Didesniems karantino laisvinimams erdvės šiuo metu nelabai yra, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Premjerė taip pat tikisi, kad skiepytis žmones motyvuos didesnės galimybės, kurias vakciną nuo koronaviruso gavusiems žmonėms suteiks lietuviškas galimybių pasas ar europinis žaliasis sertifikatas.
„Kalbant apie karantino nutarimą, tai tikrai nėra šią savaitę jokių pasiūlymų, artimiausiomis savaitėmis priklausys nuo epidemiologinės situacijos, kaip ji klostysis, kol kas ji yra tokia pati stabili kaip ir buvo: ne patenkinama, bet stabili“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė premjerė.
Pasak jos, atvejų skaičius paskutiniu metu būna panašus, o įtampa Vilniaus regiono ligoninėse vis dar išlieka, nors ir mažesnė negu prieš porą savaičių.
„Vadinasi, kažkokiems ypatingiems laisvinimams labai didelės erdvės nėra. Kažkokiems techniniams pakeitimams ar kažkokiems mažesniems pokyčiams tos vietos gal ir atsirastų, bet aš tikrai iš anksto nenoriu spėlioti“, – sakė I. Šimonytė.
Galimybės keliauti paskatins skiepytis?
I. Šimonytė sako mananti, kad pagrindinis uždavinys yra sudaryti galimybę pasiskiepyti visiems norintiems.
„Kol kas manau, kad mūsų pagrindinis uždavinys yra sudaryti galimybę pasiskiepyti visiems to norintiems. Taip, mes matome ateityje, kad turbūt dinamika Lietuvoje bus panaši kaip ir kitose šalyse, tai yra, iki tam tikro laipsnio augimas bus spartus, vėliau jis lėtės, tačiau aš tikiuosi, kad jis ir toliau bus. Tai reiškia, kad žmonės matys vertę pasiskiepijime ir ta vertė yra labai aiški – tai yra išgelbėta gyvybė ir ne tik paties žmogaus, bet ir artimųjų“, – spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo ministrė pirmininkė.
Ji svarstė, kad žmones skiepytis paskatins lengvesnio keliavimo galimybės.
„Manau, kad taip pat ir reikalavimai karantinavimosi ar tas galimybių sertifikatas keliaujant į kitas šalis vis dėlto bus taip viena iš tų paskatų, kuri abejojantiems žmonėms ar manantiems, kad jų rizika susirgti nėra tokia didelė, vis dėlto bus papildomas motyvas pasirinkti skiepijimąsi vien dėl to, kad, tarkime, nereikėtų periodinio testavimo arba dėl to, kad būtų galima turėti dokumentą, leidžiantį tiesiog laisviau jaustis pasaulyje“, – teigė I. Šimonytė.
Pasak jos, vis daugiau žmonių pasiskiepijant, galimi dvišaliai susitarimai, tokie kaip Baltijos šalių burbulas, dėl kurio vėliau gegužę ketina tartis šalių ekspertai, o žaliasis sertifikatas numatys vieningas sąlygas visoje Europoje.
Gegužės 24 dieną Lietuvoje pradės veikti galimybių pasas, kuris suteiks daugiau atlaisvinimų imunitetą įgijusiems žmonėms. Europinis sertifikatas galėtų būti patvirtintas birželį, prasidedant vasaros atostogų sezonui.
Derasi dėl COVID-19 vakcinos gamybos Lietuvoje
Vyriausybė derasi dėl galimybės vakcinas nuo COVID-19 gaminti ir Lietuvoje.
„Negaliu įvardinti jokių įmonių ir jokių konkrečių pavadinimų, bet taip – Vyriausybė deda pastangas tiek diskusijose su įmonėmis, tiek su Europos Komisija, konkrečiai su komisaru Thierry Bretonu (Tjeri Bretonu) dėl to, kad būtų pasinaudota Lietuvoje esančiu potencialu, kuris leistų Lietuvoje gaminti vakcinas“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė pirmininkė.
„Ieškome visų būdų, kaip galėtume padėti partnerystėms, kurios galėtų užsimegzti tarp verslų“, – pridūrė ji.
Antradienį tokią galimybę ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė aptarė su „Northway Biotech“ valdybos pirmininku prof. Vladu Algirdu Bumeliu.
Jis savo ruožtu teigė, kad, sudarius sutartis su vakcinų gamintojais, anksčiausiai įmonė aktyviąją vakcinų medžiagą galėtų pradėti gaminti po metų.
Anot V. Bumelio, sudarius sutartis su vakcinų gamintojais, anksčiausiai įmonė aktyviąją vakcinų medžiagą galėtų pradėti gaminti po metų.
„Turime gamybos liniją aktyvios medžiagos gamybai. Neturime gamybos linijos buteliukų gamybai. Kai jų reikia daryti milijonus, pilstyti aktyvią medžiagą į buteliukus, mes to neturime“, – sakė jis.
„Mūsų broliai latviai visą gyvenimą buvo labai aktyvūs ir turėjo fabrikų, kurie pilsto į buteliukus. (…) Jeigu mes kooperuotumėmės: mes darome aktyvią medžiagą, turime tam pajėgumus, duodame mūsų Baltijos broliams, kad jie darytų buteliukus, tai tikrai būdų didžiulis indėlis į europinį reikalą kovai su covidu“, – kalbėjo profesorius.
Jo teigimu, įmonė galėtų gaminti „AstraZeneca“, „Novavax“ vakcinų aktyviąją medžiagą.
Šiuo metu Lietuvoje veikiančioje įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“ gaminami komponentai, naudojami vakcinų nuo koronaviruso gamyboje.
Pasak A. Armonaitės, Lietuva laišku kreipėsi į Europos Komisijos narį T. Bretoną, kad jis „atkreiptų dėmesį į Lietuvos verslą“. Pasak ministrės, eurokomisaras planuoja apsilankyti Lietuvoje.
