Seime penktadienį registruotas Partnerystės įstatymo projektas, kuris įteisintų tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę.
Projektu partnerystė apibrėžiama kaip oficialiai registruotas dviejų asmenų bendro gyvenimo faktas, su tikslu sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Nurodoma, kad tie santykiai grindžiami pastoviais „emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir ar panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.
Seimo pirmininkė: partnerystė pažadėta prieš 20 metų
Viena iš pataisų iniciatorių, Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymi, kad partnerystės institutas Lietuvoje jau yra įrašytas Civiliniame kodekse, tik niekaip neįteisinamas įstatymu.
„Lietuvoje gyvena apie 600 tūkst. nesusituokusių suaugusių žmonių, nemažai jų laukia, kada politikai realizuos lūkesčius, sukurtus prieš 20 metų, kuomet partnerystės institutas buvo numatytas Civiliniame kodekse“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
„Mano nuostata aiški – visavertės visuomenės neturėsime, jeigu atskiras jos grupes stigmatizuosime ir taikysime joms skirtingas teises. Tai netoliaregiška ir moraliai neatsakinga. Jokios naujos teisės, suteikiamos šiuo metu jų neturintiems asmenims, nesumažina likusių asmenų turimų teisių“, – jos biuro paskelbtame pranešime cituojama V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė pažymi, kad priėmusi teikiamą įstatymą Lietuva taptų 21-ąją Europos Sąjungos valstybe, reglamentavusia partnerystę.
Projektą kartu su Liberalų sąjūdžio vadove V. Čmilyte-Nielsen teikia Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, taip pat Žmogaus teisių komiteto vadovas, Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius ir šio komiteto narys konservatorius Andrius Navickas.
Teikėjai: siekiama visų porų lygybės prieš įstatymą
Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė sako, kad projektu siekiama „visų porų, taip pat ir LGBT, lygybės prieš įstatymą, orumo ir lygiateisiškumo“.
„Tikimės, kad Lietuva pagaliau prisijungs prie visų savo piliečių teises užtikrinančių šalių klubo, o partnerystės įstatymas ne tik įgyvendins svarbius teisinius pokyčius, bet ir parodys, jog Lietuvoje galime priimti įvairovę ir niekas nenusipelnė būti išstumtas į paraštes, tai pas mus jau tęsėsi jau gerokai per ilgai“, – sako A. Armonaitė.
Konservatorius A. Navickas pažymi, kad „Partnerystės įstatymas nėra Lietuvos išradimas – valstybėse, kurios nebuvo paliestos komunistinio totalitarizmo, tokie įstatymai atsirado prieš dešimtmečius“.
„Tai įstatymas, atitinkantis vakarietiškus žmogaus teisių standartus ir leidžiantis mums būti tarp tokių valstybių kaip Vokietija, Prancūzija, Italija, Airija, Didžioji Britanija, o ne Rusija ar Baltarusija. Rūpestis visais žmonėmis, nepaisant jų tautybės, religinių įsitikinimų ar lytinės orientacijos, yra ženklas, kad baigėsi pokomunistinis, kovos su paveldėtais demonais, laikotarpis“, – sako A. Navickas.
Konservatorius teigia, kad politikams „pavyko sutarti dėl nuosaikaus projekto, kuris visiškai nesikerta su Konstitucijos nuostatomis, nekeičia šeimos ar santuokos sampratų, bet paprasčiausiai suteikia galimybę saugiau, apibrėžčiau bei oriau gyventi ir toms poroms, kurios nenori ar negali prisiimti santuokinių įsipareigojimų“.
Projekte: turtiniai santykiai, atstovavimas
Pranešime nurodoma, kad Partnerystės įstatymas reglamentuos nesusituokusių, tačiau bendrai gyvenančių asmenų
turtinius ir neturtinius santykius.
Juo bus sukuriama galimybė pripažinti bendrą dalinę nuosavybę arba, esant poreikiui, nustatyti kitokį, abi puses tenkinantį bendros nuosavybės turto teisinį režimą.
Projektu siūloma leisti partneriams paveldėti turtą be papildomų mokesčių; sukuriami tam tikri asmeninio pobūdžio partnerio įsipareigojimai, t. y. pagarba, lojalumas, partnerio išlaikymo pareiga partnerystės nutraukimo atveju.
Įstatymas leistų pasirinkti partnerio arba naudoti bendrą pavardę, būtų įteisinta galimybė įgalioti veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti sveikatos priežiūros srityje, gauti su partnerio sveikata susijusią informaciją, įrašoma galimybė neliudyti vienas prieš kitą teisme ir kt.
Projekte numatyta, kad partnerystė įsigaliotų nuo jos registravimo, taip pat nustatyta, kad ji galėtų būti registruojama remiantis teismo sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai partnerystės santykiai.
Partnerystė abiejų partnerių sutarimu galėtų būti nutraukiama notaro tik tuo atveju, jeigu partneriai neturi bendrų nepilnamečių vaikų. Partneriai, turintys bendrų nepilnamečių vaikų, bendrą susitarimą dėl partnerystės nutraukimo teisinių pasekmių turėtų patvirtinti teismo sprendimu. Norėdamas partnerystę nutraukti vienašališkai partneris turėtų kreiptis į teismą.
Partnerystės įstatymo projekte nėra siūloma keisti dabartinio teisinio reglamentavimo dėl įvaikinimo. Partnerystės instituto kritikai yra išsakę nuogąstavimų, kad su partnerystės įstatymu būtų sudaryta galimybė vienos lyties asmenims įsivaikinti vaikus.
Siūloma, kad Partnerystės įstatymas įsigaliotų nuo 2022 metų sausio 1 dienos.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
