Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose vakar paskelbtas nuosprendis byloje, kurioje du kauniečiai pripažinti kaltais dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kuomet sausio 12 dieną Šančių seniūnijoje padegė vienas kitą.
S. M. ir R. Ž. veikdami bendrininkų grupėje 2021 m. sausio 12 d. apie 16.20 val., viešoje vietoje – prie Kauno miesto savivaldybės Šančių seniūnijos, būdami apsvaigę nuo alkoholio (S. M. nustatytas 2,33 promilių girtumas, R. Ž. nustatytas 1,97 promilių girtumas) sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaip pranešime žiniasklaidai pažymi teismas, alkoholis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kauniečiai pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, neturėdami leidimo įeiti brovėsi į Kauno miesto savivaldybės Šančių seniūniją, S. M. laikydamas rankoje butelį su skaidriu skysčiu, pagrasino apipilti ir padegti Šančių seniūnijos darbuotojus, po ko S. M. ir R. Ž. apsipylė ir padegė savo drabužius, S. M. plyta daužė Kauno miesto savivaldybės Šančių seniūnijos duris.
S. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad jam ir R. Ž. buvo pažadėta suteikti laikiną būstą, kadangi namas, kuriame gyveno prieš tai, sudegė, tačiau kreipiantis į seniūniją, gavo atsakymą, kad nėra laisvų būstų, todėl su R. Ž. nusprendė nueiti į seniūniją ir save pasidegti.
R. Ž. teisiamojo posėdžio metu taip pat kalta prisipažino. Teismui paaiškino, kad taip pasielgė, kadangi jai buvo pažadėta suteikti po gaisro butą, tačiau jo negavo.
Skirdamas bausmę S. M., teismas atsižvelgė į tai, kad jis praeityje teistas septynis kartus, teistumas yra neišnykęs (nusikaltimų recidyvas), baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje.
S. M. skirta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kadangi S. M. nusikalto neišnykus teistumui, ankstesniais teismo nuosprendžiais taip pat buvo baustas terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis, kurių atlikimas didesnio poveikio jo elgesio korekcijai nepadarė, baustas administracine tvarka ir nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų.
„Pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis (terminuotas laisvės atėmimas) aštuntą kartą teisiamam asmeniui, yra vienintelė efektyvi priemonė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei, paveiks S. M., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.“- konstatavo teismas.
Nors prokuroras teismo prašė S. M. atidėti bausmės vykdymo terminą, tačiau teismas tokį prašymą laikė nepagrįstu, kadangi ankstesniais teismo nuosprendžiais už jo padarytus nusikaltimus jau buvo skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas, ir tai jokios žymesnės įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė.
Skirdamas bausmę R. Ž., teismas atsižvelgė į tai, kad ji neteista, tačiau 2017 m. lapkričio 20 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas, o Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama kita baudžiamoji byla R. Ž. atžvilgiu. Kaltinamoji bausta administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos, nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje.
Teismas R. Ž. skyrė vieną iš griežtesnių straipsnio sankcijoje numatytų – arešto bausmę, atsižvelgiant į tai, kad teismas R. Ž. vertina kaip nusikalsti ir visuomenėje priimtinų socialinių normų nepaisyti linkusią asmenybę, vedančią asocialų gyvenimo būdą su neigiamų dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimu. R. Ž. nedirba, išsituokusi, be pastovios gyvenamosios vietos.
S. M. už šį nusikaltimą skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o subendrinus – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o R. Ž. – 40 parų areštas.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
