judėjimo laisvės apribojimas pasienio ruože. Jei mes labai stiprų tinklą ten išdėstome, tu gali neįleisti į valstybę nieko – per sieną judėjimas būtų apribotas, čia yra esminis instrumentas nelegaliai migracijai stabdyti. (…) Antra, mes siunčiame labai aiškų signalą Vakarams, kad situacija tapo labai rimta“, – teigė jis.
„Reikia ieškoti politinio sutarimo. Jeigu matome, kad valstybėje šiandien yra krizinė situacija, o aš manau, kad pabėgėlių nestandartinė krizė, kuri yra kitos valstybės ataka prieš Lietuvą, gali sukelti labai sunkias pasekmes mums visiems – nepriklausomai ar pozicija, ar opozicija, tai reikia ieškoti sutarimo“, – antrino S. Skvernelis.
Pakomentavo protestus Dieveniškėse ir Rūdninkuose: valdžia padarė klaidų
Opozicijos lyderis S. Skvernelis laidoje teigė, kad žmonės turi natūralių baimių ir protestuoti jie gali, nes pati valdžia tai išprovokavo, tačiau, pasak jo, nepaprastosios padėties paskelbimas ruože yra reikalingas.
„Mes galime to nedaryti. Aš nenoriu būti blogas pranašas, bet jeigu ta kita pusė, kuri veikia, matyt, nesavarankiškai, o inspiruojama dar didesnės valstybės, tokį tikslą turi, tai tas srautas tik didės.
Dar daugiau – jūs pažiūrėkite, ką pasakė ponas Lukašenka ir kuo pagrasino: kad dabar jau atsiųs ginkluotus tų šeimų „gynėjus“. Tai atvirai pasakoma, kad ginkluoti kovotojai, kurių, net neabejoju, tarp tų, kurie pateko šiandien į Lietuvą, gali irgi būti, bus siunčiami į Lietuvą. Toks tikslas yra – destabilizuoti situaciją šalies viduje“, – atkreipė dėmesį buvęs premjeras.
L. Kasčiūnas taip pat teigė, kad protestą Dieveniškėse jis gali suprasti logiškai.
„Ten yra gyvenvietė, yra arti bendruomenė. Čia, manau, yra padaryta klaidų kalbantis – buvo galima ateiti iš anksto ir pasakyti: jeigu jūs būsite svetingi, priimsite laikinai, iki rugsėjo 1 dienos tik šeimas su vaikais, o ne jaunus, energingus vyrus, tai tada galite tikėtis infrastruktūrinio objekto, kokio nors gerbūvio pagerinimo.
Aš manyčiau, buvo galima daryti taip daryti, dabar jau tai sudėtinga, situacija įaudrinta. Aišku, tai buvo padaryta su įvairių politinių jėgų tam tikrais politiniais žaidimais“, – teigė NSGK pirmininkas.
Panašiai kalbėjo ir S. Skvernelis, kuris pabrėžė, kad Dieveniškės, jo nuomone, nėra tinkama vieta neteisėtiems migrantams apgyvendinti. Priešingai, nei Rūdninkų poligonas, kur yra saugoma, izoliuota teritorija.
„Tų nelegalios migracijos centrų Lietuvoje negali būti dešimtys, nes juos reikia saugoti. Šiandien mes kalbame, kad dalis tų nelegalių migrantų yra užkardose ir pasieniečiai užsiima ne sienos apsauga, bet šių asmenų saugojimu. To neturi būti.
Antra, Rūdninkų poligonas yra Viešojo saugumo tarnybos bazė, kurioje mūsų specialios pajėgos, kurios geriausiai pritaikytos kovoti su neramumais, ten gali sukoncentruoti ir užtikrinti pilną apsaugą tiek viduje, tiek išorėje ir netgi padėti aplinkiniams kaimams užtikrinti viešąją tvarką“, – tvirtino S. Skvernelis.
L. Kasčiūnas taip pat teigė, kad Rūdninkų poligono teritorija yra tinkama vieta apgyvendinti neteisėtus migrantus.
„Aš to protesto nematau nei legitimumo, nei pagrįstumo. Čia jau grynai politikavimas, galbūt netgi su tam tikrų žmonių, kurie nenori pajėgų buvimo regione dėl įvairių savo veiklų, įsitraukimu. Čia jau reikia kalbėti apie valstybės interesus ir jų apsaugą“, – teigė jis.
Įvertino prezidento argumentus: reikėtų „nustot krūpčiot“
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį, duodamas komentarus žiniasklaidai, teigė, kad dar ne laikas įvesti nepaprastąją padėti. Šalies vadovas išreiškė abejonę, kad pajėgų mobilizavimas pasienyje „Zapad“ karinių pratybų metu galėtų būti palaikyta provokacija.
„Nenoriu prisiminti istorinių atvejų, kai kažkada valstybės bijojo demonstruoti savo gebėjimą gintis, kad potencialus agresorius nebūtų sunervintas, bet baigdavosi kuo? Intervencija. Mums nereikia ko bijoti, turime savo kariuomenę, sąjungininkus čia, esame NATO nariai. Tikrai, manau, esame ta valstybė, kuri galėtų gintis ir apsiginti. Mūsų interesas pademonstruoti, kad mes gynybinį ryžtą turime visomis prasmėmis“, – prezidento nuogąstavimus komentavo S. Skvernelis.
Jis, kaip buvęs vidaus reikalų ministras ir premjeras, neslėpė puikiai žinantis vidaus reikalų sistemos rezervus, tad sistema, pasak jo, maksimaliai išnaudojusi savo galimybes, persitempia, o to reikėtų vengti.
S. Skvernelio teigimu, opozicija ir valdantieji gali ginčytis, kas įžiebė krizę ir kokiais veiksmais, tačiau dabar reikia veikti kartu.
„Dabar košę reikia srėbti visiems. Tai yra valstybės interesas, nes, jeigu situacija taps nevaldoma, kentėsime mes visi. Nesvarbu, ar gyveni Vilniaus rajone, Šalčininkuose, ar kur nors Klaipėdoje“, – akcentavo politikas.
L. Kasčiūnas taip pat teigė, kad Lietuva – NATO ir ES šalis, tad bijoti nėra ko.
„Iš jų pusės kokia nors konvencinė ataka būtų didžiulė klaida ir katastrofa, ir jie puikiai tą supranta“ , – apie Rusiją ir Baltarusiją kalbėjo NSGK pirmininkas.
Jo teigimu, valstybei reikia būti pasiruošusiai, o nepaprastoji padėtis tą pasiruošimą pakeltų į kitą lygį.
„Šioje vietoje reikėtų „nustot krūpčiot“. Ir čia yra lyderystės klausimas. Nesinorėtų, kad dabar ta diskusija dėl nepaprastosios padėties keltų klausimą, ar nori prisiimti lyderystę, ar ne? Ar nori prisiimti atsakomybę, ar ne? Aš tikiu, kad mes visi esame pasirengę tą padaryti“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
S. Skvernelis savo ruožtu išreiškė viltį, kad, jei ne prezidentas, kuris žada apie situaciją kalbėtis su partijų pirmininkais, tai ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pokalbiui pakvies parlamentinių frakcijų atstovus.
„Paradoksas, kad bent jau iš opozicijos partijų, tik vienas partijos pirmininkas yra Seime ir tai jis neseniai tapo pirmininku – Jonas Pinskus, su kuriuo mes irgi diskutavome šiame tema“, – prezidento planus kalbėtis su partijų pirmininkais komentavo opozicijos lyderis.
Siūlo naudotis paprastesnėmis viešųjų pirkimų procedūromis, spartinti tvoros statymą
Kalbėdamas apie pjaunančios tvoros – koncertinos – tiesimą pasienyje, S. Skvernelis pažymėjo, kad jos pirkimui būtina naudotis ekstremalios situacijos metu supaprastintomis viešųjų pirkimų procedūromis. Šiuo metu koncertina yra nutiesta vos 4 kilometrų pasienio ruož.
„Kada tu 8 metus būni opozicijoje, kaltini dvi Vyriausybes, netgi ir stiklinę paėmus, kad liko tavo piršto antspaudas ir tai nėra skaidru, tai dabar, kada tu pats susiduri su situacija, pats savęs bijai“, – palygino S. Skvernelis.
Jo teigimu, dabar reikia politinio susitarimo dėl tvoros, ant kurios vėliau bus keliama koncertina, statymo, pasinaudojant verslo pajėgumais.
„Nemaišykime sienos modernizavimo. Valstybės siena yra modernizuojama pagal civilizuotų valstybių santykius. Čia nėra civilizuotų santykių, čia nepripažįstamos jokios redmisijos sutartys, daroma ataka“, – pabrėžė S. Skvernelis.
Tuo metu L. Kasčiūnas paaiškino, kad pasienyje jau yra atlikta pažeidžiamiausių vietų analizė, taip pat jau Lietuvą pasiekusi 100 kilometrų koncertina iš Estijos, vykdomi kiti pirkimai.
„Tai stabdo, atgraso, bet tai nėra tas išsigelbėjimas. Vis tiek reikės sustiprintų pajėgų ir kitų sprendimų“, – sakė parlamentaras.
Pakomentavo kalbas apie antivalstybininkų įsitraukimą į protestus: tai neišmintinga ir nepadoru
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir kiti valdžios atstovai ne kartą yra sakę, kad į protestų prieš neteisėtų migrantų apgyvendinimą yra įsitraukę gerai organizuoti antivalstybiniai judėjimai.
„Tas džiazas politikoje visada egzistuoja“, – juokavo S. Skvernelis.
Jis pabrėžė, kad teisėsauga ir žvalgyba, jeigu yra pagrindo, turi atlikti savo tyrimus ir kartu ragino atskirti du dalykus, iš kurių vienas, – kad Dieveniškės yra netinka migrantų apgyvendinimui vieta.
„Reikėjo tik kalbėtis, nebijoti žmonių, nesiųsti policijos vadovų ar kitų statutinių pareigūnų, bet politikams – ministrei, viceministrams – važiuoti, kalbėtis ir galbūt būtų galima žmonėms paaiškinti, sužinoti jų nuomones bei suprasti, kad tai yra neperspektyvu“, – pakartojo opozicijos lyderis.
Žmonės, pasak jo, turi įvairių baimių, o situaciją jiems būtina paaiškinti. „Dėl jų baimės pasakyti, kad tai antivalstybininkai, yra neišmintinga ir nepadoru, – tvirtino S. Skvernelis. – Kada tu su žmonėmis nekalbi, tai atsiranda oponentas, kuris tą baimę ir kursto.“
Savo ruožtu L. Kasčiūnas teigė, kad, delsiant priimti sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienyje, reikia sau atsakyti į klausimą, kiek turime laiko.
„Aš manau, kad jau laikas kitam bėgiui – nepaprastoji padėtis. Galbūt kas nors turi geresnių sprendinių? Yra kitas sprendinys – prezidento dekretas paskelbti pasienio ruožą karine teritorija. Tai yra toks dar vienas iš instrumentų, bet klausimas, kokie indikatoriai rodo, kad mes jau turime imtis kitokių sprendinių? Aš net neabejoju, kad nuo 5 tūkst. nelegalių migrantų, laikinai apgyvendintų Lietuvoje, jau prasideda ta erdvė, kai mes turime sau mažų mažiausiai atsakyti į šį klausimą“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
