Kauno apygardos teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį didelio susidomėjimo sulaukusioje Kauno šešėlinio pasaulio atstovo Deimanto Bugavičiaus nužudymo byloje. Joje įtarimai pareikšti 11 asmenų, bet prieš teismą stojo tik trys jų – du įtariami žudikai iš Estijos ir jiems talkinęs kaunietis. Visi jie kategoriškai neigė savo kaltę, o mirtinus šūvius, pasak kaltinimo paleidęs estas Arle Grabbi tikino ne tik nemokantis šaudyti, nevairuojantis automobilio, jam nuo streso pakyla kraujospūdis, ima drebėti rankos. Tačiau teismas tokia versija nepatikėjo, visi trys vyrai pripažinti kaltais.
Kaltais dėl D. Bugavičiaus nužudymo organizuotoje grupėje pripažinti du estai, Arle Grabbi ir Hansas Erikas Ehvertas bei jiems talkinęs lietuvis Ričardas Baika.
R. Baikai teismas skyrė 13 metų laisvės atėmimo bausmę. H. E. Ehvertas ir A. Grabbi už grotų turės praleisti 16 metų. Be to teismas nusprendė, kad abu estai bausmę galės atlikti savo tėvynėje.
Švelnesnė bausmė R. Baikai paskirta, nes, anot teisėjo, jo indėlis į nusikaltimą buvo mažesnis nei samdomų žudikų iš Estijos.
Buvusiai D. Bugavičiaus mylimajai Vitai Jakutienei priteista 70 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Be to, jųdviejų dukros išlaikymui nuteistieji kiekvieną mėnesį turės mokėti po 175 eurus iki tol, kol ji sulauks pilnametystės. Mergaitei iš tėvo žudikų taip pat priteista 50 tūkst. eurų. D. Bugavičiaus motina gaus 70 tūkst. eurų.
Šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs ir galės būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.
Po beveik 3 metus trukusio nagrinėjimo teismas nusprendė, kad D. Bugavičius nužudytas itin žiauriai ir visuotinai pavojingu būdu. Visgi, prokurorui teisme pavyko įrodyti ne viską.
„Dalis kaltinimo liko neįrodyta. Nepasitvirtino, kad R. Baika organizavo nužudymą, kad ėmėsi veiksmų, palengvinančių kaltinamųjų estų išvykimą iš Lietuvos, kad įgijo automobilį ar atliko Bugavičiaus sekimą. Nepasitvirtino, kad kaltinamieji dalyvauja nusikalstamo susivienijimo veikloje, tyrimas dėl šio susivienijimo tebevyksta. Liko neįrodytas ir nužudymo motyvas, būtent D. Bugavičiaus ir dar vieno liudytojo galimai keliama grėsmė nusikalstamo susivienijimo verslui, neteisėtam disponavimui narkotinėmis medžiagomis labai dideliais kiekiais. Tai yra neįrodytomis liko savanaudiškos nužudymo paskatos, tam tikros nužudymo organizavimo aplinkybės, pavyzdžiui, kad kaltinamieji estai neteisėtai įgijo šaunamuosius ginklus, kad įgijo ir panaudojo „Renault“ markės automobilį“, – kalbėjo teisėjas Darius Kantaravičius.
Advokatas abejoja sprendimu
H. E. Ehverto gynėjas Laurynas Pakštaitis po paskelbimo pažymėjo kol kas dar nesusipažinęs su teismo motyvais, tačiau jau dabar abejoja sprendimu.
„Yra abejonių dėl to, kaip nuteista, už ką nuteista“, – sakė jis.
Advokatas akcentavo tai, kad teismas taip ir nenustatė konkretaus nužudymo motyvo.
„Pavyzdžiui, nužudymas padarytas be motyvo atvažiavusių kelių užsieniečių. Klausimas toks, ar išvis būna nužudymas be motyvo, ar būna nusikaltimas be motyvo. Nužudymo atveju labai svarbu nustatyti motyvą“, – kalbėjo L. Pakštaitis.
Nukentėjusiesiems atstovavęs advokatas Kęstutis Jonaitis sakė sutinkantis su teismo sprendimu.
„Dar pažymėsiu, kad būtent pagal nukentėjusiosios prašymą teismas veiką kvalifikavo kaip itin žiaurią“, – kalbėjo jis.
Tiesa, advokatas dar tarsis, ar neturtinės žalos dydis priteistas D. Bugavičiaus mamai ir šeimai yra pakankama.
„Dėl neturtinės žalos dydžio, reikia suprasti, kad motina prarado sūnų, kuris buvo jauno amžiaus, kurio visas gyvenimas buvo prieš akis, kuriuos siejo itin artimi ryšiai“, – sakė K. Jonaitis.
Vienas nusikalstamos Kauno „Agurkinių“ gaujos vadeivų 27 metų D. Bugavičius buvo nužudytas 2015 metų lapkričio 6 dieną prieš vidurnaktį Kaune, Šilainių rajone, kai kartu su mylimąja, pramogų pasaulyje gerai žinoma V. Jakutiene, grįžo į nuomojamą kotedžą.
Prie stabtelėjusio D. Bugavičiaus automobilio „Mercedes Benz S320“ priėjęs pasaloje laukęs žudikas paleido ne mažiau kaip 12 šūvių. Nuo patirtų sužalojimų Kauno šešėlinio pasaulio veikėjas mirė vietoje.
Šaudynių metu priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusi V. Jakutienė spėjo pasilenkti ir išvengė kulkų. Ji vėliau prisiminė įsiminusi akimirką tamsoje matytus veidą slėpusio žudiko bruožus ir atpažino vieną kaltinamųjų Arle Grabi.
Paaiškėjo, kad egzekucijos metu V. Jakutienė laukėsi D. Bugavičiaus kūdikio. Moteris savo ir vaiko vardu pareiškė įspūdingo dydžio ieškinį.
Teismo prašė įkalinti ilgiems metams
Pagrindinį egzekucijos vykdytoją 38 metų estą Arle Grabbi, kuris bylos duomenimis į prie kotedžo vartų stabtelėjusį automobilį „Mercedes Benz“ vairavusį D. Bugavičių apšaudė dviem pistoletais ir paleido mažiausiai 12 šūvių, kaltinimą byloje palaikęs Generalinės prokuratūros prokuroras Zdislavas Tuliševskis prašė įkalinti 20 metų.
Jam talkinusį kitą estą, dviem metais vyresnį Hansą Eriką Ehvertą, kuris vairavo šaulį vežusį automobilį ir po nužudymo padėjo pasprukti siūlyta įkalinti 19 metų.
Tiek kaltę kategoriškai neigę teigiamieji, tiek jų gynėjai prašė išteisinti trūkstant konkrečių kaltės įrodymų, o pareikštus kaltinimus vadino grįstais tik gandais ir prielaidomis.
Po egzekucijos tirtos įvairios versijos
Įtempto siužeto kriminalinis trileris su meilės trikampio elementais, kuriame figūruoja tarptautiniu mastu veikiantys Lietuvos nusikaltėliai, lagaminais gabenamos įspūdingos pinigų sumos ir kova dėl įtakos, draugų išdavystės, kruvino keršto planai. Taip galima pavadinti Kaune susibūrusios „Agurkinių“ gaujos veikėjo D. Bugavičiaus nužudymo bylą, kurią tyrė ir teismui perdavė Kriminalinės policijos biuro pareigūnai su generalinės prokuratūros prokurorais.
Kaune nuo samdomų žudikų kulkų žuvus vienam šešėlinio pasaulio šulų, „Agurkinių“ gaujai priklausiusiam D. Bugavičiui imta spėlioti, kas galėjo užsakyti šį nužudymą. „Agurkinių“ gaujos branduolys tuo metu jau buvo sutriuškintas teisėsaugos, už grotų pateko ir jos lyderis Saulius Velečka – Agurkas su parankiniais.
Laisvėje likęs D. Bugavičius bandė mobilizuoti gaujos likučius, o tai galėjo nepatikti konkuruojančioms nusikaltėlių gaujoms.
Prisiminta ir istorija, kai atlikdamas įkalinimo bausmę Pravieniškėse D. Bugavičius buvo tapęs kalinių gaujos vadeiva, kontroliavusiu prekybą kvaišalais ir duoklių rinkimą, kol 2012 metais jį pažemino valdžią perėmęs kitas kalinys Aidas Kupčiūnas – Aidelis. D. Bugavičius ėmė planuoti keršto akciją, jam ištikimi kaliniai užpuolė ir sumušė A. Kupčiūną, bet atgauti lyderio pozicijų „Agurkinių“ atstovui taip ir nepavyko. Todėl įtarimas, kad D. Bugavičiaus nužudymas gali būti susijęs su kalinių grupuočių tarpusavio santykių aiškinimuisi atrodė pakankamai svarus bei įtikinamas.
Taip pat rimtai svarstyta ir galimo asmeninio keršto versija. D. Bugavičius buvo užmezgęs itin artimus santykius su sostinės šešėliniame pasaulyje gerai žinomo veikėjo Justo Jakučio pravarde Manekenas žmona ir vaikų motina, grupės „Naujosios pupytės“ nare V. Jakutiene. Galiausiai nustatyta, kad sužinojęs apie sutuoktinės romaną V. Jakutis slapta klausėsi žmonos pokalbių su meilužiu, į jos automobilį buvo sumontavęs sekimo įrangą. Tačiau įrodymų, kad kruviną susidorojimą su konkurentu galėjo inicijuoti V. Jakutis surinkta nebuvo.
Visgi, prie esminės versijos, po ilgo tyrimo sugulusios į bylą priartėta, kai teisėsaugininkams duoti parodymus sutiko artimas D. Bugavičiaus bičiulis, ne vienerius metus skirtingų šalių kalėjimuose pabuvoti spėjęs, už narkotikų prekybą teistas Kauno šešėlinio pasaulio atstovas Gija Zabachidzė ir dar keli asmenys.
Ispanijoje lietuvių nusikaltėliai sukūrė narkotikų kartelį
G. Zabachidzė bendradarbiauti su teisėsauga sutiko, kai vos liko gyvas po įvykdyto pasikėsinimo. Kaune, Aleksoto rajone, savo namuose miegant G. Zabachidzei prie praviro lango prisėlinęs žudikas pistoletu peršovė gerklę. Laiku nuvežus į ligoninę, kur buvo suteikta pagalba jis išgyveno. Iš savų šaltinių nusikalstamame pasaulyje sužinojęs, kas siekia jo mirties ir greičiausiai supratęs, kad antrojo pasikėsinimo neišgyvens, G. Zabachidzė ėmė duoti parodymus teisėsaugai, tapo valstybės saugomu liudininku. Remiantis jo bei kitų liudininkų parodymais teisėsaugininkai ėmė dėlioti sudėtingą mozaiką.
Paaiškėjo ir du pagrindiniai šios dėlionės veikėjai: buvęs Kauno „Daktarų“ gaujos narys Renaldas Kanys ir uostamiestyje gyvenęs šešėlinio pasaulio atstovas, po avarijos prie neįgaliojo vežimėlio prikaustytas Sergejus Beglikas.
Prieš kurį laiką emigravę į Ispaniją jie sugebėjo sukurti milijoninį pelną generuojantį narkotikų kontrabandos kartelį, kuriame veikė ir lietuviai. Panašu, kad S. Beglikas ir R. Kanys asmeniškai D. Bugavičiaus nepažino, tačiau motyvą siekti jo mirties visgi turėjo.
Velionio draugas, nemažą kriminalinės veiklos bagažą sukaupęs G. Zabachidzė – R. Kanio pusbrolis. Bylos medžiagoje užfiksuota, kad jis skundėsi, jog giminaitis R. Kanys pasinaudojo jo kontaktais tarptautiniu mastu veikiančių prekeivių kvaišalais pasaulyje, iš didmeninės prekybos narkotikais sugebėjo tapti milijonieriumi, o G. Zabachidzė likęs kvailio vietoje.
Bylos duomenimis, R. Kanį įsiutino ir tai, kad kilus konfliktui su savo dalies reikalavusiu pusbroliu G. Zabachidze, šis ėmė šlietis prie jį saugojusio draugo D. Bugavičiaus, tarsi perėjo į kitą barikadų pusę, susidėjo su „Agurkiniais“.
Manoma, kad sprendimas pašalinti D. Bugavičių galėjo būti priimtas Ispanijoje įsikūrusiems kvaišalų kontrabandininkams pastebėjus, kad iš sodybos prie Varnių miestelio dingo stambi hašišo siunta.
Gaudavo informaciją apie narkotikų ir pinigų siuntas
Tyrimo duomenimis, apie iš Ispanijos gabenamas narkotikų siuntas, taip pat iš Londono lagaminuose į Latviją pervežamas itin stambias pinigų sumas, nuo keliasdešimties tūkstančių iki pusės milijono ir daugiau eurų žinojo D. Bugavičius su G. Zabachidze. Šią informaciją jiems teikdavo tarp Kauno, Ispanijos bei Londono reguliariai kursavęs kitas R. Kanio giminaitis.
Jis vėliau pripažino girdėjęs abu draugus svarstant galimybę perimti pinigų ir narkotikų siuntas, tačiau D. Bugavičius liepęs neskubėti, ketino sulaukti momento, kai bus siunčiamas itin vertingas krovinys. Šis liudininkas minėjo ir bene svarbiausią aplinkybę – D. Bugavičiaus vaikystės draugai, kuriais šis pasitikėjęs ir kalbėdavęs apie savo planus buvo labai glaudžiai susiję ir su Ispanijoje apsistojusiu R. Kaniu, nuolat teikė jam informaciją apie D.Bugavičių.
Jei tikėti liudininku, D. Bugavičių išdavė artimiausia jo aplinka, žmonės, kuriais jis išskirtinai pasitikėjo.
Tyrimo duomenimis, Ispanijoje įsikūrusiems kvaišalų prekeiviams R. Kaniui ir S. Beglikui nusprendus pašalinti iš kelio konkurentą buvo pasirinkti smogikai iš Estijos, tarpine grandimi tarp užsakovų ir vykdytojų galėjo būti Ispanijoje gyvenęs ne kartą teistas estas Jaakas Tuuksamas. Esą šis kreipėsi į savo tautietį, taip pat Ispanijoje apsistojusį bei samdomu žudiku vadinamą Imre Arakas’ą, o jis suradęs tiesioginius vykdytojus – Arle Grabbi ir Hans’ą Erik’ą Ehvert’ą, viduramžių kovas rekonstruojančio Talino klubo narius.
Šiems Kaune talkino Ispanijoje nemažai laiko leidęs Ričardas Baika. Bylos duomenimis, prie nusikaltimo taip pat prisidėjo ir senosios „Daktarų“ gaujos „gvardijos“ atstovo Rimvydo Žilinsko, pravardė „Taisonas“ sūnus Rimvydas. Jis, kaip ir R. Kanys šiuo metu ieškomi teisėsaugos, jų atžvilgiu išduoti arešto orderiai.
Vienas įtariamųjų susilaukė vaiko su buvusia D. Bugavičiaus mylimąja
Įtarimai prisidėjus prie D. Bugavičiaus nužudymo pareikšti ir Ispanijoje gyvenusiam, dėl disponavimo narkotikais šioje šalyje teistam, R. Kanį pažįstančiam Edgarui Gordonui. Jis palaikė itin draugiškus santykius su Ispanijoje apsigyvenusiu R. Žilinsku.
Teisme E. Gordonas neneigia pažįstantis ir vieną teisiamųjų – padėjimu nužudyti D. Bugavičių kaltinamą kaunietį R. Baiką, su kuriuo kartu kadaise sportavo. Bylos duomenimis, R. Žilinskas kartu su E. Gordonu perdavė R. Baikai narkobaronu tapusio buvusio Kauno „Daktarų“ atstovo R. Kanio ir jo bendrininko S. Begliko sprendimą pašalinti iš kelio D. Bugavičių.
Duodamas parodymus teisme E. Gordonas neigė bet kokias sąsajas su nusikaltimu. Jis kritiškai vertino su teisėsauga bendradarbiaujančio G. Zabachidzės parodymus, vadino juos melagystėmis.
„D. Bugavičių žinojau, o kuo jis vertėsi – ne. Aš turiu vaiką su jo buvusia žmona Arina Lomakina. Jisai ją vedė, o aš – viengungis“, – asmeninio gyvenimo peripetijas pasakojo liudininku tapęs kaltinamasis. A. Lomakina teisėsaugininkams yra davusi parodymus bei atskleidusi nemažai bylai reikšmingų detalių.
Ji teisme pasakojo apie E. Gordono gyvenimą Ispanijoje, apie jį supusius kitus įtariamuosius. Esą dieną, kai Kaune buvo nužudytas D. Bugavičius, draugų kompanija šventė, tikriausiai sėkmingai įvykdytą užsakymą. Moteris taip pat pasakojo mačiusi R. Kanį bendraujant su J. Tuuksamu.
Nenuginčijamų įrodymų pateikta nebuvo
Visa ši schema sudėliota remiantis operatyviniais duomenimis, tiek Ispanijoje, tiek ir Estijoje vykdytu slaptu įtariamųjų sekimu, taip pat su teisėsauga bendradarbiauti sutikusių liudininkų parodymais.
Tačiau itin svarių, nenuginčijamų įkalčių, tokių, kaip DNR pėdsakai ar pirštų antspaudai ant ginklo, vienareikšmiai galinčių patvirtinti, jog D. Bugavičių sušaudė tuo kaltinamas estas A. Grabbi, o jam talkino tautietis H. E. Ehvert’as su R. Baika, teisminio nagrinėjimo metu pateikta nebuvo.
Tiesa, esama iškalbingos detalės: D. Bugavičiaus automobilyje rastas sekimo prietaisas, ant kurio – R. Baikos piršto antspaudas.
Nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme paaiškėjo, kad itin svarbia grandimi tarp įtariamų žudikų ir šio nusikaltimo užsakovų laikomas estas J. Tuuksamas jau kuris laikas išleistas į laisvę.
Laisve mėgaujasi ir kitas įtariamasis šioje byloje – E. Gordonas, kuris tyrimo duomenimis galėjo būti tarpininku, veikusiu tarp egzekucijo užsakovų ir samdytiems žudikams talkinusio kauniečio R. Baikos.
Kauno apygardos teismui taip ir nepavyko apklausti šiuo metu Ispanijoje gyvenančio įtariamo nužudymo užsakovo, kartu su besislapstančiu R. Kaniu narkotikų kartelį subūrusio S. Begliko. Jis buvo sulaikytas Ispanijos pareigūnų, tačiau netrukus paleistas į laisvę.
Vietos žiniasklaida rašė, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, jog neįgaliojo vežimėlyje sėdinčiam šešėlinio pasaulio atstovui kalinti nėra tinkamų sąlygų. Išdavus Europos tyrimo orderį Ispanijos prokuroras Kauno apygardos teismą informavo, kad S. Beglikas per savo gynėją atsisako duoti parodymus.
Nurodyta, kad dėl pusės kūno paralyžiaus jis neribotam laikui paguldytas į ligoninę, taip pat pridėta nuotrauka, kurioje užfiksuota kaip medikų brigada jį kelia į greitosios pagalbos automobilį.
„Europos skerdiku“ vadinamas estas liudijo iš Airijos kalėjimo
Tik po kelių nesėkmingų bandymų galiausiai pavyko nuotoliniu būdu susisiekti su kitu svarbiu įtariamuoju Imre Arakas’u, kalinčiu už pasikėsinimą Šiaurės Airijoje nužudyti nusikalstamo pasaulio šulą James’ą Gately, žinomą „Mago“ pravarde.
Nusikaltimas nebuvo įvykdytas, nes gavę informacijos apie atvykstantį žudiką jį ėmė sekti vietos teisėsaugininkai. Estijoje liūdnai pagarsėjęs I. Arakas 2018 metais buvo nuteistas kalėti 6 metus ir šiuo metu dienas leidžia Airijos kalėjime. Estas sakė niekaip neprisidėjęs prie D. Bugavičiaus nužudymo, šio žmogaus nepažinojęs, o apie nusikaltimą išgirdęs Airijos teisme 2018 metu gruodį.
Samdomu žudiku vadinamas estas minėjo pažįstantis tik vieną teisiamųjų – H. E. Ehvert’ą, su juo buvo susitikęs apie 10 kartų. Tačiau su kitu įtariamuoju, šiuo metu į laisvę paleistu estu J. Tuuksam’u jį siejusi daug stipresnė draugystė – pastaruoju metu abu gyveno tame pačiame Ispanijos regione, buvo kaimynai, bendravo šeimomis.
Praeityje ne kartą teistas Airijoje kalintis estas neneigė gerai mokantis naudotis šaunamaisiais ginklais, kurį laiką dalyvavęs Estijos šaulių lygos veikloje, treniravęsis. Jis teigė pastaruoju metu gyvenęs Almerijoje, tačiau ten jokių lietuvių nesutikęs, su jais nebendravęs.
Dukters bute – neperšaunama liemenė, kaukės, šautuvo prožektorius ir Lietuvos žemėlapis
Teisėsaugininkų surinktais duomenimis, I. Arakas kartu su tautiečių tandemu prieš D. Bugavičiaus nužudymą lankėsi Kaune, estai buvo apsistoję R. Baikos išnuomotame bute.
Kratos metu jame rasta įkalčių, tarp kurių svarbiausi – I. Arakas’o pirštų antspaudai ir DNR pėdsakai. Tačiau estas negalėjo paaiškinti, kaip jie šiame bute atsirado. Jis minėjo jokiame Kauno bute negyvenęs.
Apklausiant teisme įtariamąjį paaiškėjo, kad teisėsaugininkai kratos metu jo dukters namuose Taline rado visą arsenalą keistų daiktų: kaukes, maskuojančias nosis, neperšaunamą liemenę, maskuojančios spalvos rūbus, šautuvo prožektorių ir Lietuvos žemėlapį. Į prokuroro Z. Tuliševskio klausimą, kaip šį faktą galėtų pakomentuoti, įtariamasis nieko konkretaus neatsakė.
„Lietuvos policininkai buvo labai griežti, jie paėmė Lietuvos žemėlapį, daiktus, kuriuos turiu daugiau nei 20 metų, mano sūnaus batus. Aš nežinau, kas ten buvo, tuo metu buvau Ispanijoje“, – sakė I. Arakas.
Nors arešto orderyje nurodyta, kad D. Bugavičiaus nužudymo dieną, 2015 metų lapkričio 6-ąją jis buvęs nusikaltimo vietoje, estas pateikė savo alibi.
Jis minėjo tą dieną kartu su kitu įtariamuoju J. Tuuksamu šventęs jo gimtadienį Ispanijos restorane. Atsakydamas į prokuroro klausimą, ką ir kada veikęs Lietuvoje I. Arakas nebuvo linkęs atvirauti. Jis minėjo nuo 2014 iki 2015 mūsų šalyje nesilankęs, bet prisipažino viešėjęs 2016 metais.
Paaiškėjo, ką pasakojo įslaptinti liudininkai
Bylos nagrinėjimo metu tapo aišku, jog kaltinimai dviem estams A. Grabbi ir H. E. Ehvert’ui yra grindžiami ir įslaptintų liudininkų parodymais. Šie žmonės, kurių tapatybė laikoma griežtoje paslaptyje buvo apklausti ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teismo posėdyje.
„Aš žinau, kad šitą nusikaltimą įvykdė Arle Aud, kurio ginklas užsikirto, taip pat dalyvavo ir H. E. Ehvert“, – liudininko parodymus citavo kaltę kategoriškai neigiantis A. Grabbi.
Jis atkreipė dėmesį, kad liudininkas minėjo buvusią jo pavardę Aud, kurią galima rasti viešojoje erdvėje. Anot teisiamojo, tai kelia rimtų abejonių, ar liudininkas apie jį turi tikros informacijos.
„Aš žinau, kad Arle Aud yra su nusikalstama organizacija susijusio sporto klubo narys. Jie užsiima narkotikais ir yra nusikalstamo susivienijimo nariai“, – užfiksuoti kito liudininko parodymai, kuriuose kalbama ir apie Estijos sostinėje veikiantį viduramžių kovų klubą.
Liudininkas taip pat minėjo iš A. Grabbi draugų žinantis, kad šis moka naudotis įvairiais ginklais ir šaudyti.
„Vienintelė tiesa yra tai, kad toks klubas egzistuoja ir aš esu jo narys. Estijos policijos vykdyta „inkvizicija“ klubo atžvilgiu nerado nieko nusikalstamo, jo nariai – paklusnūs piliečiai. Liudytojas sakė, kad jis pats manęs nepažįsta ir pats nežino apie mano gebėjimus“, – piktinosi A. Grabbi ir atkreipė dėmesį, kad įslaptintų liudininkų apklausos truko labai ilgai, o protokoluose užfiksuoti vos keli sakiniai.
Nužudymu kaltinamas estas pareiškė nemokantis šaudyti, nuo streso jam dreba rankos
A. Grabbi, kuris kaltintas paleidęs mirtinus šūvius į D. Bugavičių, kai jo draugas H. E. Ehvert’as atliko padėjėjo ir vairuotojo vaidmenį, savo kaltę kategoriškai neigė. Tiesa, jis neslėpė kartu su bičiuliu H. E. Ehvert’u lankęsis Lietuvoje, buvo jo atvežtas į Vilnių, bet kur ir pas ką viešėjo, nesutiko atskleisti.
Niekur oficialiai nedirbančiu statybininku – dažytoju prisistatęs estas sakė nenorintis viešinti savo asmeninio gyvenimo, taip pat minėti šių lietuvių pavardžių, nes jas sužinoję žurnalistai apie juos imtų neigiamai rašyti.
Tuo tarpu H. E. Ehvert’as kalbėjo kiek plačiau, minėjo į Kauną vykęs verslo reikalais. Panašu, kad šie estų vizitai jau yra užfiksuoti slapto sekimo metu, todėl nenorėta teisme neigti akivaizdžių faktų.
Bylos duomenimis, šaulio funkciją atlikę A. Grabbi galiausiai teisme sakė visai nemokantis šaudyti, o riterių turnyruose naudojantis viduramžių ginklų kopijas. Prokurorui Z. Tuliševskiui paklausus, ar jis iš tiesų yra šaudęs, A. Grabbi pareiškė tarnavęs kariuomenėje, tačiau ši tarnyba tetrukusi vos mėnesį, mokymuose, kaip naudotis ginklais jam netekę dalyvauti.
Tokį trumpą tarnybos laiką teisiamasis aiškino tuo, jog buvo išleistas į atsargą dėl sveikatos būklės, esą organizmui reaguojant į stresą pakyla kraujospūdis, ima drebėti rankos.
Šis riterių turnyruose dalyvaujančio ir D. Bugavičiaus nužudymu kaltinamo esto teiginys sudomino prokurorą. Jis pasiteiravo, kaip pavyksta dalyvauti viduramžių kovose, jeigu esama tokios reakcijos į stresą. A. Grabbi paaiškino dėl to streso nejaučiantis…
Įtariamą žudiką atpažino V. Jakutienė
Pagrindine D. Bugavičiaus egzekucijos liudininke tapo kartu automobiliu vykusi, šalia sėdėjusi jo širdies draugė ir vėliau gimusio vaiko motina V. Jakutienė. Ji minėjo, kad užpuolimas įvyko likus kelioms minutėms iki vidurnakčio.
„Atvažiavome į kiemą ir mus užpuolė. Tai buvo sidabrinės spalvos automobilis, iš keleivio pusės išlipo asmuo su ginklu rankose ir atsistojo tiesiai prieš mus. Jis buvo šaliku prisidengęs apatinę veido dalį, su gobtuvu, kažkokius veido bruožus įsidėmėjau, žmogus stovėjo prieš du metrus, o šūviai buvo pavieniai, ne visi kartu“, – duodama parodymus teismui sakė V. Jakutienė.
Ji patikslino, kad prieš pat mylimojo sušaudymą ji automobilyje miegojusi ant D. Bugavičius peties, o prabudusi pamatė artėjantį žudiką. Šis ėjo ištiesęs į priekį ginklą, kelis kartus šovė.
„Vizualizacijos tikrai nepamiršiu gyvenime. Po antro šūvio pasilenkiau, sakiau, kad spaustų „gazą“ ir važiuotų iš čia, bet jis nereagavo“, – prisiminė V. Jakutienė.
Nukentėjusiąja pripažinta moteris prisiminė, jog pareigūnai jai davė atpažinti keliolika nuotraukų, iš kurių ji nurodė du panašiausius žmones. Tačiau tai įvyko nuo nusikaltimo praėjus porai metų. Moteris teigė, jog žudiko veidas jai taip aiškiai įstrigęs atmintyje, jog galinti atpažinimo procedūrą pakartoti ir šiandien.
Paklausta, ar D. Bugavičių sušaudęs žmogus šiuo metu yra teismo salėje, ji nurodė vieną teisiamųjų – A. Grabbi bei patikslino, kad jis panašiausias iš kitų dviejų teisiamųjų.
Liudininkių parodymus vadino nieko vertais
A. Grabbi teisme argumentavo, kad V. Jakutienės pasakojime esama neatitikimų, nes apklausiama iš karto po įvykio ji pasakojo, kad tamsoje veidą skarele arba šaliku dengusį, su gobtuvu buvusį šaulį mačiusi tik kelias sekundes, net dalinai apie veido ypatumus negalinti nieko pasakyti. Jis tikino, kad naktį, esant stresinei situacijai neįmanoma įžiūrėti ir įsiminti veidą slepiančio žmogaus veido bruožus.
Anot teisiamojo, todėl policija net nebandė sudaryti fotoroboto ar atpažinti nusikaltėlio pagal kartoteką. O esminis pokytis įvykęs tik po dviejų metų, kai su V. Jakutiene per „Vyber“ programą susisiekė neįvardinta moteris ir persiuntė Airijoje išleisto laikraščio kopiją.
„Ji turi 1,8 milijono priežasčių duoti neteisingus parodymus. Ji pati susisiekė su policija ir pasakė, jog yra pasirengusi atpažinti. Iš pateiktų 16 nuotraukųi dvi pažymėjo kaip panašiausias. Po dviejų dienų vyko atpažinimas su manimi dalyvaujant keturiems asmenims“, – kalbėjo A. Grabbi ir piktinosi, kad nei jis, nei kiti statistai nebuvo aprengti vienodai, su gobtuvais, pridengiant dalį veido skarele ar šaliku.
Apie tris metus suėmime laikomas estas artėjant bylos pabaigai piktinosi ir kitos liudytojos parodymais, kuri prieš pat D. Bugavičiaus egzekuciją matė iš automobilio išlipančius du vyrus, kurie, bylos duomenimis turėtų būti A. Grabbi ir H. E. Ehvert’as.
Byloje užfiksuota, kad vienas jų buvo žemesnis ir eidamas charakteringai kilnojo pečius, o kitas – aukštesnis. Šiuos parodymus kaunietei kiek anksčiau pakartojus teisme abu estai nusprendė atsistoti. Paaiškėjo, kad jie abu beveik identiško ūgio.
„Mano ūgis – 190 cm., o Eriko – 188 cm. Net išmaniai maskuojantis savęs negalima sumažinti 15 – 20 cm.”, – savo kalboje nepamiršo pabrėžti A. Grabbi.
Didžiausias ieškinys – V. Jakutienės, jos dukra pripažinta nukentėjusia
Nukentėjusiais byloje pripažinti D. Bugavičiaus tėvai ir velionio draugė, jo dukters motina V. Jakutienė. Ji teismui pateikė savo ir dukros vardu ieškinį, kurio suma – 1 mln. 854 tūkst. eurų.
„Jokie pinigai man neprikels žmogaus ir vaikui tėčio, žmogaus, kurį mylėjau, su kuriuo siejau ateitį“, – sakė V. Jakutienė. Ji nurodė, kad ieškinio suma yra susijusi ir su mažamečio vaiko išlaikymu, iki jis sulauks pilnametystės.
Velionio D. Bugavičiaus tėvas teisme pareiškė civilinio ieškinio neteiksiantis, velionio brolis Deividas Bugavičius bei motina Aušra Bugavičienė buvo pareiškę po 300 tūkst. eurų ieškinius.
Bylą nagrinėjant teisme nužudyto šešėlinio pasaulio veikėjo brolis pareikšto ieškinio atsisakė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
