Į svetimas sąskaitas nusitaikiusiems sukčiams išradingumo netrūksta – vieni jų apsimeta gražuoliu iš užjūrio, kiti „darbuojasi“ pasisavinę garsių žmonių tapatybes. Sukčių veidu jau buvo pasirinktas Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, ir politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius, ir krepšininkas Rokas Jokubaitis.
Politikus rinkosi užsieniečiai, o štai garsaus krepšininko tapatybe naudojosi vilnietis, kuris nevengė net susitikti su gausybe moterų. Į „meilės sukčių“ pinkles patenka ir vyrai, tačiau jie, pasak psichologų, dažniau ieško pagalbos, kaip atkurti savivertę, nei kreipiasi į policiją.
Tikra istorija, kuria sunku nepatikėti
Viena įžūliausių sukčiavimo istorijų išaiškėjo artėjant Naujiesiems metams. 2020 metų gruodžio 14 d. buvo sulaikytas iš moterų pinigus viliojęs vyras, kuris apsimetinėjo žinomu krepšininku Roku Jokubaičiu. Apie tokią apgaulę sužinojęs krepšininkas neslėpė apmaudo ir pasipiktinimo dėl itin nemalonios istorijos.
Policijos pareigūnams sulaikius R. Jokūbaičiu prisistatinėjusį vyrą, paaiškėjo, kad įtariamasis – Viktoras Babajevas. Už sukčiavimą jis jau buvo teistas. Tyrimo duomenimis, vyras buvo neblogai pasiruošęs savo rolei. Atliktų kratų metu pareigūnai rado daugybę drabužių su BC „Žalgiris“ simbolika“, kitos komandos atributikos.
Vilniuje gyvenantis vyras meistriškai įtikinėjo merginas esantis garsus sportininkas, sekė komandos veiklą, o pas merginas atvykdavo „prieš treniruotę“, veikė gerai apgalvojęs kiekvieną detalę. Tyrėjai nustatė, kad vyras bendravo su gausybę merginų iš visos Lietuvos.
Apgaulę suprato viena nuo jo nukentėjusių merginų, kuri pati nepajuto, kaip meistriškai iš jos buvo išviliota 10-ties tūkstančių eurų suma.
Mergina anonimiškai – per draugę prabilo socialiniuose tinkluose: „Būkite atsargios. Ši istorija nutiko mano draugei ir ji prašė ja pasidalinti šioje grupėje tam, kad visos ir kiekviena iš jūsų būtumėt atsargios ir budrios, sulaukusios „Tinder“ žinutės iš V. Babajevo, kuris socialiniuose tinkluose apsimeta žalgiriečiu Roku Jokubaičiu. Ir čia rimtai. <...> Jis visada liepdavo žiūrėti varžybas ir po jų skambindavo, norėdamas jas aptarti: „Ar matei, kaip aš…?“, „O tą pastebėjai?“.
Ir dalindavosi visokiomis paslaptimis, ką komanda kalba viduje. Dar siųsdavo vaizdo įrašus iš viešbučio, kur neva visa „Žalgirio“ komanda apsistodavo prieš varžybas. Kai jie išeina pasivaikščioti, prie jų būtinai prieina kažkokie žmonės (kaip jis įvardijo – draugai) ir jį užkalbina: „Labas, Rokai, kaip laikaisi?“ Jie kartu pirko kompiuterį, kurį jis įsigijo Roko Jokubaičio vardu. Kartu su mano drauge jie ėjo sportuoti į sporto salę – į jį ten vėl kreipėsi Roko Jokubaičio vardu“.
Siekis sudominti vyko pagal panašų scenarijų
Pareigūnams paskelbus apie vyro sulaikymą, ne viena mergina atpažino pažintį užmegzti bandžiusį vyrą. Tiesa, ne visas sužavėjo jo pasakojimai apie krepšinio užkulisius. Su „Delfi“ pažinties detalėmis sutikusi pasidalyti mergina (redakcijai vardas ir pavardė žinomi) sako, kad jai pasakojimai iškart ėmė kelti įtarimų.
„Susipažinome visiškai neromantinėmis aplinkybėmis. Tiesiog turėjome bendrų reikalų. Jau tuo metu jis, bendraudamas su manimi, vis įpindavo „Žalgirį“: važinėjo komandos emblemomis pažymėtu automobiliu, kurį neva tai gavo kaip žaidėjas. Vis rašydavo, kad yra treniruotėje, pasakodavo, kiek daug treniruojasi, kiek tenka važinėti iš Vilniaus į treniruotes Kaune, „Žalgirio“ arenoje. Jis net įpindavo kai kurių komandos vidinių dalykų, pavyzdžiui: kaip su žaidėjais už uždarų durų bendrauja treneris Šarūnas Jasikevičius“, – apie bandymą įtraukti į melo pinkles pasakoja mergina.
Romantikos mergina tokiuose pasakojimuose neįžvelgė ir pabrėžė, kad kalbant su įtariamuoju jai buvo labiau nei tikra tai, kad jis iš tiesų nemeluoja.
Įtariamąjį atpažinusių moterų ratas nuo 18-kos nukentėjusių tyrimo pradžioje šoktelėjo iki kone 30-ties. Tiesa, tyrimas dar nepasiekė teismo, tačiau už sukčiavimą gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Vyrai irgi patenka į „meilės sukčių“ pinkles
Asociacijos „Vyrų krizių centras“ vadovė psichologė Oksana Mačėnaitė sako, kad vyrai taip pat tampa finansinio sukčiavimo aukomis, tačiau dažniau jie linkę ieškoti kaltės savyje, bando suprasti, kodėl pritraukia pasinaudoti linkusias moteris, nei praneša apie tai policijai. Anot pašnekovės, jei vyrai jau nusprendžia kreiptis į policiją – psichologinės pagalbos, bet „Vyrų krizių“, centre neprašo.
„Visuomenės stereotipas, ką vyrai gali daryti, galioja ir šiuo atveju. Sukčiavimo meilės aplinkoje yra labai daug. Ar tai reiškia, kad sako, kad myli, o iš tiesų nemyli, o iš tikro naudojasi kažkokiu gerbuviu – tokių atvejų pilna. Nesu turėjusi vyriškio, kuris konsultuotųsi nukentėjęs dėl to, kad moteris išviliojo labai didelę sumą pinigų. Tačiau kai konsultuojama, vyrų aplinkoje, labai gaila, kad kai kurie dalykai lieka tik ekonominio naudingumo principais parengti ir tokių atvejų yra labai daug. Vyrai viešai apie tai nekalba, tačiau psichologo kabinete pasako daug“, – sako O. Mačėnaitė.
Psichologė pabrėžia, kad vyrai po truputėlį „kapstosi“ iš stereotipų ir jau drąsiau kalbasi su psichologais. Jaunesnė karta jau drąsiau prisipažįsta, kad yra emociškai pažeidžiami. Visgi visuomenėje dar labai gajūs stereotipai, kad vyrai neverkia, vyrai turi būti tvirti, jie negali rodyti silpnumo.
„Visuomenė vis dar nenori sutikti, kad vyrai irgi verkia. Jaunoji karta drąsesnė. Atvirai pasakysiu, mes jau neturime net tiek darbuotojų, koks yra konsultacijų poreikis. Manyčiau, kad to stereotipiškumo yra labai stipriai sumažėję – tai labai geras ženklas. Vyrai ateina dėl to, kad prarado savivertę, kad sugriauta jo asmenybė, bet ne dėl to, kad iš jo pinigus išviliojo. Pirmiausia vyrams svarbu, kad jis neteko mylimo žmogaus, kad jis mylėjo, tikėjo, atidavė savi jausmus, atvėrė širdį. Bet, pasirodo, to nereikėjo, nereikėjo širdies.
Jie sako: „aš noriu mylėti, noriu būti mylimas, noriu turėti pagarbą. Yra ir bus tokių merginų, kurioms reikia ne meilės, arba jos meilę kuria finansiniu pagrindu. Labai daug tokių atvejų. Jeigu kalbėti apie vyrus, kurie atėjo pas mus prieš kreipdamiesi į policiją, arba atėjo po to – tai tokio nežinau nė vieno. Tokie, kurie eina rašyti pareiškimo – pas mus neatėjo. Kurie ateina pas psichologą, jiems ne taps svarbiausias momentas yra išvilioti pinigai. Nors visuomenė sakytų, kad jam, tikriausia, rūpi tik pinigai. Ne, vyrui rūpi padaryta psichologinė žala, sugriautas pasitikėjimas savimi, sudraskyta asmenybė, sugriauta savigarba“, – sako psichologė.
Anot pašnekovės, yra vyrų, kurie ne vieną kartą nukenčia nuo pažinties, kuri veda į finansines išlaidas ir moteris siekia apsirūpinti jo sąskaita. Tačiau žmogus yra sociali asmenybė, tad psichologė sako, kad net ir atsargiau vertindamas pažintį, vyras vis tiek bandys kurti santykius, nes jis nori mylėti ir nori tikėti, kad kitas atvejis bus kitoks.
Eksperimentas atskleidė, kad statistika tėra dalis tikrovės
Saugesnio interneto savaitės partnerio projekto „Prisijungusi Lietuva“ paskelbė, kad nedidelio eksperimento metu atskleidė statistikos ir realybės skirtumus, kalbant apie tikruosius „romantinio sukčiavimo“ mastus. Vasario 10–15 d. atliktas eksperimentas atskleidė, kad apgaulę patyrę vyrai tai įvardija labiau, kaip nemalonią patirtį, o ne nusikaltimą.
Projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizatoriai praneša, kad du nukentėję vyrai neatviravo, kokias sumas merginos išviliojo, tačiau pripažino turėję itin nemalonios patirties. Vienas jų papasakojo, kad jo pasitikėjimą įgavusi mergina nužiūrėjo banko kortelės slaptažodį ir kelis kartus nusiėmė grynųjų pinigų nuo bankomato. Apgavikė nebuvo iš karto sučiupta, tačiau po kelių kartų vyras ėmė pastebėti, kad jo banko sąskaita tuštėja. Vyras kreipėsi į banko padalinį išaiškinti šį atvejį. Banko kameros užfiksavo tą pačią merginą, su kuria jis puoselėjo draugystę, tuštinančią jo kortelę.
Pareigūnai primena: sukčių kuriamos istorijos labai panašios
Teisėsaugos pareigūnų vedama statistika rodo, kad nusikaltimų elektroninėje erdvėje tendencijos, kaip ir 2019 metais, 2020 metais yra panašios. Kiek tiksliai iš jų yra tik romantiniai nusikaltimai, nėra išskirta. Taip pat sukčiavimo pobūdžio nusikaltimai nėra išskiriami pagal aukos lytį. Visgi dažniausia istorija, kuri nuskamba viešojoje erdvėje – tai meilės ieškantis užsienietis, kuris kantriai ir ilgą laiką bendrauja su moteris.
„Kalbant apie meilės ieškotojus, tai dažniausiai yra gaunamas elektroninis laiškas ar asmeninė žinutė socialiniame tinkle su sukurta legenda, kaip, pavyzdžiui, aukšto rango karininkas (užsienietis) baigia tarnybą ir ieško gyvenimo draugės. Turi sukaupęs didelę pinigų sumą ir ieško meilės. Susirašinėjimas su užkibusiomis moterimis užtrunka tol, kol asmuo įgyja pasitikėjimą, atsiranda tam tikri jausmai. Tuomet sukčius sukuria dar vieną istoriją, kad įvyko kažkokia nelaimė: pavyzdžiui, jis siuntė pinigus moteriai į Lietuvą, tačiau jie kažkur užstrigo ir reikia sumokėti tam tikrą pinigų sumą, kad pašto siunta ateitų laiku. Istorijų būna įvairių. Moterys, patikėjusios šiomis istorijomis, dosniai perveda pinigus, dažnai – net po kelis kartus“, – vardija Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Sukčiai gerai išmano technologijas
Teisėsaugos pareigūnai pastebi, kad paprastai nusikaltėliai dirba ne po vieną, o bendrininkų grupėje ir puikiai išmano technologinius užkulisius. Taigi tokie nusikaltimai reikalauja kruopštaus ir kantraus pareigūnų darbo, daug žinių ir išmonės.
„Pastebima tendencija, jog minėto ar susijusio pobūdžio nusikalstamas veikas Lietuvoje vykdantys asmenys veikia ne pavieniui, o organizuotose grupėse, kurių identifikavimas, kaip ir tokio pobūdžio nusikalstamų veikų ištyrimas, yra sudėtingas ir komplikuotas dėl technologijų gausos, dėl teisinių sunkumų, susijusių tiek su tokių veikų padarymo vietos nustatymu, tiek ir su ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų gavimu iš trečiųjų šalių. Nuo šių nusikalstamų veikų nukenčia ne tik Lietuvos, bet ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys. Dominuojančios šalys Rumunija, Latvija, JAV, Jungtinė Karalystė, Rusija. Tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys vis daugiau dėmesio skiria kibernetiniam saugumui, tačiau nepaisant žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje nuolat platinamų įspėjimų bei patarimų kaip nepatekti į sukčių pinkles, nuo įvairių sukčiavimų vis dar nukenčia gan daug patiklių žmonių“, – dalijasi informacija R. Matonis.
Į kokius ženklus būtina atkreipti dėmesį? R. Matonis sako, kad svarbiausia ir pagrindinė taisyklė – būti atidiems ir kritiškai vertinti gaunamą informaciją.
„Kritiškai turėtų būti vertinamos elektroniniu formatu – elektroniniame pašte, socialiniuose tinkluose, SMS žinutėse gaunamos nuorodos. Internetinės nusikaltėlių bendruomenės yra itin pažengusios ir nuolat tobulėja. Sukčiai vis dažniau naudojasi pažangiomis technologijomis savo anonimiškumui apsaugoti. Kalbant apie telefoninius sukčiavimus, reiktų pabrėžti, kad sukčiai naudojasi stipria psichologinėmis žiniomis paremta įtaiga. Sukčiai savo išmone ir fantazijomis geba sukurti įvairiausias manipuliacijos schemas, pasinaudoja netikėtumo momentu, įtaigiai kalba su auka, stengiasi visą bendravimo laiką išlaikyti jos dėmesį, prikaustytą prie išgalvotos sukčiavimo istorijos, nes kitu atveju auka gali pradėti kritiškai žiūrėti į susiklosčiusią situaciją, o tai lemtų nesėkmingą sukčiavimo baigtį. Reikėtų nepamiršti, kad iš žmonių išviliojami asmens duomenys gali būti panaudoti ne tik siekiant finansinės naudos, bet ir kitoms nusikalstamoms veikoms vykdyti“, – įspėja Policijos departamento atstovas.
Teisėsaugos pareigūnų duomenimis, sukčiavimų per 2020 m. registruota 2877, per 2019 m. – 3159. Jei apgaulę pastebėjote vos netekę pinigų – bankas turi galimybę padėti juos susigrąžinti ar bent nustatyti, kieno piniginę jie papildė. Sukčiavimo atvejus įmanoma išaiškinti ir užkirsti jiems kelią, jei tik nepabijosite apie įtarimus pranešti policijai ir banko atstovams.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
