Verslams skundžiantis darbuotojų trūkumu, Užimtumo tarnyba pripažįsta, kad papildoma pagalba dėl COVID-19 dalį bedarbių skatina nedirbti. Regionuose dėl išmokų registruojasi nedarbingi asmenys, o sezoniniai darbuotojai šį sezoną dirbti nebeišėjo. Kai kurie, gavę 212 eurų, imasi dirbti neoficialiai, tačiau nutvėrus už rankos išmokų atimti negalima. Apie patirtis siūlant darbą „Delfi“ papasakojo tarnybos darbuotojai skirtinguose regionuose.
Verslininkų skundų dėl darbuotojų trūkumo, atrodytų, nepagrindžia Užimtumo tarnybos (UŽT) statistika – čia 240 tūkst. registruotų bedarbių.
Dar daugiau, karantino laikotarpis kelis kartus išaugino ilgalaikių bedarbių skaičių. Birželio 17 dieną buvo registruota 101.015 ilgalaikių daugiau nei pusmetį darbo nerandančių asmenų, arba apie 41 proc. nuo visų registruotų darbo neturinčių asmenų. Prieš metus ilgalaikių bedarbių buvo tris kartus mažiau – 33,6 tūkst., arba 17,4 proc., skaičiuoja UŽT.
Tačiau pati UŽT pripažįsta, kad didelė dalis bedarbių nė negalvoja apie darbą. Ilgiausiai darbo ieškantis asmuo Užimtumo tarnyboje registruotas 2002 metais – tuoj minės dvidešimtmetį nuo paskutinės darbo dienos. Tuo metu kai kuriems norintiems darbą pavyksta susirasti ir per dieną.
„Karantino laikotarpiu įsiregistravę dėl išmokų darbo neturintys asmenys dažnai atsisako siūlomo darbo. Kita dalis – anksčiau gaudavę socialinę paramą (pašalpas ir kt. paramą iš savivaldybės), nedirba jau daug metų (praradę kvalifikaciją, su įvairiais žalingais įpročiais, sveikatos problemomis), vengia dirbti ir priimti teikiamus darbo pasiūlymus. Šiuo laikotarpiu, pasak jų, „jiems geriau gauti 211 Eur ir nedirbti“, – apžvelgia Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrių specialistai.
Net 38,3 proc. ilgalaikių bedarbių iki registracijos buvo nedirbę samdomo darbo, 37 proc. dirbo nekvalifikuotą, 15,2 proc. – kvalifikuotais darbininkais, 8,4 proc. – aptarnavimo sektoriuje ir pardavėjais, 11 proc. – specialistai.
Kodėl darbdaviai neranda darbuotojų?
Užimtumo tarnyba neturi vieno atsakymo, kas nulemia, kad šiuo metu darbdaviams sunku susirasti darbuotojų – problemos kelios.
„Viena priežasčių, kodėl darbdaviai neranda reikalingų darbuotojų – kvalifikacinė darbo pasiūlos ir paklausos neatitiktis. Nuo pandemijos pradžios registruotų laisvų darbo vietų ir darbo ieškančiųjų analizė rodo darbo pasiūlos ir paklausos disbalansą“, – teigia Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Keli pavyzdžiai – šiuo metu vienam darbo ieškančiam kvalifikuotam darbininkui tenka 1,8 laisvos darbo vietos. Tačiau jei ieškoma specialisto ar vadovo darbo – tokių asmenų yra 2,2 karto daugiau nei darbo pasiūlymų. Į vieną laisvą darbo vietą aptarnavimo sektoriuje pretendavo 1,9 darbo ieškančiųjų, o nekvalifikuoto darbo ieškančiųjų yra 1,3 karto daugiau nei tokio darbo pasiūlymų.
Disbalansas kai kuriose profesijose yra itin stipriai išreikštas. Pavyzdžiui sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams šiuo metu įregistruota 38 tūkstančiai darbo pasiūlymų, tačiau ieškančiųjų tokio darbo tėra 3,7 tūkst. asmenų. Susiaurinus tik iki tarptautinio krovinių vežimo, darbo vietų ir ieškančiųjų tokio darbo yra atitinkamai 34,6 tūkst. darbo vietos ir 633 asmenys.
Tačiau darbo ieškantieji dažniau būtų linkę vairuoti lengvąjį automobilį, taksi ar furgoną – tokio darbo ieškančiųjų yra 16,2 tūkst., o darbo pasiūlymų – 9,2.
Užimtumo tarnyba įžvelgia ir regioninius skirtumus – jei Vilniaus apskrityje fiksuojamas didžiausias kvalifikuotų darbininkų trūkumas, Marijampolėje ar Panevėžyje mažiau yra laisvų darbo vietų, nei tokio darbo ieškančiųjų.
Vilniuje trūksta ir nekvalifikuotų darbininkų, tačiau jų netrūksta Tauragėje, Telšiuose – čia ieškančiųjų tokio darbo yra 3 kartus yra daugiau nei darbo pasiūlymų, o Marijampolėje ir Panevėžyje – 2 kartus daugiau.
Vis tik Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrių specialistai, ypač regionuose, „Delfi“ patvirtino, kad nors dalis bedarbių iš ties ieško kitos veiklos, nemažai yra ir kitokių klientų.
„Yra nemažai klientų, kuriems netinka jokie darbo pasiūlymai. Nors darbo rinka atsigauna, tačiau žmonių elgesys keičiasi. Dabar net ir siūlant pakankamai didelį atlyginimą, dažnas ignoruoja naujas galimybes ir randa priežasčių bei pasiteisinimų nedirbti“, – paaiškina UŽT darbuotojai.
Kol išmoka panaši, kam dirbti
Darbo neturintys asmenys dideles išmokas gauna tik tada, jei yra dirbę, turi reikiamą darbo stažą, ir atlyginimas buvo nemažas – tuomet nedarbo socialinio draudimo išmoką (NSDI) 9 mėn. moka „Sodra“.
„Jei siūlomas darbas yra su mažesniu atlyginimu nei gaunama ši išmoka, asmuo nesutinka dirbti ir darbo ieškosi toliau. Asmenys, kurie niekur nėra dirbę gali gauti tik socialinę pašalpą, kuri yra nedidelė, bet galbūt jie gauna išmokas už vaikus, dirba nelegaliai, todėl ir atsisako darbo (daugiausia tokių yra susijusių su nelegaliu darbu)“, – apžvelgia M. Jankauskienė.
Pavyzdžiui, šiuo metu minimalus atlyginimas į rankas siekia apie 468 eurus, už tokią algą dirbęs darbuotojas pirmaisiais mėnesiais gautų apie 400 eurų nedarbo išmoką, rodo „Sodros“ skaičiuoklė.
Jei ankstesnis uždarbis siekė 1000 eurų į rankas, išmoka tokio darbo netekus – 761 euras pirmus tris mėnesius.
Pernai dar buvo galima vienu metu gauti abi išmokas – ir nedarbo, ir darbo paieškos. Nuo šių metų šios dvi dalys nebepersidengia. Vilniuje nedarbo išmokas gauna 26 proc., o tik darbo paieškos išmoką – 16 proc. visų registruotų bedarbių.
Bedarbiai atsisakymą dirbti dažnai grindžia karantinu – tai pateisinama priežastis.
„Asmenų, gaunančių vienokios ar kitokios rūšies išmoką, kai kuriais atvejais ir asmenų, negaunančių išmokų, nenoras įsidarbinti dažnu atveju grindžiamas darbo pasiūlymo atsisakymu karantino laikotarpiu. Kol karantinas nėra pasibaigęs, minėtiems asmenims taikyti darbo paieškos nutraukimą dėl darbo pasiūlymo atsisakymo negalima“, – papildo UŽT atstovė.
Papasakojo apie gudravimus regionuose
Šiaulių klientų aptarnavimo departamente (KAD) specialistai įžvelgia susidariusią tendenciją, kad darbo ieškantieji nepageidauja dirbti aptarnavimo sektoriaus įmonėse – visuomeninio maitinimo, kavinėse, restoranuose.
„Baigiantis prastovoms, dalis darbuotojų darbo atsisakė savo noru, tuo užsitikrindami nedarbo draudimo arba darbo paieškos išmoką. Grįžti į darbo rinką vasaros metu neskubama, tenkinamasi gaunamomis išmokomis, nes ir šiame sektoriuje darbdaviai didelių atlyginimų nesiūlo. Dalis darbo neturinčių asmenų atsisako dirbti už minimalią algą. Grįžusieji iš užsienio nori gauti panašų darbo užmokesti, kurį gavo užsienyje arba laukia galimybės išvykti“, – teigiama „Delfi“ pateiktame Šiauliuose dirbančių specialistų komentare.
Pastebima, kad Šiaulių regione nauja 211 eurų darbo paieškos išmoka itin padidino negalią turinčių asmenų skaičių.
„Registravosi net tie, kurie yra nedarbingi (pvz., nustatytas 5 proc. darbingumo lygis). Šiuo metu didžioji dalis neįgaliųjų nenori nutraukti registracijos, nes tikisi gauti darbo paieškos išmoką. Tie, kurie šią išmoką gauna, jų pajamos kartu su neįgalumo išmokomis kai kuriems yra didesnės nei minimalus mėnesinis atlyginimas, o tai jų visiškai neskatina ieškotis darbo“, – lygina Užimtumo tarnybos darbuotojai Šiauliuose.
Net jauni darbo neturintys asmenys, studentai, kurie vasaros metu paprastai ieškodavo darbo, šią vasarą labiau linkę būti bedarbiais ir gauti socialines išmokas, nei ieškoti darbo ir įsidarbinti už minimalų darbo užmokestį. Juos domintų tik gerai apmokamas darbas.
Užimtumo tarnybos Panevėžio KAD specialistų teigimu, verslininkų priekaištai yra pagrįsti.
„Karantino metu klientai dažnai atsisako tinkamo darbo, ypač tai pastebima tarp asmenų, kurie gauna nedarbo draudimo arba darbo paieškos išmoką. Neretai fiksuojama, kad šie klientai neatsiliepia į konsultantų telefonų skambučius norint jiems pasiūlyti darbą. Laisvų darbo vietų yra registruota tikrai daug, bet susiduriama su jų užpildymo problema“, – paaiškina Panevėžio bedarbių konsultantai.
Dar daugiau, pasirodo, galima vienu metu ir dirbti, ir gauti darbo paieškos išmoką.
„Darbo paieškos išmoka – gera „niša“ dirbti laisvu grafiku, pagal paslaugų kvitus. Darbo paieškos išmoka nenutrūksta, o dar papildomai užsidirbama“, – kalba mieste veikiančio Užimtumo tarnybos padalinio darbuotojai.
Panevėžyje darbo paieškos išmokas gauna penktadalis registruotų bedarbių. Čia laisvos darbo vietos sunkiai užpildomos visuose sektoriuose, o labiausiai statybos ir maitinimo veiklomis užsiimančiose įmonėse.
„Tarp klientų didelę dalį sudaro vyresnio amžiaus asmenys, ir jie teigia nenorintys dirbti dėl prastos sveikatos. Dalis jaunesnių klientų sako: „aš neisiu dirbti už tokį atlyginimą“, yra klientų, kurių negalima siūlyti darbdaviui dėl jų žalingų įpročių. Dėl pandemijos uždarytos mokyklos, darželiai – todėl iškyla nepilnamečių vaikų priežiūros klausimas. Atokesnių kaimiškų vietovių gyventojai susiduria ir su ribotomis susisiekimo galimybėmis“, – socialines problemas vardija Panevėžio atstovai.
Kauno klientų aptarnavimo departamento darbuotojai patvirtino, kad yra atvejų, kai darbo ieškantys asmenys atsisako priimti pasiūlymą dirbti dėl su pandemine situacija susijusių priežasčių. Dalis tokių asmenų yra vyresnio amžiaus arba tie, kurie registruoti karantino laikotarpiu ir aptarnaujami tik nuotoliniu būdu.
Tuo metu UŽT Zarasų skyriaus specialistai vertina priešingai – darbdavių pusė nėra vienintelė.
„Kai kurių darbdavių požiūris į darbuotojus yra nepagarbus. Štai žmogus dirbo kepyklos darbininku keletą metų ir toliau norėtų dirbti, tačiau iš darbo išeina dėl vadovų elgesio arba nepagarbos: kai paprašė atostogų, darbdavys pasiūlė išeiti iš darbo. Darbdaviai dažnai teigia, kad asmenys nenori dirbti, tačiau nutyli apie darbo sąlygas, siūlomą darbo užmokestį, darbo laiką ir kt.“, – kitą medalio pusę apibūdino zarasiškiai.
Zarasuose pastebima neįprasta tendencija – už tą patį darbą mažinami atlyginimai.
„Tenka pakovoti įrodinėjant, kad registruojant laisvą darbo vietą kvalifikuotam darbui, negalima mokėti tik minimalaus mėnesinio atlyginimo. Arba vieno asmens pareigos už tą patį MMA, negali būti nuo buhalterio iki vadybininko, pardavėjo ir valytojo. Sudėtingiau užpildyti virėjų, konditerių, siuvėjų, mokytojų, tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų laisvas darbo vietas“, – teigiama komentare.
Užimtumo tarnybos darbuotojai „Delfi“ tikina, kad tose įmonėse, kuriose darbo sąlygos geros ir darbo užmokestis teisingas – darbuotojų netrūksta.
„Dalies bedarbių, kurie visą laiką dirbo ir dėl tam tikrų priežasčių prarado darbą, mokama išmoka jų dažniausiai netenkina. Jie motyvuoti ir ieško naujų darbo pasiūlymų bei galimybių arba laukia sugrįžimo į buvusias darbovietes. Jie taip pat nepageidauja laikinai įsidarbinti įmonėse, kuriose didžiulė darbuotojų kaita ne tik dėl COVID-19 pasekmių. (…) Užimtumo tarnyba kas mėnesį jiems perveda milijonus. Kai kam to užtenka, kiti prisiduria kur nors nelegaliai padirbėję ir gavę atlygį vokelyje“, – teigiama atsiųstame komentare.
Bedarbio statuso panaikinti negalima net nutvėrus dirbantį
Užimtumo tarnyba dalijasi dar viena problema – efektyvi kontrolė dėl bedarbių galimo sukčiavimo yra kone neįmanoma.
Šiuo metu kilus įtarimų dėl nelegalaus darbo, kreipiamasi į Valstybinę darbo inspekciją. Jei institucija nustato pažeidimą, tai dar neleidžia panaikinti bedarbio statuso – reikia antro tokio pažeidimo.
„Numatyta, kad bedarbio statusas asmeniui yra panaikinamas, kai Užimtumo tarnyba pakartotinai per 12 mėnesių laikotarpį iš nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gauna informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu“, – paaiškino Užimtumo tarnyba.
Taigi patikrinus asmenį ir nustačius pakartotinį nelegalaus darbo fiksavimo atvejį, tik tada jam yra panaikinamas bedarbio statusas.
Kur daugiausia galimybių, jei tikrai norima įsidarbinti?
Valstybės per pandemiją teikiamos paramos priemonės palaipsniui bus atitraukiamos, kol jos turėtų visiškai nutrūkti rudenį. Užimtumo tarnyba nesiima vertinti, koks bus to poveikis bedarbių skaičiams ir rinkai. Tikėtina, kad dalis asmenų dėl to neteks registracijos tarnyboje ir bedarbio statuso.
Tačiau ieškantiesiems darbo – dabar galimybių metas.
„Šiuo metu darbo rinka gana aktyvi, darbo paklausa yra viena didžiausių – pastaraisiais mėnesiais skelbiama nuo 40 iki 50 tūkst. laisvų darbo vietų. Įprastai rudenį nedarbas padidėdavo mažėjant laikinų ir sezoninių darbų“, – patikina UŽT atstovė spaudai M. Jankauskienė.
Užimtumo tarnybos duomenų registre gegužę darbdaviai įregistravo 54 tūkst. darbo laisvų darbo vietų. Net labiausiai nukentėjusiame nuo karantino apribojimų apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje buvo beveik dvigubai darbo pasiūlymų nei balandį – 1,9 tūkstančio.
Beveik kas trečia darbo vieta gegužę – 693 darbo pasiūlymai buvo Vilniuje, Kaune – 246, Klaipėdoje – 161, Palangoje – 162. Įsidarbinti lengviausias galimybes turi virėjai, padavėjai, barmenai, greitojo maisto ruošėjai (tai apima picų ruošėjus, skubaus maisto užsakymo darbuotojus), virtuvės pagalbininkai, viešbučių valytojai, parduotuvių pardavėjai.
Daugiau nei pusė – 54,9 proc. registruotų laisvų darbo vietų skirta kvalifikuotiems darbininkams, kas penkta (22,4 proc.) – nekvalifikuotiems. Paslaugų darbuotojams ir pardavėjams pateikti darbo pasiūlymai sudarė 9,7 proc. registruotų laisvų darbo vietų, specialistams ir vadovaujančiam personalui – 12,9 proc.
„Šiuo metu siūloma darbo vieta yra vertingesnė už bet kokias išmokas, nes rytoj jos apskritai gali nebūti. Darbas – ne tik stabilios ir oficialios pajamos, bet ir galimybė toliau mokytis ir konkuruoti aplinkoje, kuri ateityje bus vis sudėtingesnė“, – pabrėžia UŽT atstovai.
Regionuose vis dažniau susiduriama su medicinos darbuotojų trūkumu. Panevėžio regione taip pat trūksta psichologų, mokytojų, tolimųjų reisų vairuotojų.
Šiauliai taip pat dairosi psichologų, IT specialistų gamtos mokslų ir pradinio ugdymo pedagogų, o kvalifikuotų darbininkų grupėje trūksta statybininkų, virėjų, slaugytojų, tarptautinių pervežimų vairuotojų, ekskavatoriaus mašinistų.
Kauno regione darbuotojų labiausiai ieško transporto, statybos, maitinimo, paslaugų ir baldų pramonės įmonės: baldų pramonės darbininkų, virėjų, pardavėjų, vairuotojų (lengvųjų ir sunkiasvorių transporto priemonių), socialinių darbuotojų, slaugytojų padėjėjų, valytojų, kambarinių, barmenų-padavėjų, žemės ūkio darbininkų ir nekvalifikuotų darbuotojų.
Klaipėdos rajone daugiausiai darbo pasiūlymų registruota tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams, plataus profilio statybininkams, staliams, vairuotojams ekspeditoriams, metalinių konstrukcijų montuotojams, sandėlininkams, geležinkelio ruožo meistrams, virėjams.
Palangoje – virėjams, padavėjams, plataus profilio statybininkams, kepėjams.
Kretingoje – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams, vilkiko vairuotojams, virėjams, izoliuotojams, gaminių ir įrankių komplektuotojams, metalinių konstrukcijų montuotojams.
Šilutėje – apsaugos darbuotojams, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams, vairuotojas ekspeditoriams, metalinių konstrukcijų montuotojams, virėjams.
Plungėje – maisto pusgaminių ruošėjams, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams, žuvies pusgaminių ruošėjams, maisto produktų gamybos technologinės linijos operatoriams, betonuotojams, metalinių gaminių gamybos mašinų operatoriams, suvirintojams, pardavėjams kasininkams. Jurbarke – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams, vairuotojams ekspeditoriams.
Šilalėje – pastatų dažytojams, plataus profilio statybininkams, virėjams.
Tauragėje – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams, apdailininkams, plataus profilio statybininkams, elektrinio krautuvo vairuotojams, virėjams, pardavėjams, staliams, vairuotojams ekspeditoriams, vardija UŽT.
Kai kurios profesijos pamažu nyksta dėl robotizacijos ir skaitmenizacijos. Užimtumo struktūros pagal profesijas duomenys rodo, kad pernai tarp dirbančių asmenų labiausiai mažėjo paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų, nekvalifikuotų darbininkų, vadovų skaičius.
Laisvų darbo vietų pernai labiausiai sumažėjo padavėjams ir barmenams, krovinių platformų ir krautuvų operatoriams, paštininkams ir giminiškų profesijų tarnautojams, parduotuvių pardavėjams, reklamos ir rinkodaros specialistams, suvirintojams, variklinių transporto priemonių mechanikams ir taisytojams, plastikinių gaminių gamybos mašinų operatoriams, kitur nepriskirtiems verslo paslaugų agentams. Nekvalifikuotų darbininkų darbo grupėje darbo ieškančių asmenų registruota du kartus daugiau nei jiems skirtų darbo pasiūlymų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
