Kaip Vilkija susijusi su pasaulyje garsaus džiazo trimitininko ir dainininko Luiso Armstrongo vardu? Retas žino, kad Vilkijoje gyveno jo įtėviai litvakai Leiba ir Tilė Karnovskiai, kurie emigravę į JAV L. Armstrongą dar mažą sutiko šiukšlyne ir užaugino kaip savą. Šiam faktui atminti Vilkijoje neseniai pristatyta L. Armstrongo scena, memorialinė lenta ir 3 muzikos automatai.
L. Armstrongo (1901-1971) ir jo įtėvių iš Vilkijos atminimą išvysite Vilkijos parke, šalia kelto per Nemuną.
Įtėviai iš Vilkijos
Leiba (vėliau Luisas) Karnovskis gimė Vilkijoje 1864 m., tikslių duomenų nėra, tačiau manoma, kad ir būsimoji jo žmona Tilė Kaufman gimė Vilkijoje. XIX a. pab. Karnovskių šeima patraukė į JAV, jų namais tapo Niujorkas, vėliau Naujasis Orleanas. Tiesa, čia atvykęs Leiba tapo Louis Karnovsky. Pora sulaukė 10 vaikų. Šeima užsidirbdavo rinkdama, rūšiuodama ir pardavinėdama atliekas.
L. Armstrongas iki 7 m. gyveno su senele, nes tėtis jį paliko vos gimusį, o mama vertėsi pardavinėdama savo kūną, kad galėtų išlaikyti šeimą. Berniuko buitis buvo itin skurdi, tad vaikas maisto ieškodavo šiukšlynuose. Manoma, kad Karnovskiai su mažuoju ir susitiko viename Naujojo Orleano šiukšlyne, nusprendė jį globoti. Vaiku rūpinosi kaip savu, auklėjo, davė darbo: kartu su Karnovskių sūnumis jis rinko butelius, iš vagonų krovė anglį ir kt.
Būtent Karnovskiai globotinį paragino lavinti muzikinius gebėjimus: pamatę jo polinkį į muziką, davė pinigų nusipirkti pirmąjį instrumentą – kornetą, padrąsino dainuoti. Apie ryšį su litvakų Karnovskių šeima L. Armstrongas rašo prisiminimuose „Liudijimas apie Karnovskius“, ten jis mini: „Jie pamatė, kad kažkas yra mano sieloje.“
Prielankumas žydams
1922 m. atlikėjas išvyko muzikuoti į Čikagą, tačiau ir ten palaikė ryšius su Karnovskiais. Pagerbdamas Holokausto aukas ir solidarizuodamasis su žydais, L. Armstrongas visą gyvenimą nešiojo grandinėlę su Dovydo žvaigžde, mokėjo jidiš kalbą, mėgo macus, prie jo namų durų staktos buvo prikalta mezuza. Kūryboje jis irgi nevengė žydų muzikos motyvų.
JAV iki šiol veikia Karnovskio fondas, padedantis gabiems vaikams iš nepasiturinčių šeimų įsigyti muzikos instrumentų.
Pasiklausyti dainų
Lankydamiesi Vilkijos parke išgirsite populiarias Luiso Armstrongo dainas. Muzikos automatuose tereiks paspausti mygtuką ir nuskambės 13 L. Armstrongo kūrinių, tarp jų gerai žinomi: „Summertime“, „What a Wonderful World“, „Moon River“, „Georgia on My Mind“ ir kt.
Aikštės erdvių projektuotoja – architektė Violeta Beigienė, L. Armstrongo ir jo įtėvių bareljefo autorius – skulptorius Stasys Žirgulis.
Scena pastatyta taip, kad neužstotų Nemuno slėnio grožio. Aikštės pakraščiuose įrengti dviračių stovai, suoleliai, apšvietimas, sanitarinis mazgas.
Scena – bendruomenei telkti
Vilkijos seniūnijos seniūno pavaduotoja Gintarė Zakarauskienė atkreipė dėmesį, kad į šalį intensyviai veržiasi naujos šventės, susijusios su komercija, tad šioje kultūrinėje erdvėje bus stengiamasi daug dėmesio skirti lietuviškoms šventėms ir renginiams.
„Dėl vyraujančios populiariosios kultūros mūsų senoji etninė kultūra nustumiama į šoną kaip atgyvena. Liūdna, kad auganti karta labai mažai žino apie mūsų senolių papročius, tradicijas ir kitas šventes (susibūrimus, sueigas). (…) Todėl mūsų bendruomenė nusprendė priminti, kad senosios (ir ne tik senosios) šventės, papročiai ir tradicijos tikrai nenusileidžia savo išmone, linksmybėmis ir patrauklumu“ – pristatydama L. Armstrongo sceną sakė G. Zakarauskienė.
Jos teigimu, bendruomenė ir svečiai dalyvaudami renginiuose ir sueigose patirs bendrystę, galės pasidalinti gerąja patirtimi. Puoselėjant etninę kultūrą bus skatinamas bendruomeniškumas, mažinama socialinė atskirtis.
„Mūsų senoliai mėgdavo susieiti ir pabendrauti, todėl mūsų tikslas – skatinti kraštiečių ir svečių bendravimą, jų atvykimą į Vilkijos miestą”, – kalbėjo G. Zakarauskienė.
Naujoje scenoje jau vyko tarptautinio poezijos festivalio pasirodymai, „Mažoji Akacijų alėja” ir kiti renginiai.
