Kaune praėjusią savaitę iš veislyno paimta 14 gyvūnų, įtariant, kad galėjo būti neteisėtai laikomi kačių hibridai ir laukinės katės.
Kaip pirmadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, birželio 10 d. Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, gavę pranešimą apie įtariamai neteisėtai laikomus kačių hibridus ir laukines kates, pradėjo vieno kačių veislyno Kauno mieste patikrinimą.
Tikrinant rasta ir paimta 14 gyvūnų, kad jie nebūtų paslėpti, perleisti, sunaikinti ar toliau galimai neteisėtai veisiami.
Atliekant tyrimą būtina tiksliai apibūdinti kiekvieną individą, todėl bus atliekami genetiniai tyrimai tiksliai individo rūšiai ir kartai nustatyti.
„Primename, kad neteisėtas laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas ir disponavimas jais užtraukia administracinę atsakomybę. Jei bus nustatyta, kad gyvūnai tikrai buvo laikomi neteisėtai, asmeniui bus skirta bauda, o gyvūnai bus konfiskuoti“, – sako Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistė Gedvilė Kimbirauskaitė.
Pasak Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjo Kęstučio Motiekaičio, jei gyvūnai laikomi neturint leidimo, laikymas vertinamas kaip neteisėtas ir tokiais atvejais įstatymų nustatyta tvarka gyvūnai konfiskuojami.
„Dažniausiai be leidimų laikomi katininių šeimos atstovai, galima paminėti, kad aplinkosaugininkams yra tekę paimti lūšis, servalą, Bengalijos katę. Taip pat buvo paimtos neteisėtai laikomos meškos, šuns ir vilko hibridas“, – primena K. Motiekaitis.
Taip pat laukiniai gyvūnai yra paimami ir juos laikę asmenys traukiami atsakomybėn, kai fiksuojami atvejai, kad su gyvūnu žiauriai elgiamasi, pvz., gyvūnas laikomas ankštuose narvuose, prireikus negydomas ar neteikiamos būtinos kitos veterinarinės paslaugos ir pan. atvejais.
K. Motiekaičio teigimu, neteisėtai laikomų gyvūnų konfiskavimas – sudėtinga sritis. Tarkim, yra nemažai būtinų procedūrų ir dokumentų.
„Pavyzdžiui, mes privalome nustatyti gyvūno rūšį, o tam dažnai prireikia ir mokslininkų išvadų, genetinių tyrimų. Tarkim, aptikę laikomą egzotinį žaltį, mes iškart tikrai negalėsime jo identifikuoti. DNR tyrimai reikalingi ir tais atvejais, kai laikomas hibridas – tarkim, katinas panašus į bengalinį, o gal čia servalas?
Be to, laukinių gyvūnų laikymo reikalavimai taikomi pirmoms keturioms kartoms. Jei genetiniai tyrimai parodys, kad gyvūnas yra mišrūnas ir jau yra penktos kartos, reikalavimai, taikomi laukiniam gyvūnui, nebegalios“, – aiškina Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjas.
