Seimas antradienį priėmė pataisas, kurios trejus metus lems didesnius akcizus alkoholiui ir rūkalams. Dėl to šiek tiek pabrangs visi stiprieji gėrimai bei tabako gaminiai.
Už Akcizų įstatymo pataisas balsavo 111 Seimo narių, prieš – vienintelė Lietuvos regionų frakcijos narė Beata Petkevič, o „darbietis“ Aidas Gedvilas, Lietuvos regionų frakcijos nariai Jonas Pinskus ir Zigmnatas Balčytis bei „valstietis“ Algirdas Stončaitis susilaikė.
Plenarinio posėdžio pradžioje „valstiečiai“ bandė balsavimą atidėti.
„Frakcijos vardu prašome antikorupcinio vertinimo, kadangi tikrai analizavome ir Seimo nariai gavo daug laiškų. Frakcijoje vyko diskusija ir pasigedome būtent šio dokumento, kuris gali būti esminis“, – teigė „valstietis“ Kęstutis Mažeika.
Už pataisų nesvarstymą balsavo 50 Seimo narių, prieš – 59, susilaikė 15.
Nauji akcizai bus taikomi alui, vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams, tarpiniams produktams, etilo alkoholiui, cigaretėms, cigarams bei cigarilėms, rūkomajam tabakui, kaitinamojo tabako produktams, elektroninių cigarečių skysčiui ir neapdorotam tabakui.
Iš alkoholio akcizų valstybės biudžetas 2022 metais papildomai gaus apie 17,3 mln. eurų pajamų, iš tabako – apie 12 mln. eurų, 2023 metais – atitinkamai 22 mln. ir 4,3 mln. eurų, o 2024 metais – apie 23,5 mln. ir 15,6 mln. eurų.
Pusė litro sidro kasmet brangs po 8-10 centų, vynuogių vynas virš 8,5 laipsnių stiprumo – 10-12 centų, už alkoholinius kokteilius teks mokėti 9-11 centų daugiau, vermutas iki 15 laipsnių brangs 9-10 centų, o spirituotas vynas virš 15 laipsnių – 12-15 centų.
Stiprieji gėrimai brangs labiausiai: už pusę litro degtinės, trauktinės, brendžio, stipraus likerio teks sumokėti 32-36 centais daugiau, o mažiausiai brangs alus (5,5 laipsnio stiprumo) – po 2-3 centus kasmet.
Ne masinės gamybos alui, kitaip vadinamam kraftiniu alumi, bus taikoma lengvata – 50 proc. tarifo. Ja galės pasinaudoti mažosios alaus daryklos, kurių Lietuvoje yra 58. Sumažintas tarifas bus taikomas ne visam jų pagamintam alui, o tik pirmiesiems 10 tūkst. hektolitrų per metus.
Šia akcizo lengvata galės pasinaudoti tik tos mažosios alaus daryklos, kurios per metus pagamina iki 80 tūkst. hektolitrų šio gėrimo.
2019-2020 metais akcizai alui ir vynui neaugo.
Labiausiai – po 32 proc. kasmet augs kaitinamojo tabako ir elektroninių cigarečių skysčio akcizas – po 25-32 proc.
Cigarečių (20 vnt.) pakelis brangs po 17-20 centus, cigarai ir cigarilės (20 g) – po 27-39 centus, rūkomasis tabakas (20 g) – po 17-20 centų, kaitinamojo tabako produktai (20 vnt.) – po 27-47 centus, o elektroninių cigarečių skystis (2 ml) – po 7-15 centus.
Buvęs sveikatos apaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad Vyriausybės siūlomi akcizų didinimai yra labai nuosaikūs, net nepasiveja gyventojų pajamų augimo.
„Įperkamumas alkoholinių gėrimų net ir su visais šitais padidinimais išauga, tai ateityje, matyt, reikėtų pagalvoti ir atlikti skaičiavimus įvertinant ir galimą poveikį ne tik gamintojams“, – teigė jis.
Liberalas Eugenijus Gentvilas piktinosi, kad vieniems produktams akcizas didinimas tolygiai, o kitiems – šuoliais.
„Įperkamumo (didesni akcizai – BNS) nesumažins, bet pajamas į biudžetą padidins“, – teigė E. Gentvilas.
Konservatorius Linas Slušnys įsitikinęs, kad elektroninių cigarečių skystis ir garinimas jaunimo tarpe yra „pirmasis žingsnis į rūkymą“.
Jis mano, kad valstybė neturi skatinti jokių naujų rūkymo būdų, nes nėra aiškus jų poveikis sveikatai.
„Darbiečių“ frakcijoj dirbantis Artūras Skardžius prognozuoja, kad akcizų didinimas paskatins kontrabandą, tuo metu Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis mano, kad trimetis akcizų kėlimo planas verslui suteiks aiškumo ir stabilumo ir jis galės planuotis savo mokestinę aplinką.
