Nuo šiandien daugelyje vietovių lankysis trumpų liūčių debesys, o nuo Joninių slops ir karštis. Remiantis naujausiomis tarnybų prognozėmis, šiandien turėtų būti viena audringiausių dienų šią savaitę. Remiantis meteo.lt virtualiu žemėlapiu, matyti, kad audringi orai į Lietuvą turėtų atslinkti popiet.
Trečiadienio naktį vakarinėje šalies dalyje dar pasitrankys perkūnija, palis. Temperatūra Lietuvoje svyruos tarp 18–22 laipsnių šilumos.
Dienos metu vėl sulauksime audringesnių momentų, ypač po pietų. Tuo metu išaugs debesys, iš kurių nušniokš trumpi lietūs, grūmos perkūnija. Vietomis numatoma kruša, stipresni vėjo gūsiai. Vakaro valandomis Joninių sutiktuves jauks lietus, perkūnija, rašoma gismeteo.lt.
Remiantis meteo.lt pateiktu modeliu, liūtys keturioliktą valandą turėtų pasiekti Alytų, o po dar poros valandų atslinkti iki Vilniaus ir Kauno. Kai kur situacija bus sudėtinga jau septynioliktą valandą.
Žemėlapiuose galite pamatyti, kaip keisis situacija:
14 valanda
15 valanda
17 valanda
Birželio 23-os naktį vietomis, didesnė tikimybė vakariniuose rajonuose, trumpas lietus, perkūnija. Vėjas silpnas, vakariniuose rajonuose vakarinių krypčių, 6–11 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai 15 m/s. Žemiausia temperatūra 16–21 laipsniai šilumos.
Birželio 23-os dieną daug kur trumpi lietūs su perkūnija. Kai kur lis smarkiai, iškris kruša. Vėjas pietryčių, pietų, pereinantis į pietvakarių, vakarų, 6–11 m/s, per perkūniją vietomis gūsiai 15–20 m/s. Aukščiausia temperatūra 28–33, vakariniame šalies pakraštyje 23–25 laipsniai šilumos.
Birželio 24-os naktį daug kur, dieną vietomis trumpi lietūs, perkūnija. Vėjas besikeičiančios krypties, 5–10 m/s. Temperatūra naktį 16–21, dieną 25–30, vakariniame pakraštyje 22–24 laipsniai šilumos.
Birželio 25-os naktį vietomis, dieną daug kur trumpi lietūs, perkūnija. Naktį kai kur rūkas. Vėjas nepastovios krypties, 4–9 m/s. Temperatūra naktį 14–19, dieną 24–29 laipsniai šilumos.
Birželio 26 d. daug kur trumpi lietūs, perkūnija. Vėjas naktį besikeičiančios krypties, silpnas, dieną vakarų, šiaurės vakarų, 6–11 m/s. Temperatūra naktį 16–21, dieną 22–27 laipsniai šilumos.
Birželio 27-os naktį vakariniuose, dieną daugelyje rajonų trumpas lietus. Naktį vietomis rūkas. Vėjas šiaurės vakarų, 6–11 m/s. Temperatūra naktį 15–20, dieną 21–26 laipsniai šilumos.
Pasak sinoptikės Izoldos Marcinonienės, artimiausiomis dienomis, nors ir bus lietaus, bet karščiai dar tikrai nesitrauks. Panašu, kad šiandien Lietuvoje bus dar karščiau nei pastarosiomis dienomis.
„Pernai irgi turėjome rekordiškai šiltą birželį, ir 2019 metais Kaišiadorių meteorologijos stotyje buvo užfiksuotas absoliutus birželio rekordas – 35,7 laipsnio. Taigi birželis mums jau trečius metus iš eilės suteikia tokių šilumos pliūpsnių. Turiu dar pasakyti, kad ir praėjusi naktis įėjo į meteorologijos istoriją kaip pati karščiausia naktis. Nidoje išmatuota, kad buvo daugiau nei 23 laipsniai šilumos“, – sako I. Marcinonienė.
Sinoptikė žada ir naujų rekordų.
„Nuo šeštadienio – pastovus atogrąžų oro slinkimas nuo Šiaurės Afrikos, tad turime, ką turime, – trisdešimt laipsnių. Antradienį ir trečiadienį vienoje ar kitoje stotyje dar turbūt bus rekordų“, – sako I. Marcinonienė.
Paklausus, kodėl neatvėsta net ir naktimis, pašnekovė tikino, kad atvėsta net maždaug penkiolika laipsnių.
„Oras, kaip sakiau, iš Pietų, <…>, šįkart jis nuo Saharos šiaurinės dalies, vadinasi, transformuojasi, nes nebūna pas mus keturiasdešimt penkių ar keturiasdešimties laipsnių kaip Pietų Europoje, tačiau užtenka mums ir trisdešimties ar trisdešimt penkių, o naktį atvėsta – dešimčia ar penkiolika laipsnių vėsiau negu dieną, logiška, taip ir turi būti“, – sako I. Marcinonienė.
Vandens telkiniai jau spėjo įšilti
Sinoptikė papasakojo, ar jau spėjo įšilti vandens telkiniai.
„Spėjo įšilti, pasižiūrėjau, kad Baltijos jūroje vanduo – dvidešimt vienas laipsnis, turbūt dar porą dienų šils ir mažesni vandens telkiniai, juose yra 24–26 laipsniai. Nemune – dvidešimt du, tikrai pats malonumas. Geras skirtumas tarp vandens ir oro temperatūros. Žinoma, nereikia piktnaudžiauti. Nereikia dirbti vidurdienį saulėje, svarbu rengtis šviesiais rūbais. Būkime atsargūs tuo atžvilgiu“, – sako I. Marcinonienė.
Paklausus, kas laukia artimiausiomis dienomis, pašnekovė tikino, kad bus tvanku.
„Taip, bus tvanku. Artimiausias dvi naktis tikrai: artėja atmosferos frontas, artėja audringesni orai, drėgnesni, šiluma nesitraukia, bus karšta, vėjas pūs iš Pietų, jūros vanduo bus apie dvidešimt du laipsnius. Reikia išgyventi dar porą dienų, o paskui ateis gaivesnis oras.
Joninės tradiciškai turi būti su lietumi. Džiaugsimės, kad lyja ir ateina trumpalaikiai lietūs. Nepamirškime, kad kai toks karštas oras Lietuvoje, jo išstūmimas gali būti audringas, gali būti ir škvalinių vėjų su perkūnija, gali iškristi ir kruša, nenustebkime, o perkūnijos saugokimės ir nestovėkime po medžiais. Tokių eibių vasarą gali būti“, – sako I. Marcinonienė.
Ko laukti toliau?
Galiausiai pasiteiravus, kokios vasaros toliau galime tikėtis, pašnekovė tikino, kad liepa gali būti vėsesnė.
„Vasara greičiausiai linguos. Žiūriu į 2019–2020 metų vasaras, kokios buvo. Birželiai – rekordiškai šilti, o liepa, atvirkščiai, buvo vėsesnė, nors ji paprastai laikoma šilčiausiu metų mėnesiu.
Jeigu tradicija tęstųsi, liepa visgi bus vėsesnė, bet tai nereiškia, kad ji bus šalta. Kol kas sezoninės prognozės yra problemiškos… Kartais kelios dienos gali būti labai lietingos, jos užgožia sausesnes likusias dienas, ir sakome, kad kritulių yra norma, bet jie labai netolygiai pasiskirsto, ypač vasaros metu. Panašiai ir kalbant apie temperatūrą“, – sako I. Marcinonienė.
Daugėja nuostolių ir didėja sumos – pernai viršijo 1 milijoną eurų
Vėl sugrįžusius į Lietuvą karščius paprastai visuomet keičia didžiulės liūtys ir audros. Sinoptikai prognozuoja lietų būtent ilgojo, Joninių, savaitgalio metu, todėl draudikų ekspertas Artūras Juodeikis ragina nepamiršti svarbiausių saugumo reikalavimų – vasarą audrų ir žaibavimų bei liūčių nuostoliai išauga keletą kartų, lyginant su kitais metų laikais.
„Mūsų duomenys rodo, kad vasarinės vėtros sukelia daug nuostolių ir lyginant 2020 ir 2019 metus matome, kad pernai nuostolių buvo net tris kartus daugiau nei ankstesniais metais“, – sako „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Draudimo bendrovė skaičiuoja, kad pernai vasarą šalyje siautė aštuonios didelės audros, kurių metu daugiausiai nuostolių patyrė gyventojų turtas.
„Pernai nuostolių sumos buvo išties įspūdingos – jos viršijo 1 milijoną eurų, kuriuos išmokėjome per tris vasaros mėnesius. Didžiausią nuostolį patyrė klientas, nuo kurio namo buvo nuplėštas stogas, apgadintas vidus – jam buvo išmokėta 4 tūkst. eurų“, – sako Artūras Juodeikis.
Skrenda net batutai
Ekspertas teigia, kad vidutinė nuostolių suma per vasaros sezoną 2020 metais buvo beveik 490 eurų ir šis vidurkis yra keliasdešimčia eurų didesnis nei 2019 metais. „Lietuvos draudimo“ atstovas sako, kad didžioji dalis nuostolių patiriama dėl krušos ar liūties, kai pakyla didžiulis vėjas. Tada apgadinamos terasos, namų sienos, šiltnamiai, automobiliai, ant kurių užvirsta medžiai.
„Taip pat svarbu nepamirši prirakinti bet kokius lauko baldus, lauke esančius ir jums priklausančius lengvesnius daiktus prie stacionariai stovinčio daikto arba geriausiaįnešti viską į vidų. Didelis vėjas pakelia vazonus, batutus, lauko baldus, kurie gali išmušti namų langus, sugadinti automobilius – jūsų ir kaimynystėje stovinčius“, – teigia „Lietuvos draudimo“ ekspertas.
Netikėkite, kad visada bus tik karšta
Artėjant Joninų savaitgaliui, A. Juodeikis primena, kad svarbu prieš išvykstant pasirūpinti visišku namų saugumu.
„Nepamirškite užtikrinti ne tik lauke esančių daiktų saugumą, bet ir pasirūpinkite namo vidumi – jokiu būdu išvykdami nepalikite pravirų langų, balkonų, orlaidžių – sandariai juos uždarykite. Galbūt galima tikėtis, kad lauke, esant karščiui, namams nieko nenutiks, tačiau vasarą per tokią kaitrą orai yra labai permainingi – pakilus dideliam vėjui ar prasidėjus liūčiai gali būti išlaužti namų langai ar prilyti į pastato vidų – toks netikėtumas pridarys labai daug žalos.
Be vėjo ir lietaus yra didelė žaibų tikimybė – jie sugadina elektronikos prietaisus, o tokia žala vidutiniškai siekia 400 eurų. Todėl būtinai prieš išvykdami išjunkite elektros prietaisus, ištraukite juos iš elektros lizdų. Dažniausiai žaibavimo metu nukenčia tokie prietaisai kaip šaldytuvai, indaplovės, televizoriai, kompiuteriai. Nuosavuose namuose – šildymo katilai, signalizacijos sistemos“, – situaciją apžvelgia A. Juodeikis.
Norint rimčiau pasiruošti vasaros vėtroms, rekomenduojama dar pavasarį patikrinti, ar ant pastatų ir jų stogų nėra įtrūkimų, ar sandarūs lietvamzdžiai ir drenažo sistema, ar name, rūsyje, bute kur nors nesikaupia vanduo, nedrėksta sienos, nėra atvirų laidų, o aplink namus – pasvirusių, aplūžusių medžių.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
