Kompozitoriaus J. Gruodžio ypatybės: ilsėdavosi balkone tarp bičių avilių, prasilėkdavo „baidykle” ir naudojo savitaigos korteles – Puslapis 2 – Kas vyksta Kaune

Kompozitoriaus J. Gruodžio ypatybės: ilsėdavosi balkone tarp bičių avilių, prasilėkdavo „baidykle” ir naudojo savitaigos korteles skelbiamos savitaigos kortelės

Kauno miesto muziejaus Juozo Gruodžio skyriuje nuo 2014 m. atidaryta ekspozicija „Mano darbas taurus“, joje – daugiau nei 200 eksponatų: J. Gruodžio šeimos genealoginis medis, nuotraukos, dokumentai, knygos, natos, studijų metų daiktai bei S. Gruodienės iš saldainių popierėlių išlankstytų figūrėlių kolekcija. / R. Tenio nuotr.

Nuokalnės gatve važiuojant link Varnių tilto pasukę galvą dešinėn pamatysite išskirtinį tarpukario medinuką, apglėbtą medžių žalumos. Tai garsaus kompozitoriaus, dirigento, vieno iš pirmųjų Lietuvoje Dainų švenčių organizatoriaus Juozo Gruodžio namai, kuriuose įrengtas memorialinis muziejus.

Apie kompozitorių ir muziejų kalbamės su Kauno miesto muziejaus edukatore Jurgita Ragaišiene.

Namas ant kalno, lakštingalų apsupty

Kompozitorius, dirigentas Juozas Gruodis (1884-1948) su žmona Stase Petrauskaite-Gruodiene Kauno mieste gyveno mažiausiai 7-niose vietose. „Stasė ir Juozas Gruodžiai buvo keliaujantys žmonės. Jei išvažiuoja pailsėti į Palangą ar į kalnus užsienyje – butą „atsako“, o grįžę susiranda kitą“, – pažymėjo edukatorė J. Ragaišienė.

Pasak jos, Juozas Gruodis namo statyboms norėjo gauti sklypą už Vytauto parko, tačiau tie sklypai buvo numatyti mūriniams namams, o J. Gruodis norėjo išskirtinai medinio būsto ir būtinai ramioje vietoje, gamtos apsupty.

„Sklypą šioje vietoje šeima nusižiūrėjo pavasariais vis ateidama pasiklausyti paukščių čiulbėjimo. Beje, sakoma, kad tik Juozas Gruodis turėjo unikalią klausą ir galėdavo atskirti gražiai giedančią lakštingalą nuo ne itin dailiai giedančios… Iš visų galimų variantų labiausiai šeima norėjo įsikurti čia, tykiame užmiestyje. Taip ir atsitiko“, – sakė edukatorė.

Felikso Vizbaro projektuotas Juozo ir Stasės Gruodžių šeimos namas netoli Neries upės, ant aukšto šlaito. Namas primena nedidelį Lietuvos medinį dvarą. Pagrindinį įėjimą puošia kolonos./ R. Tenio nuotr.

Kompozitorius, dirigentas, pedagogas Juozas Gruodis ant kalno 4 k. namą pasistatė XX a. I pusėje. Namo projektą padovanojo garsus architektas Feliksas Vizbaras.

Dalis kalno buvo nukasta ir toje vietoje pastatytas namas, įrengtas daržas, o kalno šlaite pasodintas sodas. Beje, sodo planą braižė pats šeimininkas. Netoliese dar nebuvo Varnių tilto (pastatytas tik 1983 m.), aplinkinių judrių gatvių, tad kompozitoriaus šeima mėgavosi tyla, žaluma ir paukščių giesmėmis.

Name (dab. Salako g. 18) su žmona Stase Gruodiene kompozitorius gyveno 1932-1948 m., iki pat mirties.

Sovietmečiu pastate veikė biblioteka, buvo įrengtas J. Gruodžio memorialinis kambarys, o 1974 m. name įkurtas J. Gruodžio memorialinis muziejus.

Namo I a. yra 2 kambariai, virtuvė, tualetas, vonia, tarnaitės kambarėlis, sandėlis. II a. yra du kambariai, viename jų buvo J. Gruodžio darbo kabinetas su fortepijonu.

Šiuo metu muziejuje įrengti 2 memorialiniai kambariai: Juozo ir Stasės Gruodžių svetainė I aukšte bei kompozitoriaus darbo kambarys su balkonu II aukšte.

Svetainėje išliko autentiški baldai, matyti ir krosnis, kurių name iš viso net keturios, taip pat autentiškas kilimas. Svetainėje dažnai būdavo svečių, tarp jų – žinomi muzikai Balys Dvarionas, Stasys Šimkus./ R. Tenio nuotr.

Važinėjo motociklu, mėgo kalnus, augino bites

Muziejininkė pažymėjo, kad Juozas Gruodis nuo mažens mėgo liaudies dainas ir nurimdavo tik atsisėdęs ant močiutės kelių, klausydamas kaip ji dainuoja. Nuo vaikystės jis mokėsi groti smuiku, fisharmonija, kurią pagamino tėtis.

Jau suaugęs pamėgo keliones į kalnus, techniką, gyvūnų draugiją. Kieme ir namuose laisvai lakstė gyvūnai: šunys Aitvaras, Dingas ir Dyzelis bei ožka.

Muziejuje saugomas Juozo Gruodžio fortepijonas „Steinway“, autentiški baldai, kilimai. Muziejuje vykdavo J. Gruodžio konservatorijos mokinių koncertai./ R. Tenio nuotr.

Muziejininkė pasakojo, kad J. Gruodis po pietų eidavo pailsėti. Vienas iš gyvūnų turėdavo išskirtinę teisę prigulti šalia. Tai buvo ožka. „S. Gruodienė dienoraštyje rašė: nors ožka ragų neturėjo, šunis į šonus prastumdžiusi, pirma į antrajame aukšte esantį vyro kambarį užbėgdavo. Beje, niekada nebuvo pridergusi namų. Gyvūnai šiuose namuose augo laisvi, nepririšti, gerbiami“, – sakė J. Ragaišienė.

Dar vienas žinomo kompozitoriaus pomėgis – motociklas, kurį žmona praminė „baidykle“, nes juo važinėdamas vyras ne kartą buvo pakliuvęs į nelaimingus įvykius: tai arklys nublokšdavo į šalikelę, tai griovin įpuldavo aplenkinėdamas mašiną. Vienas kartas įsiminė ilgam. J. Gruodis įkalbino žmoną pirmą kartą pasivažinėti kartu. Visa bėda, kad per kelią eina geležinkelis ir leidžiasi užkarda, pro jį važiuodamas J. Gruodis pasilenkė, o S. Gruodienė ne…

„Vienas puolė į vieną pusę, kitas – į kitą. (…) Kelionės motociklu baigėsi, kai J. Gruodį rado griovyje sulūžusiomis abejomis rankomis. O juk muzikantas, dirigentas, jam rankos būtinos!“, – pasakojo edukatorė J. Ragaišienė. Vėliau vyras iš motociklo persėdo į automobilį „Chevrolet“.

Pora susipažino Jaltos sanatorijoje, kur J. Gruodis gydėsi plaučių ligą, o S. Petrauskaitė dirbo med. sesele. Susituokus J. ir S. Gruodžių pora gyveno atskiruose kambariuose. S. Gruodienės kambarys buvo pirmame aukšte, o J. Gruodžio antrame, virš jos. Vyrui prireikus žmonos, jis pabelsdavo lazdele į grindis ir ji ateidavo./ R. Tenio nuotr.

Mėgdamas ekstremalius potyrius, Juozas Gruodis nuolat atsidurdavo sudėtingose situacijose. Kartą Jaltoje su žmonėmis lipdamas į kalnus sustojo prie pušies, nusvirusios į bedugnę, ant jos buvo šaka. „Žmonės garsiai galvojo, kas ten galėtų nutūpti: gal paukštis, o gal katinas. „Ir aš!“ nutarė J. Gruodis. Strykt ir atsisėdo ant tos šakos. Visi tik išsigando, moterys ruošėsi nualpti… Nenorėdamas ilgiau bauginti, vyras nulipo pats“, – pasakojo edukatorė J. Ragaišienė.

Vidinio kiemo balkone (nuotraukoje matyti kitas balkonas) J. Gruodis turėjo kelis bičių avilius ir ateidavo pailsėti. Džiūgaudavo sulaukęs ir voveraičių draugijos./ R. Tenio nuotr.

J. Gruodis balkone laikė kelis bičių avilius. Kadangi balkone durų nebuvo, jis atsidarydavo langą ir išsiropšdavo per jį. Atsisėdus iš abiejų pusių dūgzdavo po bičių avilį. Jų klausydamas kompozitorius pailsėdavo, atsigaudavo ir po kiek laiko sugrįždavo darbuotis prie instrumento.

Naudojo savitaigos korteles

Laisvalaikiui praskaidrinti vyras įsigijo radiją, per jį klausydavosi simfoninės muzikos koncertų. Įdomu, kad šis pirkinys jam atsiėjo tiek, kiek anuomet kainavo 5 karvės.

Kompozitorius taikė savitaigos korteles, jas pats užsirašydavo ir bandydavo save įtikinti.

Iš viso turėjo 16-ka kortelių apie valią, sveikatą, susitvardymą, kūrybinių galių realizavimą. Kelios jų teigia: „Mano valia – tvirta, mano darbas – taurus“, „Mano širdis sveika“, „Aš turiu tvirtą valią. Niekas negali pasipriešinti mano valios įtakai“, „Aš niekuomet nenustosiu geros nuotaikos. Aš visada būsiu gerame ūpe“.

Ant sienos kabo Juozą Gruodį vaizduojantis paveikslas, kurį nutapė žmona Stasė Gruodienė./ R. Tenio nuotr.

Dainų švenčių dirigentas, kompozitorius

Juozas Gruodis mokėsi Maskvos konservatorijoje, vėliau Leipcigo konservatorijoje. Jo darbų sąraše – įvairios veiklos: vargoninkavimas, vadovavimas chorams ir orkestrams, dirigavimas, kūryba. 1924-1927 m. J. Gruodis dirbo Valstybės teatro Kaune dirigentu, kelerius metus dėstė Kauno muzikos mokykloje. 1933 m. pradėjo dėstyti Kauno konservatorijoje, dešimtmetį buvo šios mokyklos direktorius, tapo profesoriumi. Tapęs mokymo įstaigos vadovu jis išsikėlė tikslą – padaryti šią mokyklą aukštąja. Tai pavyko įgyvendinti per 10 metų. Kauno konservatorija tapo pirmąja Lietuvoje aukštąja muzikos mokykla. Jo dėka įvesta kompozicijos disciplina.

Juozas Gruodis buvo vienas iš Lietuvos dainų švenčių rengėjų bei dirigentų.

Nuo kalno matyti P. Vileišio tiltas, Neris ir Nemunas, 2018 m. vaizdai/ R. Tenio nuotr.

J. Gruodis sukūrė baletą Maironio poemai „Jūratė ir Kastytis“, simfonines poemas „Gyvenimo šokis“, „Iš Lietuvos praeities“, variacijas liaudies dainų temomis, porą siuitų simfoniniam orkestrui, siuitą „Šarūnas“ chorui ir simfoniniam orkestrui, kūrinių fortepijonui, chorui bei kt.

Juozas Gruodis su žmona Stase Petrauskaite-Gruodiene Palangoje, 1933 m./ Kauno miesto muziejaus nuotr.

Stasė Gruodienė atsiminimuose rašė, kaip J. Gruodžiui gimdavo kūriniai: „Iš ryto atsikėlęs jis papusryčiauja. Jei galvoje skamba melodija, ją nešioja savyje ir toliau dirba kitus darbus, paskui išvažiuoja pasivažinėti su motociklu. Jei grįžus namo melodija vis dar tebeskamba – nueina ir ją užrašo“, – perpasakojo edukatorė J. Ragaišienė.

Juozui Gruodžiui atminti pavadinta muzikos konservatorija, Senamiestyje yra jo vardo gatvė, Muzikinio teatro sodelyje stovi paminklinis biustas (skulpt. Konstantinas Bogdanas, arch. Jonas Jucaitis).

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA