Vienoje Vilniaus pėsčiųjų perėjų nupiešta vaivorykštė sukėlė nemenką priešpriešą visuomenėje. Tuo metu rombų formos ženklinimas Kauno gatvėse per kelerius metus išgelbėjo ne vieną žmogų. Vis dėlto spalvota protesto forma sostinėje sulaukė nebylaus institucinio pritarimo, o už pėsčiųjų sveikatą ir gyvybę saugantį sprendimą Kaunui grasinama baudomis.
„Per paskutinius dvejus metus Kaune – nė vieno žuvusiojo perėjose, išskyrus vienintelį atvejį pernai, kai pėsčioji žengė į gatvę degant raudonam šviesoforo signalui, – konstatavo Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius. – Nauda akivaizdi – vadinamieji rombai tikrai veikia, atkreipdami vairuotojų dėmesį ir apsaugodami pėsčiuosius. Ne viena savivaldybė jau parodė susidomėjimą šiais ženklais, tad Kaunas pasirengęs savo patirtimi dalintis su kitais miestais.”
Lietuvos keliuose anksčiau nematytą horizontalųjį ženklinimą Kauno savivaldybė prieš beveik trejus metus perėmė iš Japonijos miestų. Tekančios Saulės šalyje tokia priemonė jau seniai pasiteisinusi ir duoda apčiuopiamų rezultatų.
„Rombų efektas matomas labai aiškiai. Skaičiai kalba patys už save – tragiškų nelaimių perėjose sumažėjo iki minimumo. Bet turime Vyriausybės atstovą Kaune, kuris, užuot tokią priemonę padėjęs įteisinti, skundžia ją teisėsaugai, o už tai miestui gresia baudos. Tuo metu sostinėje į vaivorykštes gatvėse institucijos žiūri kur kas tolerantiškiau, nors visuomenėje reakcijos dėl to nepalyginamai priešiškesnės. Gal kažkam kliudo balta rombų spalva? Jeigu taip, menka bėda: galime rasti ir kitokių variantų, bet tik ne vaivorykštės spalvomis – čia kalbame apie veiksmingą kelio ženklą, o ne triukšmingą protesto išraišką.
O Vyriausybės atstovas, net ir būdamas Kauno konservatorių atstovės šeimos nariu, turėtų suprasti, kad jo darbas nėra vien tik kritikuoti ar skųsti, bet ir palaikyti žmonėms naudingus dalykus. Matyt, staigus karjeros šuolis taip apsuko galvą, kad įgytą valdžią tarnautojas naudoja ne visai žmonėms tarnauti”, – Kauno miesto savivaldybės pranešime spaudai cituojamas Visvaldas Matijošaitis.
Tuo metu savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas užtikrino, kad miestas nelinkęs efektyvios priemonės atsisakyti: „Baudos baudomis, bet žmonių gyvybė yra už viską brangesnė. Jeigu bus prieita iki tokio kraštutinumo, baudą sumokėsiu, tačiau pėsčiuosius gatvėse rombai saugos ir toliau.”
Nuo 2018 metų rudens Kaune vairuotojus, artėjančius prie pėsčiųjų perėjų, pasitinka du ant kelio dangos išdažyti rombo formos simboliai. Pirmasis žymi 30 metrų atstumą iki perėjos. Tai atitinka stabdymo kelią, įskaitant vairuotojo reakcijos laiką, automobiliui važiuojant 50 kilometrų per valandą greičiu.
Kitas, artimesnis rombas reiškia, kad iki pėsčiųjų perėjos beliko 15 metrų. Tokios atžymos praverčia ne vien transporto vairuotojams, bet ir pėstiesiems, nes žmonės gali iš tolo įvertinti, ar perėjos link artėjantis automobilis mažina greitį.
Ieškoti naujų ir efektyvių sprendimų kauniečius paskatino itin skaudi eismo nelaimė vienoje Žemųjų Šančių perėjų, prieš kelerius metus nusinešusi paauglio gyvybę. Drauge su rombo formos ženklinimu miestas atnaujino daugumos pėsčiųjų perėjų apšvietimą, įrengė kryptinius LED žibintus, saugumo saleles, o kai kur naujai įdiegė šviesoforus bei išmaniąją šviesos signalizaciją, informuojančią vairuotojus apie gatvės link artėjančius pėsčiuosius.
