Lietuva turi potencialo gaminti skiepus nuo COVID-19, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, antradienį apsilankiusi „Northway Biotech“ įmonėje.
„Akivaizdu, kad Lietuvoje mes turime ne tik sėkmės istoriją su tarptautinėmis kompanijomis, bet galime sukurti ir sėkmės istorijų su lietuviškomis kompanijomis ir Europoje vystyti sėkmingai būtent tiek vaistus, tiek vakcinų komponentus ir vakcinas, kurios padėtų įveikti koronavirusą“, – po apsilankymo įmonėje žurnalistams sakė A. Armonaitė.
Ministerijos teigimu, ši įmonė nesenai paskelbė, kad kartu partneriais jau išbando vaistus, skirtus gydyti COVID-19. Šiuo metu atliekami klinikiniai testai Šveicarijoje ir, esant teigiamiems rezultatams, preparatas rinką galėtų pasiekti jau šiemet.
Tačiau „Northway Biotech“ valdybos pirmininkas prof. Vladas Algirdas Bumelis pabrėžė, kad tik maža dalis vaistų pasiekia rinką, todėl plačiau apie preparato ateities galimybes kalbėti sudėtinga.
„Ar mūsiškis suras kelią į gyvenimą, tai kaip Dievas duos. (…) Kuriam. Kaip jis bus naudojamas? Tai tikrai ne tabletė, tai yra injekcinis vaistas“, – sakė jos.
V. Bumelis taip pat sakė besidžiaugiantis Ekonomikos ir inovacijų ministrės apsilankymu, nes būtent su inovacijomis įmonė ir dirba.
„Kartais man toks įspūdis susidaro, kad mes, lietuviai, čia pat nelabai žinome, ką mes turime ir ką esame išvystę“, – pastebėjo jis.
„Turime puikią aukštųjų technologijų pramonę ir turime gerai išvystytas biotechnologines kompanijas ir tikrai esame pasiruošę vystyti įvairius biotechnologinius procesus, o covidinių vakcinų gamyba yra biotechnologinis procesas“, – kalbėjo V. Bumelis.
Jis teigė, kad šalis turėtų „labai aiškiai visai Europai pasakyti“, jog turi galimybes dalyvauti vakcinos gamybos procese.
Sieks atkreipti Europos dėmesį
„Pandemija suteikia unikalią galimybę gyvybės mokslų spurtui ir turime tai išnaudoti, o Lietuva gali svariai prisidėti prie pasaulinės kovos prieš pandemiją“, – pranešime cituojama A. Armonaitė.
Pasak jos, Lietuvoje yra visos galimybės gaminti aktyviąją COVID-19 vakcinų medžiagą, tik reikia ieškoti bendradarbiavimo galimybių su vakcinų išpilstymo įrangos ir talpų gamintojais. Europos Komisija šiuo metu ruošia masinės vakcinų gamybos Europoje planą ir ieško tą galinčių daryti įmonių.
Anot V. Bumelio, sudarius sutartis su vakcinų gamintojais, anksčiausiai įmonė aktyviąją vakcinų medžiagą galėtų pradėti gaminti po metų.
„Turime gamybos liniją aktyvios medžiagos gamybai. Neturime gamybos linijos buteliukų gamybai. Kai jų reikia daryti milijonus, pilstyti aktyvią medžiagą į buteliukus, mes to neturime“, – sakė jis.
„Mūsų broliai latviai visą gyvenimą buvo labai aktyvūs ir turėjo fabrikų, kurie pilsto į buteliukus. (…) Jeigu mes kooperuotumėmės: mes darome aktyvią medžiagą, turime tam pajėgumus, duodame mūsų Baltijos broliams, kad jie darytų buteliukus, tai tikrai būdų didžiulis indėlis į europinį reikalą kovai su covidu“, – kalbėjo profesorius.
„Aš galvoju, kad jeigu šiandien pasirašytume susitarimus su kokiomis nors kompanijomis, tai po metų galėtume pradėti“, – pridūrė jis jis.
Profesoriaus teigimu, įmonė galėtų gaminti „AstraZeneca“, „Novavax“ vakcinų aktyviąją medžiagą.
Pasak A. Armonaitės, ministerija laišku kreipėsi į Europos Komisijos narį Thierry Bretoną (Tjeri Bretoną), kad jis „atkreiptų dėmesį į Lietuvos verslą“. Pasak ministrės, eurokomisaras planuoja apsilankyti Lietuvoje.
„Mes, kaip Ekonomikos ministerija, norime ir Europos Komisijai, ir sprendimų priėmėjams Europoje parodyti mūsų pajėgumus, kad čia, Lietuvoje, irgi galima vystyti šias labai panagias medicinos technologijas“, – teigė A. Armonaitė.
„Europa turi stiprinti savo pajėgumus“, – pridūrė ji.
Atsižvelgdama į tai Ekonomikos ir inovacijų ministerija siekia sudaryti kuo palankesnes sąlygas mūsų šalies verslui ir mokslui dalyvauti europiniuose vakcinų gamybos procesuose.
Ministrės teigimu, Lietuvoje gyvybės mokslų sektorius sukuria apie 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – šešis kartus daugiau nei ES vidurkis.
„Mūsų strateginis tikslas yra pasiekti, kad iki 2030 m. gyvybės mokslai sukurtų 5 proc. BVP“, – teigia ministrė.
Jos teigimu, pandemija parodė, kad gyvenimas dar ilgai negrįš į buvusias vėžes, o sveikata ir gyvybės mokslai tampa vis svarbesne sritimi.
