Kauno apygardos teismas ketvirtadienį skyrė dvejų metų laisvės apribojimo bausmę moteriai, pasikėsinusiai nužudyti savo neįgalų vaiką. Nors įvykio aplinkybės visuomenei nėra viešinamos dėl asmens duomenų apsaugos, portalo „Kas vyksta Kaune“ žiniomis, moteris siekė ir pati mirti drauge su savo vaiku.
Siekia atkreipti visuomenės dėmesį
Ketvirtadienį palaikyti teisiamųjų suole atsidūrusią sunkiai sergančio vaiko motiną prie Kauno apygardos teismo Mickevičiaus gatvėje susirinko būrys moterų, kurios pačios augina autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus. Jos siekė atkreipti visuomenės dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria tokios šeimos bei teigė, jog skaudų poelgį įvykdžiusi moteris laiku negavo reikalingos pagalbos, nors jos prašė.
„Mes negalime reikalauti iš teismo priimti vieną ar kitą sprendimą, mes tik tikimės, kad teismas bus nešališkas, objektyvus. Vienas yra teigiamas momentas šios bylos – užfiksuotos faktinės aplinkybės, kad šiai mamai nebuvo suteikta reikalinga pagalba“, – prieš teismo posėdį sakė Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos atstovė Tatjana Narkevičienė.
Pati autistišką dukrą auginanti moteris pasakojo, kad Kaune atokvėpio paslaugą gali gauti tik maža dalis neįgalių vaikų, deja, autistiškus vaikus auginančios šeimos tokios galimybės neturi. „Šiai dienai yra absoliutus nulis. Sako – plėtokime paslaugas. Apskrito nulio išplėtoti neišeina, reikia sukurti“, – naujienų agentūrai BNS sakė ji.
Viešosios įstaigos „Ištiesk pagalbos ranką“ vadovė Loreta Mickūnaitė, taip pat dalyvavusi pikete, pasakojo, kad net ir tais atvejais, kai pagalba egzistuoja, ji kainuoja, ir šios kainos yra neįveikiamos daugumai šeimų, ypač jeigu vieniša mama dėl vaiko negalios negali dirbti.
„Kai kurios paslaugos yra tiesiog neįperkamos – net jeigu jos ir yra. Dažniausiai trūksta ir specialistų šitoms paslaugoms teikti“, – pastebėjo moteris.
Visos pikete dalyvavusios moterys sakė, kad be finansinės ir specialistų pagalbos, ne mažiau svarbi ir psichologinė pagalba. „Kai autizmu sergančiam vaikui sukanka 7-eri metai, mes esame paliekamos likimo valiai ir turime spręsti savo problemas vienos pačios. Kartais tiesiog norisi paprasčiausio dalyko – išsimiegoti“, – sakė moterys.
Visos susirinkusios piketo dalyvės buvo įsitikinusios, kad teisiama moteris tiesiog priėjo tokią stadiją, kurioje neatsirado, kas ištiesia jai pagalbos ranką. „Mes nepateisiname jos poelgio, bet nori atkreipti dėmesį į savo problemas, norime, kad valstybė imtųsi tinkamų sprendimų, kad šeimos neateitų iki tokių situacijų“, – sakė susirinkusios dalyvės.
Teismo sprendimą įvertino teigiamai
Kaip pranešė BNS, bylos duomenimis, moteris, siekdama nužudyti, numetė mažametį nuo tilto. Teismas įvertino, kad ji pripažino kaltę, gailėjosi, be to, taip pasielgė dėl beviltiškos vaiko būklės, jis sužalotas nebuvo. Skelbiant nuosprendį nebuvo minimos kitos įvykio aplinkybės.
Kalta pripažinta moteris turės per dvejus metus susirasti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Įvertinus keturias atsakomybę lengvinančias aplinkybes, moteriai skirta lengvesnė nei sankcijoje numatyta bausmė už tokį nusikaltimą.
„Tai yra viena švelniausių bausmės rūšių, numatyta Baudžiamajame kodekse. Rūta buvo pripažinta kalta dėl pasikėsinimo įvykdyti pakankamai sunkų nusikaltimą, bet teismas, atsižvelgęs į visą mūsų gynybinę poziciją ir pateiktus argumentus manė, kad bausmės, numatytos sankcijoje skyrimas būtų neproporcingas“, – žurnalistams sakė moters advokatas Mindaugas Bliuvas.
„Mano nuomone, pirminis vertinimas, kad mes esame teisiškai tikrai patenkinti tokiu teismo sprendimu“, – kalbėjo jis.
Pasak advokato, teismas šioje byloje moters buvimą beviltiškoje būsenoje pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. „Aš manau, kad tai yra labai svarbus precendentas: kad tam tikras valstybinių institucijų šaltumas, reakcijos neadekvatumas, leidžia teismui siekti tam tiktų tikslų, tai yra, švelnesnės negu įstatyme numatytos bausmės“, – teigė gynėjas.
Pasak M. Bliuvo, įsiteisėjus teismo sprendimui, bus siekiama, kad motina ir vaikas grįžtų į pilnavertį gyvenimą.
Švelnios bausmės prašė ir prokuroras
Prokuroras taip pat prašė skirti laisvės apribojimo bausmę. Pasak jo, prašyti švelnios bausmės buvo galima dėl to, kad moteris atlygino žalą – padengė civilinius ieškinius.
„Teismas konstatavo esant netgi daugiau lengvinančių aplinkybių negu aš pasisakiau savo baigiamojoje kalboje ir visos tos aplinkybės lėmė siūlymą dėl bausmės. Įvykio pati situacija nėra paprasta, nes buvo nustatyta sunki nepagydoma liga vaikui, mama labai jautriai sureagavo, kiek matyti iš bylos medžiagos, ir tiesiog impulsyviai pasielgė“, – kalbėjo prokuroras Tomas Stelionis.
Jo teigimu, tokios bylos yra sudėtingos tiek žmogiškąja, tiek faktine prasme.
„Pačiai kaltinamajai dar ikiteisminio tyrimo metu buvo labai sunku kalbėti ir nebuvo galimybės išsamiai ją išklausti“, – sakė prokuroras.
Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, tačiau teisiamosios advokatas po posėdžio sakė, kad sprendimas juos tenkina.
Priėjo padėkoti piketo dalyvėms
Po teismo posėdžio laisvės apribojimo bausme nuteista moteris, ją lydėjęs vyras ir advokatas priėjo prie piketuojančių moterų. „Dėkoju, kad mane palaikote, kad susirinkote ir prieš pirmąjį posėdį, ir šiandien. Man tai labai svarbu, kad nesu palikta viena su savo nelaime“, – sakė nuteistoji.
Portalui „Kas vyksta Kaune“ nuteistoji patvirtino, kad beveik dvejus metus po įvykio gyveno atskirtyje nuo savo vaiko, nes taip buvo įpareigojęs teismas. Šis sprendimas išlieka ir toliau – motina gyvens atskirai. Į klausimą, ar pasiilgo savo vaiko, Rūta atsakė, kad labai ir teigė, jog per visą šitą laiką matė savo sūnų tik nufilmuotoje medžiagoje, kuria pasidalino jos vyras.
