Nesugalvojate, ką veikti ir ką pamatyti Kaune? Mėgstate kvapą gniaužiančius vaizdus, norite užmegzti vėjo ir dangaus draugystę? Kaune ir Kauno rajone stūkso nemažai kalvų, kalnų ir piliakalnių, nuo kurių atsiveria užburiantis gamtos grožis. Išrinkome 7 kalnus, pasižyminčius įspūdingomis panoramomis.
Lentainių piliakalnis. Šis piliakalnis dar vadinamas Lantainių, Kleboniškio arba Pekelkos vardu, įsikūręs Neries upės dešiniajame krante Domeikavos seniūnijoje, Radikių kaime.
Lentainių piliakalnis siekia 30 metrų aukštį. Patogiam patekimui į viršūnę įrengti mediniai laiptai. Ant piliakalnio yra dvi aikštelės, viena žemiau, kita aukščiau. Užlipę laiptais, galėsite prisėsti pailsėti ant čia esančių suolų, taip pat rasite stalą bei laužavietę, tad čia gali būti ir puiki vieta iškylai. Užlipę ant piliakalnio pasijusite lyg ramybės oazėje, nes žmonių čia būna mažai.
Dienos metu panoraminis vaizdas užburia, tačiau rekomenduojame atvykti čia ir vakare. Saulei leidžiantis jus sužavės tolumoje matomi Šilainių mikrorajono daugiabučių žiburiai. O visai sutemus, ypač šiltą vasaros naktį, nuo Lentainių piliakalnio puikiai matosi žvaigždėtas dangus.
Jiesios piliakalnis, dar vadinamas Napoleono kalnu, įsikūręs kairiajame Nemuno krante, Aleksote. Šio piliakalnio aukštis siekia 63 metrus. Kalva yra pilna čia augančių medžių, todėl vaizdas geriausiai atsiveria vėlų rudenį, žiemą ir pavasarį, kai medžių šakų dar nepuošia lapai. Manoma, kad XIX a. Prancūzijos imperatorius Napoleonas nuo Jiesios piliakalnio stebėjo Prancūzijos kariuomenės persikėlimą per Nemuną, todėl šią kalvą dar vadiname Napoleono kalnu.
Siekiant atverti panoramą, Kauno miesto savivaldybė šią vietą neseniai atnaujino. Atvykus jus pasitiks 6 metrų pločio ir 3 metrų aukščio garsaus paveikslo reprodukcija, kuri vaizduoja 1812 metų birželio 24 dieną, kai Napoleono vadovaujama Prancūzijos kariuomenė pastatė tris pontoninius tiltus per Nemuną. Į kalvą galima užlipti 127 apšviestais laiptais, tad patogu atvykti ir naktį. Nuo Jiesios piliakalnio atsiveria vaizdas į Šančius ir Panemunę.
Vytauto kalnas. Kalnas įsikūręs pačiame miesto centre, Žaliakalnyje, į jį užlipti galima nuo Laisvės alėjos pusės. Ant kalno buvo įkurtas parkas, kuris anuomet vadinosi „Petrovka“, 1919 m. jis pervadintas Vytauto vardu. Šis kalnas XX a. buvo populiari poilsio vieta, čia buvo įkurtos teniso ir futbolo aikštelės, paviljonas, vyko įvairūs kultūros renginiai, koncertai, vėliau atsirado kino teatras ir atrakcionai.
Užlipus į Vytauto kalną, galima patekti į Ąžuolyno parką, Kauno zoologijos sodą ar nueiti iki Dainų slėnio. Nusileidę Vytauto kalnu pateksite į Laivės alėją. Nuo šio kalno vaizdas tikrai užburiantis, matosi visos Laisvės alėjos namų stogai.
Vieškūnų piliakalnis. Šis piliakalnis dar pramintas Šuneliškių arba Amalių vardu, stūkso Palemone ant Kauno marių kranto. Tai vienas geriausiai išlikusių piliakalnių Lietuvoje, jį atrado tik 1992 m.
Pasakojama, kad kalnas Šuneliškių vardą gavo dėl jame girdimo šunų lojimo. Piliakalnis įsiterpęs į čia esantį Lakštingalų slėnį, tad lankytojai gali dažnai išgirsti paukščių giesmes. Į kalną veda mediniai laiptai. Piliakalnio papėdėje yra paminklas iš akmens, simbolizuojantis kadaise Kauno marių nuplautų piliakalnių atminimą, kurie sunyko dėl statomos Kauno hidroelektrinės. Iš viso dėl vandens potvynio išnyko apie 50 piliakalnių, esančių Kauno marių teritorijoje.
Nuo Vieškūnų piliakalnio atsiveria Kauno marių vaizdai. Girdisi vandens ir vėjo ošimas, matomi smėlio šlaitai.
Pyplių piliakalnis. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. Vietiniai gyventojai šią vietą apipynę įvairiomis šiurpą keliančiomis legendomis, neva „tikrai“ vykusiomis istorijomis. Pasak gyventojų, piliakalnis yra užkeiktas ir jo kasinėti bet kam – negalima. Košmarai aplanko tuos, kurie kasinėja piliakalnį ir jie baigiasi tik tada, kai nustojama kasinėti. Taip pat kalbama apie lobį, slypintį piliakalnio viduje, tik jį radusiems turtai laimės neatneš.
Piliakalnis yra kairiajame Nemuno krante prie rytinio Kačerginės miško pakraščio, priešais Nevėžio žiotis. Teritorija užima pusę hektaro. Nuo piliakalnio atsiveria kvapą gniaužianti panorama, matomi Raudondvario bažnyčios bokštai. Dėl tokių vaizdų verta kilti 30 metrų laipteliais į piliakalnio viršų ir iš naujo įsimylėti Lietuvos kraštovaizdį.
Pakalniškių piliakalnis. Tai 27 m. aukščio kalva, nuo kurios viršūnės atsiveria Kauno marių ir Pažaislio panorama bei Kauno hidroelektrinės užtvenkti industriniai Petrašiūnai.
Pasak sklandančių legendų, šią kalvą supylė patys senovės lietuviai. Ant kalvos stovėjo didelė medinė pilis, kuri priklausė Vaišvydui ir ilgus amžius saugojo vietovę nuo priešų. Nemuno slėnyje gyveno Vaišvydo valdiniai, tačiau vieną dieną priešai išdavikų padedami pilį sugriovė ir daugiau atstatyta ji nebuvo. Piliakalnis gyvuoja nuo II tūkst. pradžios. Aplankius piliakalnį, kelionę tęsti galima dar 3 kilometrus besitęsiančiu Pakalniškių ekologiniu taku.
Altoniškių piliakalnis. Piliakalnis dar yra vadinamas Altonos kalnu, kuris yra apipintas įvairiausiomis pagoniškomis legendomis. Pasak legendų, ant šio kalno ruseno amžinoji ugnis ir buvo aukojamos aukos deivei Altonei – jaunų vyrų globėjai. Po ąžuolu, esančiu kalno viršūnėje prie aukuro vyrai melsdavo, kad deivė jiems atsiųstų geriausią nuotaką. Dėl šių legendų iki dabar ant piliakalnio yra keliamos lietuviškos vestuvės, krikštynos, švenčiamos Rasos, rudens bei pavasario lygiadieniai.
Piliakalnis įsikūręs Nemuno kairiojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje tarp Nemuno slėnio ir Uvos upelio.
Publikacija parengta bendradarbiaujant su Kauno kolegijos Taikomosios komunikacijos studijų programos studentais Gitana Jagminaite, Paulina Sališiūte ir Vaida Vaitkevičiūte. Publikacija yra portalo „Kas vyksta Kaune“ ir Kauno kolegijos vykdomo projekto dalis.
