Nors ne vieną įsimintiną reginį kauniečiams dovanojusios šokių studijos naujoke teikiant paraiškas nepavadintum, Lietuvos kultūros tarybos (LKT) pyrago nenubyra nė trupiniai. Ir taip – daugeliui mažų įstaigų, valdiškus pinigus matančių kaip savo ausis, kai žinomi teatrai raško tūkstantines sumas. Gerai organizuoti smulkieji Kauno kultūrininkai sudvejojo LKT argumentais ir projektų finansavimo skaidrumu.
Kasmet augantis renginys pasirodė pernelyg diletantiškas
Kaip „Kas vyksta Kaune“ skaičiavo „Gamers“ gatvės šokių studiją valdančios VšĮ „Šokis“ vadovas Rokas Liupševičius, nuo 2017 m. LKT šokio sričiai atkakliai teikti ir pagal pastabas taisyti devyni projektai – tuos pačius projektus įstaiga teikdavo ir į kitus fondus, kur jie laimėdavo.
„Pastebime, jog kiti VšĮ „Šokis“ projektai vaikų dienos stovyklų bei vasaros stovyklų finansavimui iš kitų šaltinių dažniausiai yra finansuojami – per pastaruosius penkerius metus įstaiga yra laimėjusi daugiau nei 20 įvairių projektų. Peršasi išvada, kad kvietimo sąlygas skaityti ir parašyti projektą visgi mokame“, – biurokoratinį neraštingumą kaip nesėkmes lemiantį faktorių atmetė studija.
2021 m. tarybai pateiktas „Gamers City Battle 2021“ renginio projektas. Tai – tarptautinis gatvės šokių turnyras, kurio apie 30 proc. dalyvių kasmet sudaro svečiai iš užsienio, o iš viso susirenka apie 200 šokėjų. Varžyboms teisėjauja urbanistinio-gatvės šokio žvaigždės iš visos Europos, kurias pripažįsta tarptautinė gatvės šokio bendruomenė. Organizatorių nuomone, visi renginio dalyviai ir jo teisėjai yra savo srities profesionalai.
Aukštą techninį renginio lygį grindžia tiek vis didesnis miesto rodomas pasitikėjimas, tiek pasižiūrėti plūstantys kauniečiai. 2017 m. iš Kauno biudžeto „Gamers City Battle“ skirta 5 tūkst. eurų, 2018 m. – 9,5 tūkst. eurų, o 2019 m. – net 14 tūkst. eurų. VšĮ „Šokis“ skaičiavimu, Rotušės aikštėje renginį kasmet stebi daugiau kaip 5000 kauniečių, o pridėjus akį kuriam laikui užmetančius praeivius, galima teigti minėtą renginį esant didžiausiu gatvės šokio kovų turnyru Lietuvoje.
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ skyrė 30 tūkst. eurų, kad VšĮ „Šokis“ organizuojamas „Gamers City Battle“ kitais metais įvyktų, dar 8 tūkst. eurų skirti šokio spektakliui „Miesto žvėris“ sukurti. 2017-aisiais teiktas ir taisytas spektaklio „Plastikinis identitetas“ projektas LKT taip pat nepaliko įspūdžio – kauniečiams nemokamai rodytą niveliuoto žmogaus proveržį išgelbėjo „Iniciatyvos Kaunui“ skirtas finansavimas.
„Tačiau LKT mano kitaip. 2021 m. pateiktos paraiškos vertinime rašoma, jog renginys yra „skirtas savai urbanistinio šokio bendruomenei“ ir turintis „mažai sąlyčio taškų su profesionaliuoju scenos menu“. Renginys, kasmet surenkantis daugiau kaip 5000 žiūrovų, „skirtas uždarai bendruomenei“, – „Kas vyksta Kaune“ adresuotame laiške stebėjosi R. Liupševičius.
Lėšų gavėjų eilutėse – tie patys vardai
Kaip dėsto VšĮ „Šokis“, kilus klausimams dėl vertinimo šališkumo, jie atliko savarankišką paskutinių penkerių metų šokio srities paraiškos teikėjų analizę.
LKT internetiniame puslapyje pateikiamus duomenis suvedus į lentelę, paaiškėjo, kad kiekvienais metais didžioji dalis fondo pinigų atitenka pastovioms organizacijoms. Ir tokia tendencija esą akivaizdi pažvelgus vos į vieną – šokio – sritį.
„Labai tikėtina, jog panašią situaciją rastume patikrinę ir kitų sričių laimėtojus. Iš duomenų matome tendenciją, jog daugybė organizacijų, pabandžiusios teikti paraišką LKT, finansavimo negauna ir kitais metais paraiškų teikti nebebando.
Kyla daug klausimų – ar LKT yra atliekamas išorinis auditas? Ar vertintojams neatitenka tos pačios organizacijos? Ar vyksta vertintojų rotacija? Ir kodėl nepaisant to, kad kiekvienas metais daugybė įstaigų teikia paraiškas, labai mažas procentas naujų organizacijų gauna finansavimą?“ – svarsto „Gamers“.
Siūlo būti pionieriais, ne autsaideriais
Šokių studijos atstovai pripažįsta, kad urbanistinis-gatvės šokis yra pakankamai nauja meno forma, daugeliui kelianti klausimų dėl jos profesionalumo, tačiau ši tendencija po truputį keičiasi – tai rodo dėmesys gatvės šokiui akademijoje ir sėkmė didžiojoje scenoje.
VšĮ „Šokis“ pateiktoje mokslinėje literatūroje Prancūzijos Kultūros ministerijos tyrėja Roberta Shapiro rašo, jog „gatvės šokiai, ypač breikas, Prancūzijoje yra plačiai pripažįstami kaip autentiška meno forma ir įdomi modernaus šokio kryptis“. Gatvės šokio gimtinėje JAV žmonės apie šiuos stilius ir hip hop subkultūrą rašo magistrinius darbus, kuriuos teigiamai vertina akademinės institucijos.
Didžiojoje Britanijoje gatvės šokio pagrindai dėstomi universitetuose, tarkime, University of East London nuo 2007 m. vykdo programą „Dance: Urban Practice“, kurioje studijuojamos visos modernaus ir gatvės šokio formos. Ablsoventai įgyją bakalauro laipsnį, o gatvės šokėjai buriasi į profesionalias, apdovanojimus laiminčias trupes, kaip „Boy Blue Entertainment“.
Su laiku sarašas valstybių, suvokiančių gatvės šokio naudą ir profesionalumą tik didės. VšĮ „Šokis“ pažymi, kad dabartinė padėtis suteikia Lietuvos kultūros bendruomenei galimybę tapti viena iš lyderių, o ne viena iš sekėjų, ypač atsižvelgiant į tendenciją, jog nemaža dalis stipriausių mūsų šalies modernaus šokio kolektyvų neapsieina be gatvės šokėjų savo gretose.
„Tikėtina, jog paviešindami šia problemą, draugų nesusirasime. Kultūros bendruomenė skeptiškai žiūri į gatvės šokį. Kai kurios organizacijos galimai išvis nustos su mumis bendradarbiauti, nes pokyčiai jiems tiesiog nenaudingi.
Esminis klausimas kurį norime iškelti – ar urbanistinis-gatvės šokis, pripažintas visuomenės ir praktikuojamas visame pasaulyje, yra profesionalaus šokio kultūros dalis? Mūsų nuomone, šokio sritis būtent skirta šokio kultūros puoselėjimui. Juk ir šokio srities kvietime teikti paraiškas aiškia parašyta „Finansuojamos veiklos – 2. Renginiai“, – fundamentalius klausimus kultūros bendruomenei adresavo Kaune veikiančios šokių studijos atstovai.
Turint omeny, kad kiekvienai sričiai nustatyta tam tikra lėšų kvota, R. Liupševičius siūlo vienai organizacijai leisti teikti tik vieną paraišką arba taikyti pinigines „lubas“ organizacijoms, ne projektams.
Šokiui išdalyta per pusę milijono eurų
LKT komunikacijos koordinatorė Goda Dapšytė „Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare paaiškino, kad taryba projektus finansuoja per meno sritis ir kultūros programas. Iš viso kasmet vidutiniškai sulaukiama 133 šokio projektų paraiškos: į šokio sritį vidutiniškai pateikiamos 77 paraiškos, įvairias kultūros programas – dar vidutiniškai 56 paraiškos.
„2021 m. gavome 66 paraiškas šokio srities konkurse, o į kultūros programų konkursus buvo pateiktos 39 šokio projektų paraiškos.
Šiais metais šokio srities konkursui paraiškas pateikė 41 organizacija, pirmą kartą paraiškas teikė keturios. Šokio srities konkurse finansavimas skirtas 16 nuolat LKT konkursuose dalyvaujančių organizacijų (finansavimas skirtas 18 jų projektų) ir vienai pirmą kartą paraišką teikusiai organizacijai“, – naujausią statistiką pateikė G. Dapšytė.
Šokio srities konkurse šokio projektams paskirstyta 314 tūkst. eurų, o per įvairias finansavimo programas paskirstyta dar 222 tūkst. eurų. Šokio srities individualioms stipendijoms paskirstyta beveik 68 tūkst. eurų.
Iki balandžio pabaigos vyko antrojo šių metų finansavimo etapo konkursai, kuriuose finansuojami ir šokio srities projektai, todėl galutinę sumą, šiemet skirtą šokio projektams, anot G. Dapšytės, bus galima įvardyti tik vasarą, paskirsčius visą kultūros projektų finansavimą.
Kaune dominuoja žinomos meno įstaigos
LKT komunikacijos koordinatorės pateiktais duomenimis, didžiausia tarybos Kaune skirta suma apskritai teko Kauno bienalei (finansuoti du projektai, iš viso 157 tūkst. eurų), Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriui skirta 105 tūkst. eurų (septyni projektai), Kauno šokio teatrui „Aura“ – 97 tūkst. eurų (du projektai), Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui – 92 tūkst. eurų (keturi projektai), Pažaislio muzikos festivaliui – 75 tūkst. eurų.
Didžiausias finansavimas skirtas minėtų organizacijų projektams: 13-ajai Kauno bienalei (105 tūkst. eurų), Tarptautiniam šokio festivaliui „Aura 31“ (80 tūkst. eurų), XXVI Pažaislio festivaliui (75 tūkst. eurų). Prie didžiausio Kauno mieste vykstantiems projektams skirto finansavimo priskirtinas ir 31-asis Tarptautinis džiazo festivalis „Kaunas Jazz 2021“ (60 tūkst. eurų).
Šokio srities konkurse didžiausias finansavimas skirtas Kauno šokio teatrui „Aura“ (finansuotas vienas šokio projektas, skirta 17 tūkst. eurų), šiuolaikinio meno organizacijai „Be kompanijos“ (12 tūkst. eurų) ir šokio trupei „Nuepiko“ (9,5 tūkst. eurų).
Sujudimas dėl muzikos projektų kuravimo
G. Dapšytė nurodė, kad pastarajame konkurse šokio srities paraiškas vertino penki ekspertai, kurių darbo grupės yra sudaromos vadovaujantis „Ekspertų darbo grupių sudarymo tvarkos aprašu“. Grupės formuojamos kiekvienam konkursui pagal Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamas meno sritis ir kultūros programas iš ne mažiau kaip trijų ir ne daugiau kaip septynių tą pačią arba skirtingas sritis išmanančių ekspertų, įtrauktų į LKT ekspertų duomenų bazę.
Į bazę ekspertai įtraukiami viešo konkurso būdu, vadovaujantis Ekspertų atrankos apraše, patvirtintame LKT, nustatyta tvarka. Ekspertai skiriami dvejų metų kadencijai, ne daugiau dviem kadencijoms iš eilės. LKT teikia veiklos ataskaitas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir kitoms atsakingoms institucijoms, taip pat vykdomi planiniai Valstybės kontrolės auditai.
Šiuo metu šokio sritį kuruoja Kultūros ir meno skyriaus vyriausioji specialistė Lina Žilytė, kurios Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateiktoje privačių interesų deklaracijoje nėra įvardijami jokie ryšiai su juridiniais asmenimis ar sandoriai, informacija apie sutuoktinį ar partnerį taip pat nepateikiama.
Beje, balandžio 1 d. LKT pasirodė informacija apie galimą muzikos srities kuratorės interesų konfliktą. Kuratorė savo ryšius su juridiniais asmenimis buvo nurodžiusi viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, tačiau neįvykdė įstatyme numatytos prievolės apie galimus interesų konfliktus raštu informuoti įstaigos vadovą ir pareikšti apie nusišalinimą. Kol vyko tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuratorė buvo nušalinta nuo muzikos srities kuravimo.
Kaip tik tuo metu viešojoje erdvėje buvo pasirodę kai kurių profesionalių Kauno muzikantų dvejonių dėl to, kaip LKT skirsto pinigus muzikos projektams.
Paraiškoms ribojimai netaikomi
G. Dapšytė „Kas vyksta Kaune“ pateiktuose atsakymuose pabrėžė, kad apribojimai teikiamų paraiškų ar finansuojamų projektų skaičiui meno sričių konkursuose nėra taikomi.
„Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad strateginio finansavimo programų lėšomis finansuojami pareiškėjai negali kreiptis finansavimo į kitus kultūros programų ar meno sričių finansavimo konkursus.
Todėl kaip strateginė kultūros organizacija finansuojamas Lietuvos šokio informacijos centras ar meno kūrėjų organizacijoms skirtoje programoje finansuojama Šiuolaikinio šokio asociacija nedalyvauja šokio srities finansavimo konkursuose“, – aiškino LKT komunikacijos koordinatorė.
Tuo metu sričių vertinimo kriterijai yra patvirtinti Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairėse, jų aprašai tvirtinami LKT nutarimu. Pasak G. Dapšytės, pandeminiu periodu vertinimo kriterijai nebuvo keičiami, tačiau LKT skatino paraiškų teikėjus rengti projektus remiantis esama epidemiologine situacija ir prognozėmis, projektų veiklas planuoti lanksčiai, numatant alternatyvius įgyvendinimo scenarijus bei formas.
