Susirūpinimas Lietuvos modernizmo architektūros perlo – Kauno centrinio pašto pastato likimu bei noras išsaugoti jį ateities kartoms prieš porą metų Kaune subūrė visuomeninę „Paštininkų“ grupę, kurioje drauge veikia garsūs miesto architektai, paveldosaugininkai, kultūros lauko darbuotojai, kiti miesto patriotai. Tačiau 2019 metais vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse profesionalų parengtos ir kauniečiams atvirai pristatytos bei didelio palaikymo sulaukusios idėjos, kaip galėtų būti įveiklintas pašto pastatas, panašu, didelio įspūdžio naujai šalies Vyriausybei nepadarė – jie neseniai nusamdė naujus pašto pastato galimybių ieškotojus.

Valstybės pinigų netaupo

Kultūros ministerija neseniai nusamdė įmonę, kuri iš naujo revizuos visas idėjas, rengs diskusijas, kūrybines dirbtuves, konsultuosis su įvairiais ekspertais ir galiausiai pristatys naują galimybių studiją, kaip pritaikyti Kauno centrinio pašto pastatą visuomenės poreikiams, kuri valstybei kainuos 36 tūkst. eurų. Panašu, kad 2019 metais Kultūros rėmimo fondo lėšomis jau kartą finansuotas projektas, kurio metu organizuotos valstybės biudžetui 11 tūkst. eurų kainavusios kūrybinės dirbtuvės, kurių metu taip pat dirbta prie idėjų dėl pašto pastato įveiklinimo – keliauja į dar vieną idėjinį archyvą.

Prieš porą metų dirbtuvėse „Paštininkų“ sugeneruotos trys idėjos, iš kurių didžiausio visuomenės palaikymo viešo pristatymo metu sulaukė siūlymas pašte kurti Architektūros muziejų ar centrą, nors ir gražiai naujųjų studijos rengėjų išklausytos, deja, naujuose svarstymuose netapo pagrindiniu letmotyvu. Virtualiai ir gyvai vykusių susitikimų metu, jų dalyviams visgi susidarė įspūdis, kad naujieji rengėjai – tikri šios srities profesionalai – „žino geriau“, nei kauniečiai, kas turėtų įsikurti šiame Kauno savasties simboliu neretai vadinamame pastate.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 metais organizuotame renginyje dalyvavo keli šimtai pašto pastato ateičiai neabejingų dalyvių, kurie galėjo ne tik susipažinti su kūrybinių dirbtuvių metu sugeneruotomis trimis pagrindinėmis idėjomis, apžiūrėti vizualizacijas, bet ir balsuoti, kuris projektas jiems labiausiai prie širdies.

Renginio tiesioginė transliacija portalo „Kas vyksta Kaune“ kanaluose bei jos įrašas pasiekė beveik 50 tūkst. kauniečių auditoriją, kuri aktyviai komentavo balsavo ir palaikė idėjas (sulaukta beveik 300 įvairių reakcijų – komentarų ir pasidalinimų).

Daugiausia palaikymo sulaukusi architekto Audrio Karaliaus su komanda pasiūlyta koncepcija „PostVizbaras“, kurios ašis – įkurti pašte Architektūros muziejų, vėliau idėja praplėsta ir siūloma čia steigti Architektūros ir dizaino centrą.

Pirmieji susirūpino 3000 kauniečių

2019 m., praėjus keliems mėnesiams po to, kai Kauno centriniame pašte dėl netinkamai žiemai konservuoto vandentiekio, trūko vamzdžiai ir po to kai peticiją „Už Kauno centrinį paštą“ pasirašė daugiau nei 3000 aktyvių, paveldui neabejingų piliečių susikūrė „Paštininkų“ iniciatyvinė grupė, kurios aktyvas surengė kūrybines dirbtuves, kurių metu svarstyta, kaip galima būtų pritaikyti šį unikalų pastatą visuomenės poreikiams.

Viena iš dirbtuvių dalyvių, kaunietė „paštininkė“, Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė Andrijana Filinaitė pasakojo, kad dirbtuvių metu susirinkusiems šios srities specialistams pavyko parengti 3 centrinio pašto atgaivinimo ir įveiklinimo scenarijus, kurie buvo pristatyti ne tik architektų bendruomenei, bet ir visuomenei.

„Aš tikrai viliuosi, kad parengti scenarijai neliks klasiškai gulėti stalčiuose, o dirbtuvių metu savanoriškai dirbusių žmonių, tarp kurių – ir nemaža dalis ekspertų, pastangos prikelti šį pastatą naujam gyvenimui nenueis veltui. Kartais tereikia tik pasinaudoti jau turimu įdirbiu, o ne viską vėl pradėti iš naujo ir tam skirti nemenkas valstybės biudžeto lėšas“, – pastebi A. Filinaitė.

Šiuo metu moteris yra ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, tiesa, dirbanti opozicijoje. „Apmaudu, kad Kauno savivaldybei, nešančiai tarpukario optimizmo architektūros vėliavą šis pastatas nereikalingas, tačiau pastaroji kritikuoja Susisiekimo ministeriją, kad pastatas jau kurį laiką stovi neprižiūrimas ir nenaudojamas. Savivaldybė turėtų principingai laikytis pozicijos siekiant išsaugoti jau ikoniniu Kauno simboliu tapusį pastatą, tačiau panašu, kad viskas gula ant aktyvių ir neabejingų piliečių pečių“, – įsitikinusi viena iš „Paštininkų“.

Jos manymu, jei ne visuomenės spaudimas, vargu, ar šio pastato klausimas ar procesai būtų pajudėję iš mirties taško apskritai. „Viliuosi, kad šiuo metu rengiama įveiklinimo galimybių studija neliks tik dar vienu dokumentu su gražiais tikslais popieriuje, bet ne realybėje. Suprantu, kad kultūros paveldo lauke dalykai nevyksta taip greitai kaip norėtųsi, bet šiuo atveju tiesiog neturime prabangos laukti ilgiau, nes vis prastėjanti kultūros paminklo būklė nebyliai primena apie negebėjimą sutarti ir susitarti iš esmės”, – teigia Kauno miesto savivaldybės tarybos narė A. Filinaitė.

Kam reikalinga nauja studija

Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“ pakomentavo Kultūros ministerijos (KM) Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus atstovai, parengti naują galimybių studiją sumanė ne pati KM, o tai esą 2020 m. gruodį rekomendavo Vyriausybei padaryti Kauno ir Klaipėdos pašto pastatų pritaikymo visuomenės poreikiams klausimus nagrinėjusi Susisiekimo ministerijos suburta tarpinstitucinė darbo grupė.

„Kultūros ministerija rengia galimybių studija įgyvendindama Vyriausybės pavedimą. Tam reikalingos lėšos bus skiriamos iš valstybės biudžeto. Kauno pašto pastato galimybių studijai, su ja susijusioms diskusijoms, kūrybinėms dirbtuvėms, jų transliacijoms ir kitoms veikloms numatoma skirti apie 36 tūkst. eurų“, – teigiama KM komunikacijos atstovų komentare.

Galimybių studijos rengėjas yra VšĮ „Idėjų miestas“, taip pat teigiama, kad bus pasitelktos ekspertų komisijos, kurių nariai bus pristatyti viešų renginių bei diskusijų metu. „Visame procese aktyviai kviečiami dalyvauti Kauno kultūros lauko atstovai, architektai, visuomenininkai bei apskritai visi, kuriems rūpi tolesnis šio Felikso Vizbaro kūrinio likimas“, – ragina ministerijos atstovai.

Ir iš tiesų, birželio pabaigoje surengti keli nuotoliniai susitikimai, kurių metu aktyviai įtraukti ir „Paštininkai“, tačiau birželio 30 d. ne pašto pastate, o dėl patogumo – Tado Ivanausko Zoologijos muziejaus patalpose organizuoto viešo renginio metu diskutuoti apie pastato įveiklinimą tiesiogiai transliuotoje diskusijoje tarp pagrindinių kalbėtojų nepakviestas nei vienas „Paštininkas“, tiesa tarp renginio svarbių dalyvių – ši visuomeninė iniciatyva paminėta.

2019 m. vykusių kūrybinių dirbtuvių „Kauno Centrinio pašto išlikimas“, finansuotų Kultūros Tarybos sprendimu, organizatorius buvo Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Kauno skyrius. Kadenciją neseniai baigusi šio skyriaus vadovė Asta Kiaunienė įsitikinusi, kad kauniečių architektų siūloma idėja steigti Kauno centriniame pašte Architektūros centrą sulaukė ne tik Kauno architektų bendruomenės, bet ir visos Lietuvos architektų sąjungos palaikymo – šiai iniciatyvai pritarta ir raštu. Ji palaiko KM norą dar kartą išanalizuoti situaciją ir parengti labiau konkrečią galimybių studiją, nes tai galėtų būti LAS Kauno skyriaus vykdytų vadinamųjų „Paštininkų“ dirbtuvių kūrybinio proceso tęsinys. Tačiau paklausta, ar LAS Kauno skyriaus atstovai buvo pakviesti kalbėti minėtoje diskusijoje Zoologijos muziejuje, apgailestauja, kad tokio kvietimo negavo. „Naujasis skyriaus vadovas tik pradėjo veiklą, gal dar jis nespėjo įsigilinti į visus darbus, kuriuos turėtų perimti“, – sako A. Kiaunienė.

Diskusija T. Ivanausko zoologijos muziejuje

Studiją planuoja parengti rugpjūtį

Po birželio 30 d. įvykusio viešo renginio VšĮ „Idėjų miestas“ vadovė Inga Urbonaitė-Vadoklienė portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, jog planuojama padaryti trumpą apibendrinimą, su kuriuo galės susipažinti visi dalyvavę ar užsiregistravę renginyje, informacija esą bus pateikta ir KM kanalais. „Kadangi šis renginys ir diskusija yra tik platesnio proceso dalis, tai šio susitikimo įžvalgos bus integruotos į rengiamą galimybių studiją, o rugpjūčio mėnesį, kai vyks tarpinis pristatymas, platesniame rate aptarsime vertinamas alternatyvas“, – sakė I. Urbonaitė-Vadoklienė.

Paklausta apie VšĮ „Idėjų miestas“ funkcijas, rengiant minėtąją galimybių studiją, I. Urbonaitė-Vadoklienė teigė, jog šiame projekte yra pakviesta konsultuoti kultūros ministeriją galimybių studijos rengimo klausimais bei kuruoti jos rengimo procesą, moderuoti kūrybinį dialogą tarp ekspertų, suinteresuotų pusių, susijusių institucijų, teikti išvadas ir ekspertines rekomendacijas dėl pastato įveiklinimo.

Kaip rašoma Ingos Urbonaitės–Vadoklienės atsiųstame veiklos aprašyme, ji yra humanitarinių mokslų daktarė, architektė, įvairių visuomeninių – kultūrinių projektų iniciatorė ir vadovė. Tarp naujausių Ingos Urbonaitės-Vadoklienės darbų – Lukiškių kalėjimo komplekso įveiklinimo projektas, kuriame „Turto bankas“ užsakymu ji dirbo, kaip vadovė ir galimybių studijos kuratorė.

Tarp kitų architektės darbų – Radvilų rūmų pritaikymo muziejinei veiklai pasiruošimas tarptautiniam architektūriniam konkursui, tarptautinės urbanistinės-architektūrinės kūrybinės dirbtuvės dėl Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos pertvarkos ir kiti visuomenės dėmesio susilaukiantys šiandienos projektai tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje.

Trūkt už vadžių – vėl nuo pradžių

Į klausimą, kodėl KM nenori panaudoti jau turim potencialą ir toliau vystyti visuomenei pristatytą ir didelio palaikymo sulaukusią „Paštininkų“ idėją įkurti centrinio pašto pastate Architektūros ir dizaino centrą, KM atstovai teigia, jog „bus pasitelktas ir ankstesnis įdirbis bei idėjos, susijusios su Kauno pašto pastato įveiklinimu“.

Tačiau patikslina, kad anksčiau siūlytos tik idėjos, o dabar rengiama galimybių studija, kuri išanalizuos kelis galimus pašto įveiklinimo scenarijus, atidžiai įvertins galimus vieno ar kito sprendimo argumentus, reikalingus finansinius išteklius. Išeitų, jūs visuomenė – svarstykite ir siūlykite, bet mes – valdininkai vis tiek nuspręsime už jus?

Paprašytas pakomentuoti susidariusią situaciją architektas Audrys Karalius buvo linkęs susilaikyti nuo išankstinio vertinimo. Pasak jo, šiuo metu vyksta aktyvus Architektūros centro pristatymo procesas, todėl jis sako, kad vis dar tiki, jog ši idėja sulauks Vyriausybės ir pačios premjerės palaikymo.

Būtent tik nuo šios Vyriausybės sprendimų dabar ir priklausys, ar bus pradėtas neatidėliotinas pastato pritaikymo naujiems visuomenės poreikiams procesas, o vienas vertingiausių Kauno modernizmo pastatų – ne tik išsaugotas, bet ir jame atvertas naujas svarbus ir prasmingas pastato istorijos puslapis.