Transporto spūstys ir dviračių takų gausa skatina kauniečius rinktis alternatyvų transportą ir judėti miesto gatvėmis dviratėms priemonėmis. Tačiau daugeliui norą jau po kelių bandymų gerokai „atmuša“ kalnai, į kuriuos ne tik sunku užminti ar užsivesti dviratį, bet net ir važiuojant elektriniu paspirtuku, nemaloniai nuteikia automobilių išmetamosiomis dujomis užterštas įkalnių oras.
Kauko laiptai dviračiu neįveikiami
„Neseniai su vyru išsiruošėm į pasivažinėjimą po Kauną dviračiais, bet labai nuotaiką sugadino, kai negalėjome užkilti Kauko laiptais, nes nėra numatyta jokio tam būdo“, – pasakoja kaunietė Silvija. Pasak moters, anksčiau per visus laiptus buvo bent pritvirtintas lovelis, kuriuo galėdavai „užsivesti“ dviratį, dabar ir tokio sprendimo nebelikę.
„Nesitikėjau, kad rekonstruojant Kauko laiptus, nebus pagalvota apie dviratininkus. O ir mamoms su vežimėliais nuo šio kalno neįmanoma niekaip nuvažiuoti, gali eiti nebent šaligatviu palei užterštas gatves, o įkalnėse toks baisus oras, kad vos neuždusau, kol dviratį „užsivedžiau“ į Parodos kalną“, – sakė moteris.
Laiptų, kurie neįveikiami dviračiais, tema užvirusioje interneto diskusijoje kaunietė E. Š. atkreipė dėmesį, kad vis dar tebeveikia ankstesniais metais padaryti užvažiavimai dviračiams į kalną Vytauto parko laiptais. „Ir automobilių smarvės uostyti nereikia, ir dviratis nesunkiai užsistumia“, – teigė moteris. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad šalia Kauko laiptų jau pradeda matytis ir po truputį dviratininkų minamas takelis. „Pasityčiojimas, kad su laiptų rekonstrukcija nepadarė jokio takelio dviračiui užsistumti“, – prieš tai pasisakiusiems kauniečiams antrino E. Š.
Važiuotų į darbą dviračiu
Kiti dažnai dviračiais svečiose šalyse besivažinėjantys kauniečiai toje pačioje interneto diskusijoje teigė, kad yra matę kituose miestuose, kurie turi aukštus kalnus, įrengtus dviračių keltuvus. „Tikrai šiais laikais galima būtų rasti gerų sprendimų, kad paskatinti daugiau žmonių važinėtis dviračiais, gal dalis jų, jei patogiai viskas veiktų, atsisakytų automobilio ir važiuotų dviračiu į darbą“, – internete rašė kaunietis Simonas.
Pasak Žaliakalnyje gyvenančio vyro, dviračiu kol kas jis važiuoja tik laisvalaikiu, nes į darbą atvykti dviračiu nėra patogu – Kaune labai mažai biurų, kuriuose būtų įrengti persirengimo kambariai ir dušai. „Kadangi tenka daug bendrauti su klientais, man kol kas dviratis ir darbas – nesuderinami užsiėmimai. Po intensyvaus pasivažinėjimo man norisi nusiprausti ir persirengti, o važiuoti į darbą lėtesniu tempu, vilkint verslo kostiumą, kol kas net nesvarsčiau“, – sakė jis.
Paklaustas, ar kalnų įveikimui naudotųsi dviračių keltuvu, jei toks būtų, vyras teigė, kad naudotųsi 100 proc. „Nesmagu, nei į kalną, nei nuo kalno minti dviratį, labiausiai – dėl užteršto oro. Man toks rytas atrodo dar labiau „nesveikas“, nei tiesiog sėsti į automobilį ir atvažiuoti įprastai, kaip ir visi kolegos“, – teigė vyras.
Siūlo dviratį vežtis troleibusu
Kad Kauno miesto savivaldybė ieškojo variantų, kaip padaryti dviračių užkilimą į Kauno kalnus patogesniu, sako ir Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius. „Tačiau tokių naujovių pasaulyje nėra daug. Situaciją apsunkina ir mūsų šalies klimato sąlygos – šaltą žiemą tokie eskalatoriai susidurtų su įvairiomis problemomis“, – spėliojo savivaldybės specialistas.
Pasak M. Matusevičiaus, po diskusijų nuspręsta palengvinti gyvenimą dviratininkams, leidus jiems naudotis viešuoju transportu. „Nenorėdamas dviračiu minti į kalną, dviratininkas, įsigijęs viešojo transporto bilietą, gali nemokamai gabenti savo transporto priemonę autobusu ar troleibusu. Kauniečiai šia paslauga sėkmingai naudojasi“, – teigė Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas.
Paaiškino dviračių gabenimo taisykles
Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė bendrovės „Kauno autobusai“ Transporto eksploatacijos skyriaus direktorius Rimas Stankaitis, susiruošus autobusu ar troleibusu gabenti dviratį visų pirma reiktų atkreipti dėmesį, kad transportas, kuriuo galima vežtis dviratį žymimas specialiu ženklu. Tai nurodantis lipdukas būna priklijuotas ties vidurinėmis viešojo transporto priemonės durimis, per jas reiktų ir bandyti įlipti.
Daugiau šia tema
„Autobusų ir troleibusų, kuriais galima gabenti dviratį yra dauguma, tačiau vis tiek reiktų pasitikrinti, ar yra tai leidžiantis lipdukas. Kita sąlyga – neturi būti užimta aikštelė, kurioje tvirtinamas dviratis. Jei joje yra, pavyzdžiui, mama su vežimėliu ar neįgaliojo vežimėlis, tuomet reiktų luktelėti kito troleibuso ar autobuso“, – sako R. Stankaitis.
Pasak „Kauno autobusų“ atstovo, negalima vežtis dviračio ir tais atvejais, jei autobuse ar troleibuse yra daug keleivių, kurie užima ir minėtą aikštelę. „Žinoma, jei nedaug žmonių, galima paprašyti pasitraukti“, – sako jis. Tačiau pirmenybės dviračiams prieš keleivius nėra.
R. Stankaitis patvirtino, kad keleivis turi mokėti tik už savo kelionę – dviračio gabenimas yra nemokamas. Nors elektriniam paspirtukui ši išimtis jau nebegalioja, nes šis įrenginys jau būtų laikomas bagažu, tačiau už jį mokėti greičiausiai irgi nereikės. Bagažo vežimo taisyklės nurodo, kad kroviniai, kurių dydis neviršija 60×20 cm matmenų yra vežami nemokamai, o panorus gabenti didesnių gabaritų daiktą, tektų jam pirkti antrą keleivio bilietą.
Transporto eksploatacijos skyriaus direktoriaus teigimu, atvejų, kuomet žmonės susiruošia viešuoju transportu vežti didesnius daiktus pasitaiko ne taip jau ir mažai. „Būna, žmogus nusiperka kažką didelio, tai ir parsiveža, tik svarbu nepamiršti nusipirkti antrą keleivio bilietą“, – atkreipia dėmesį R. Stankaitis.
