Seimo pirmininkė mano, kad skiepijant Lietuvos gyventojus išnaudotos dar ne visos skatinimo priemonės ir vertėtų pagalvoti apie loterijų, piniginių prizų organizavimą.
Pasak Viktorijos Čmilytės-Nielsen, tokie sprendimai būtų efektyvūs ir finansiniu požiūriu, jie pareikalautų netgi mažiau lėšų negu paskesnis užsikrėtusiųjų koronavirusu gydymas.
„Skiepijimosi tempai krenta ir tai turėtų kelti pagrįstą nerimą ruošiantis rudens sezonui. Mano supratimu, ne visos skatinimo priemonės dar yra išnaudotos, ir mes turėtume būtent eiti tuo keliu – skatinimo, o ne baudimo“, – LRT radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, būtina skleisti žinią, kad skiepijimasis yra vienintelis kelias į mažiau suvaržymų rudenį, jeigu situacija imtų blogėti, o tie asmenys, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių atsisako skiepytis, turės nuolat testuodamiesi įrodyti, jog yra saugūs.
„Kai kuriuose miestuose jau buvo tokie pilotiniai projektai išmėginti – loterijos, prizai. Ir nors tai atrodo toks žaidimas, tačiau ir tai veikia. Manau, kad būtent toks skatinimas – ar tai būtų kažkokiomis piniginėmis priemonėmis per žaidimą, – tai galėtų būti dar viena priežastis žmonėms pasiskiepyti“, – sako Seimo vadovė.
„Ir lyginant su tomis lėšomis, kurių prireiks medicininei priežiūrai, tos lėšos būtų tikrai nedidelės“, – pridūrė ji.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė taip pat pasisako už privalomą testavimą kai kurioms darbuotojų grupėms.
„Matote, yra tam tikri segmentai, grupės, profesijos, kur nuolat reikia kontaktuoti su žmonėmis ir kur būtina užtikrinti, kad dirbantys žmonės yra saugūs, – tiek patys sau, tiek aplinkiniams. Taip, tokia priemonė turi būti svarstoma“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Ji kartu išsakė lūkestį, kad rudenį į mokyklas grįžę vaikai galės mokytis įprasta tvarka, kadangi tai yra ne tik mokymosi, bet ir socialinių įgūdžių, psichologinės sveikatos klausimas. Pasak jos, šiame kontekste svarbu, kad būtų pasiskiepiję pedagogai, o kartu ir mokiniai.
„Toje grupėje tarp 12 ir 15 (metų amžiaus – BNS) mes turime dar nelabai didelius skaičius paskiepytų vaikų, tačiau jie pamažu didėja ir aš, vėlgi, viliuosi, kad iki rudens, iki mokslo metų pradžios mes jau turėsime nemažą dalį vaikų paskiepytų“, – sakė Seimo pirmininkė.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 45,8 proc. žmonių.
Masinis žmonių vakcinavimas Kauno rajone
Privilegijos galimybių paso turėtojams
Spartesnį skiepijimą nuo COVID-19 galėtų paskatinti sukurta nauja privilegijų sistema galimybių paso turėtojams, sako Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas.
„Reikėtų panaudoti žaliojo paso galimybes ir sukurti papildomų bonusų sistemą“, – trečiadienį Žinių radijui sakė parlamentaras.
„Ne tik tai sieti su ribojimais, kurie kerta per ekonomiką, kai negali nueiti į restoraną, bet jei turi žalią pasą, daugiau žmonių gali tilpti į renginį, restoraną ar kino teatrą, apskritai valdžios įstaigose, institucijose (aptarnauti) pagreitinta tvarka, taikyti įvairių nuolaidų turintiesiems žaliąjį pasą“, – teigė politikas.
Anot jo, Lietuvai, kaip ir kitoms valstybėms, rudenį gresia ketvirtoji koronaviruso banga, o kol kas pasiekti kolektyvinio imuniteto nepavyksta, todėl reikia galvoti, kaip paskatinti žmones skiepytis.
„Galbūt verta pagalvoti, kur galime paskatinti, nes akivaizdu, kad reikia žmones skatinti, kadangi skiepijimo mastai krito, patys žmonės nesiskiepija. Ne todėl, kad trūksta vakcinų, ne todėl, kad vakcinacijos centrai blogai dirba, o nebėra tiek daug entuziazmo, žmonės patikėjo, kad viskas baigta“, – sakė P. Saudargas.
Anot jo, tai daryti reikia kuo greičiau, jau rugpjūtį pradėti naują skiepų reklamos kampaniją.
Vakcinos dūla šaldytuvuose
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda pasigenda Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pastangų skatinant vakcinavimą.
„Deja, pasigendu aktyvesnių Sveikatos apsaugos ministerijos pastangų ir veiksmų skatinant vakcinavimą. Susidaro įspūdis, kad veiksmų plano, ar tai būtų 130 punktų planas gruodį, ar bent penkių žingsnių planas skatinant vakcinavimą dabar, paprasčiausiai nėra“, – per metinę spaudos konferenciją trečiadienį sakė G. Nausėda.
Jis pažymėjo, kad vakcinų šiuo metu Lietuva yra gavusi pakankamai, kad paskiepytų 70 proc. suaugusiųjų šalies gyventojų.
„Vakcinų, kaip ir žadėjome, šiandien Lietuva turi pakankamai, kad paskiepytų 70 proc. suaugusių šalies gyventojų. Europos Sąjungos pastangomis jau esame gavę 3,2 mln. dozių vakcinų, iš kurių šiandien, deja, daugiau kaip 800 tūkst. nėra panaudota ir dūla šaldytuvuose“, – pažymėjo prezidentas.
Mobilus vakcinavimo centras
Šalies vadovas teigė, kad kels klausimą, kokį planą SAM turi paskiepyti daugiau gyventojų iki rudens, nes priešingu atveju teks grįžti prie karantino suvaržymų.
„Jei mes nenorime vėl užsidaryti rudenį, turime išnaudoti likusius vasaros mėnesius ir padaryti tai, ką įmanoma padaryti, ir ką padarė kitos valstybės. Todėl mes kelsime klausimą, kokį planą SAM turi per likusius vasaros mėnesius, pripažįstant, kad tai, kas buvo žadėta padaryti, nebuvo padaryta“, – sakė G. Nausėda.
Jis teigė, kad šiuo metu naudojamos vakcinavimo skatinimo priemonės yra „iš esmės jau atšipusios, sukami reklaminiai filmukai, kurių niekas nebežiūri“, tuo tarpu reikia identifikuoti mažiausiai besiskiepijančias visuomenės grupes ir dirbti su jomis.
„Kitų valstybių patirtis rodo, kad puikiai pasiteisina selektyviosios, nukreiptos į konkrečias gyventojų grupes kampanijos, mobilieji punktai, kurių turi būti gerokai daugiau ir jie turi būti būti kur kas arčiau žmonių, skiepijimas vaistinėse ir materialinių paskatų pateikimas, tie penki eurai papildomi irgi kaip viena iš priemonių galėtų būti“, – kalbėjo prezidentas.
„Jei ir toliau kapstysimės vėžlio žingsniais, reikės kelti klausimą, kam reikalinga tokia Sveikatos apsaugos ministerija, jei mes vis tiek niekaip nepriartėjam prie 70 proc. tikslo?“, – tvirtino šalies vadovas.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 46 proc. žmonių, tačiau pastaruoju metu skiepijimo mastai šalyje sumažėjo.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi 3 mln. 203 tūkst. 455 skiepų dozių, iš jų sunaudotos 2 mln. 373 tūkst. 693 dozės.
Nepanaudota šiuo metu per 829,7 tūkst. vakcinos dozių.
