Finansų ministerija paruošė ir derina trimetį planą dėl palaipsnio akcizų didinimo. Jį patvirtinus, cigarečių pakelis kasmet brangtų po 15-20 centų, katinamasis tabakas – po 22-35 centus. Degtinė po trejų metų kainuos bent 0,82 euro brangiau, tuo metu alus pabrangtų 8 centais. Seimas pasiryžęs akcizų augimą patvirtinti dar pavasario sesijoje, tačiau konkretūs dydžiai dar gali keistis.
Finansų ministerija derinimui pateikė Akcizų įstatymo pataisas, kurias dar turės patvirtinti Vyriausybė, o tuomet – Seimas. Siūloma jau nuo kitų metų didinti akcizus visam alkoholiui, įskaitant alų, vyną, stipriuosius gėrimus, taip pat rūkalams: cigaretėms, kaitinamajam tabakui, rūkomajam tabakui, elektroninių cigarečių skysčiui ir kitiems produktams.
Argumentuojama, kad didesni akcizai nestabdytų ekonomikos ir tuo pačiu prisidėtų prie visuomenės sveikatos didinimo tikslų, mat alkoholis ir rūkalai būtų mažiau įperkami.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas patikina, kad sprendimai gali įsigalioti jau kitąmet, juos ketinama patvirtinti netrukus, tačiau konkretūs dydžiai dar gali keistis.
„Mano vertinimu akcizų politika turėtų toliau atidžiai sekti besikeičiančius vartojimo įpročius ir atitinkamai paskirstyti mokestinę naštą. Vyriausybės pasiūlytą planą atidžiai vertinsime Seimo biudžeto ir finansų komitete ir, tikiuosi, priimsime sprendimą dar pavasario sesijoje“, – sako M. Majauskas.
Kiek brangtų alus, degtinė, ar vynas
Tarp alkoholio kategorijų, sparčiausiai siūloma didinti akcizus silpnam (iki 8,5 proc.) vynui – po 17-19 proc. kasmet, akcizai alui augtų apie 10 proc. per metus, stipriesiems gėrimams – apie 58 proc.
Dėl to degtinės ar kito stipriojo gėrimo puslitris per trejus metus pabrangtų 0,82 euro – kasmet brangimas sudarytų maždaug po 26-29 centus.
5 proc. alkoholio tūrio alaus butelis (0,5 l) per trejus metus palaipsniui pabrangtų maždaug 8 centais – po 2-3 centus kasmet.
Vyno puslitris, jei alkoholio tūris neviršija 8,5 laipsnio, per trejus metus pabrangtų 27 centais, o stipresnis – 33 centais, kasmet vidutiniškai po 10 centų.
Sparčiausiai didins kaitinamojo tabako akcizą
Rūkalų akcizų augimo sparta išsiskiria. Kasmet cigaretėms taikomą akcizą numatoma didinti apie 6 procentus, tuo metu cigarams ar cigarilėms – po 20 proc. per metus, elektroninių cigarečių skysčiui – 17-24 proc. per metus, o kaitinamajam tabakui – apie 26 proc. per metus.
Dėl to cigarečių pakelis per trejus metus pabrangtų maždaug 51 centu – 15 centų kitąmet, 17 centų dar po metų, o 19 centų – 2024 metais sausį.
O kaitinamojo tabako produktų, tokių kaip „Heets“ ar pan., pakelis per trejus metus pabrangtų 55 centais, jei visas akcizas ir PVM būtų įskaičiuotas į kainą galutiniam vartotojui.
Kaitinamojo tabako apmokestinimas akcizais keičiasi – siūloma apmokestinti nebe už kilogramus tabako, o už 1000 produkto vienetų.
Tai reikštų, kad 20 vienetų pakelyje kaitinamo tabako lazdelių, akcizai nuo kitų metų sudarytų apie 0,87 Eur be PVM.
Palyginimui, 20 vnt. cigarečių pakelio apmokestinimas akcizais dabar yra tris kartus didesnis ir siekia mažiausiai 2,31 euro – brangesnėms cigaretėms akcizas yra didesnis.
Cigarilių ar cigarų 20 gramų pakuotė per trejus metus pabrangtų apie 0,97 Eur, Rūkomojo neapdoroto tabako 20 gramų – 0,55 Eur.
Elektroninių cigarečių skysčio 10 ml per trejus metus pabrangtų 1,1 Euro.
Siūloma apmokestinti ir rūkalus, kurie neturi tabako: „Atsižvelgiant į tai, kad rinkoje atsiranda naujų produktų, savo esme panašių į kaitinamojo tabako produktus, tačiau savo sudėtyje neturinčių tabako, įstatymo projektu siūloma šiuos produktus prilyginti kaitinamojo tabako produktams“.
Dešimtimis milijonų pildys biudžetą
Tikimasi, kad kitąmet didesni alkoholio ir tabako bei alternatyvių gaminių akcizai į biudžetą pridės 26,8 mln. eurų, 2023 metais – dar 33 mln. eurų, o 2024 metais – papildomus 35,2 mln. eurų.
Finansų ministerija paaiškina, kad augimas per trejus metus išdėliotas siekiant tikslo, kad mokesčių sistema būtų stabili ir prognozuojama bei suderinta su viešųjų išlaidų poreikiu, o rinkos dalyviai turėtų laiko prisitaikyti.
Akcizų didinimas atitiktų Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai didinti ekonomikos augimo nestabdančių mokesčių surinkimą, mažintų sveikatai žalingų produktų įperkamumą ir vartojimą, tokiu būdu būtų labiau prisidėta prie visuomenės sveikatingumo didinimo tikslų, argumentuoja Finansų ministerija.
Pažymima, kad nuosekliai didinant visus akcizus, siekiama išvengti pakaitumo efekto, kuomet akcizų tarifą padidinus vienai prekių grupei, išauga jai alternatyvių prekių vartojimas.
Nuogąstauja dėl kontrabandos
Pati Finansų ministerija aiškinamajame rašte pripažįsta, kad siūlomas akcizų padidinimas gali turėti įtakos asmenų paskatoms bandyti šiuos produktus įvežti nelegaliai iš trečiųjų šalių, kuriose jų kainos yra mažesnės nei Lietuvoje.
„Minėtos rizikos bus minimizuojamos tiek atskirų kontroliuojančių valstybės institucijų kryptinga veikla, tiek ir koordinuojant institucijų veiksmus“, – paaiškina ministerija.
Vyriausybė yra užsibrėžusi parengti visaapimantį Šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį mažinančių veiksmų planą, kurio priemonės turės įtakos ir akcizais apmokestinamų prekių neteisėtos apyvartos prevencijos užtikrinimui.
Taip pat Vyriausybė numačiusi muitinę aprūpinti tinkama muitinio tikrinimo įranga prie labiausiai pažeidžiamų išorinių valstybės sienų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
