Nemuno saloje tarp dviejų pėsčiųjų tiltų krante palei kanalą, lyg sniegu pasipuošę nuostabūs vaismedžiai sukėlė kauniečių abejones, ar tikrai šie medžiai yra sakuros, o ne mums įprastos lietuviškos vyšnios, kurios taip pat žydi tokiu metu. Ekologė ir želdynų dizainerė Edita Medeina paaiškino, kuo skiriasi sakuros nuo vyšnių.
Kuo skiriasi
„Iš tiesų sakura ir yra vyšnia, nes japonai vyšnią vadina „zakura“. Tad tai yra ta pati vyšnia, tik jos veislės yra skirtingos. Lietuvoje įprastai auginamos tokios vyšnių veislės, kurios sunokina gausų uogų derlių, o Japonijoje paplitusios veislės yra orientuotos į žiedus, jų uogų derlius – menkesnis, pačios uogytės mažos ir neskanios“, – sako E. Medeina.
Želdynų specialistė pastebi, kad vyšnių veislių auginimas yra nulemtas skirtingų kultūrinių veiksnių – japonai vyšniomis žavisi dėl jų žydėjimo, Japonijoje yra populiari šventė, kai gėrimasi žydinčiomis sakuromis, vadinama hanami ir Japonijoje ji švenčiama labai seniai, o šventės metu grožimasi vyšnių žiedais, jų žiedlapių kritimu, kuris simbolizuoja gyvenimo laikinumą ir trapumą.
„Ir nors sakurų žiedai visai nekvepia, bet japonams šis žydėjimas yra ypatingas laikas. Jiems tai prasmingas tarpusavio ryšys su protėviais, simbolizuojantis besikeičiantį gyvenimo ciklą, gyvenimo būties trapumą ir grožį, tiesiog buvimą čia ir dabar, šią akimirką. Japonai kartu su šeimomis, bičiuliais ar vieni įsitaiso po žydinčiais sakurų medeliais kieme ar parke, šnekučiuojasi, geria arbatą, medituoja arba tiesiog gėrisi vėjyje plevenančiais ir krintančiais žiedlapiais“, – pasakoja Japoniją per sakurų žydėjimą aplankiusi augalų ekspertė. Pasak jos, kelionės metu teko pasiklausti japonų, ar jie valgo vyšnias, jie tvirtino, kad uogos jiems nesvarbios, o sakuras vertina tik dėl žiedų.
Edita atkreipia dėmesį, kad vyšnia nėra lietuviškas augalas, jis yra kildinamas iš Mažosios Azijos, o į Lietuvą atkeliauti galėjo viduramžiais, galimai iš Italijos, kur šis augalas buvo jau anksčiau paplitęs. Pirmiausiai sukultūrintos vyšnios pradėtos sodinti dvaruose, vėliau išplito plačiai.
„Vyšnios dažnai yra priskiriamos prie kitų slyvinių augalų, vadinamų lot. Prunus – tai ir abrikosai, kiti slyviniai augalai, pavyzdžiui ievos, taip pat ir trešnės“, – sako Edita. Beje, trešnių pavadinimas kildinamas iš lenkų kalbos, kurioje vyšnia vadinama czereśnia.
Sodino sakuras
Kad Nemuno saloje baltais žiedais pražydę augalai gali būti vadinami sakuromis, patvirtino ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. Mat sodinant šiuos medžius saloje labiau orientuotasi į žiedus – ne vaisius, o ir progos labiau susijusios su Japonijos ir Lietuvos santykiais.
„Nemuno salą savo žiedais papuošė baltažiedės sakuros. Nors įprasta japonišką sakurą tapatinti išskirtinai su rausvažiede vyšnia, tačiau egzistuoja ir daugiau jos porūšių – ankstyvoji, svyruoklinė, puošnioji, hokaidinė ir dar daugybė kitų atmainų, kurios pasižymi puošniais baltais ar skirtingų atspalvių rausvais žiedais“, – sakė ji.
„Sakuromis vadinamos kelios dekoratyvinių vyšnių rūšys, bet kalbant apie sakuras, dažniausiai turima omenyje smailiadantę vyšnią (lot. Prunus serrulata). Tai iki 10 m aukščio užaugantis medelis, kuris natūraliai auga Japonijoje, Kinijoje ir Korėjoje. Šiais laikais sakuromis domimasi daugelyje pasaulio šalių. Dažniausiai auginamas ne pats rūšinis medelis, žydintis rausvais žiedynais, kuriuose kekėse sukrauta po 3–5 žiedus, bet įvairios jo veislės“, – pasakoja E. Medeina, taip pat rašanti tinklaraštį apie augalus medeinos.lt
Išpopuliarėjo neseniai
Pasak E. Medeinos, pirmieji dekoratyvinių vyšnių medeliai – sakuros – į Lietuvą atkeliavo dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, bet auginami buvo retai, paprastai tik botanikos soduose ar privačiose kolekcijose. „Tikrasis sakurų bumas prasidėjo tada, kai atkūrėme Nepriklausomybę. Vienas pirmųjų sodelių mūsų šalyje buvo įkurtas VU Botanikos sodo Vingio skyriuje 1998 m., vėliau – Kaune, Nemuno saloje, bei kitur“, – sako ji.
Šiuo metu pats didžiausias, ir ko gero, žaviausias sakurų parkas – tai garsaus japonų diplomato Čijunės Sugiharos vardu pavadintas sodas Vilniuje, kuris buvo įkurtas 2001 metais, minint šio kilnaus žmogaus 100-ąsias gimimo metines. Keli šimtai sakurų medelių šiam parkui – tai Japonijos dovana Lietuvai.
2001 metais, minint Čiunės Sugiharos 100-ąsias gimimo metines, Kaune taip pat buvo pasodintos 7 sakuros prie buvusio Japonijos konsulato, kuriame dirbo Pasaulio teisuolis, o dabar veikia jo memorialinis muziejus. Prie šio muziejaus, įsikūrusio Vaižganto gatvėje Žaliakalnyje, nuostabios sakuros pražydo ir šiemet.
Dar šimtas japoniškų vyšnių 2003 metais papuošė Nemuno salos parką, minint Japonijos ir Lietuvos diplomatinių santykių užmezgimo 80-metį. Būtent prie jų šiemet taip gausiai fotografavosi kauniečiai. O 50 naujų sakurų medelių Nemuno saloje pasodinta ir prieš kelerius metus, užbaigiant šventinę Sugiharos savaitę, saloje iš rausvažiedžių sakurų palei pėsčiųjų taką suformuotas nedidelis skveras.
Pastaraisiais metais sakurų žiedais dabinasi ne tik Vilnius ar Kaunas, jau kuriami sakurų parkeliai Alytuje, Klaipėdoje, Druskininkuose, Tauragėje ir kitur.
