Karantino palengvinimo planą dėliojantys sveikatos strategai turi ir planą B. Ypač akylai stebimi hospitalizacijų ir mirtingumo nuo COVID-19 rodikliai. Jeigu jie staiga pradėtų kilti, galimi ir pokyčiai sprendimuose.
Ketvirtadienio popietę Vyriausybė posėdyje apsispręs dėl karantino režimo palengvinimų.
„Išskiriant pagrindiniais akcentais, keliaujant per datas, dabartiniame plane, kuris dar galbūt gali kažkiek koreguosis, nuo ateinančio pirmadienio turėtų atsiverti prekybos centrai ir kultūros renginiai. Kalbame apie teatrus, kino teatrus ir įvairius kitus renginius iki 50 žmonių. Kol kas – nedidelėmis grupėmis, taip įsivaizduojant, į krepšinio varžybas bus galima nueiti, bet 50 žiūrovų bus tie laimingieji, kurie tas krepšinio varžybas galės žiūrėti. (…)
Tada nuo ketvirtadienio (nuo balandžio 22 d. ) galėtų startuoti kavinės ir restoranai lauke. Nuo dar kito pirmadienio (balandžio 26 d.) galėtume kalbėti apie sporto klubų, sveikatingumo veiklą. Nuo gegužės 3 d. kalbėtume apie papildomą turgaus, prekybos išplėtimą ir abiturientų grįžimą į ugdymą, nes jiems labai svarbu pradėti ruoštis baigiamiesiems egzaminams“, – laidoje „Delfi Tema“ sakė sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.
Viceministrė paaiškino, kad tie atlaisvinimai pasiskirsto laike, atsižvelgiant į galimybes testuoti atsiveriančių veiklų darbuotojus.
„Priminsiu, kad Vyriausybė prieš keletą savaičių yra priėmusi sprendimą, kad visos šitos veiklos prieš atsidarydamos turėtų testuotis. Mes jau dabar turime labai nemažas testavimo apimtis, ir tiesiog nenorėdami visiškai nulaužti testavimo infrastruktūros, vertindami pajėgumus šiek tiek padėliojame laiko juostoje“, – aiškino Ž. Simonaitytė.
Viceministrė paaiškino, kad sprendimus dėl laisvinimų leidžia priimti pažanga vakcinuojant senjorus, vyresnių kaip 65 metų.
„Kai kurias savivaldybes išskirtinai būtų galima pagirti (…). Nors ligoninėse matome, kad yra ir jaunesnių asmenų, bet, kalbant būtent apie mirtis nuo kovido, tai vis dėlto didžioji dalis mirčių yra grupėje žmonių, kurie yra vyresni negu 65 metai. Tas vakcinavimo tempas gali mums leisti kalbėti apie tai, kad galime atlaisvinti daugiau veiklų“, – aiškino Ž. Simonaitytė.
Atidėjo sprendimą dėl penktų-aštuntų klasių mokinių
Paklausta, o kaip bus su likusiais mokiniais, sveikatos apsaugos viceministrė sakė, kad vyko diskusijos apie penktas-aštuntas klases.
„Šiai dienai buvo priimtas sprendimas, kad tiesiog reikia luktelėti su sprendimu, nes didžioji dalis savivaldybių yra toje situacijoje, kai turi daugiau negu 200 atvejų. Ten, kur savivaldybės yra tokios, mes taikome grįžimą tik tuo atveju, jeigu mokiniai su tėvelių sutikimu yra testuojami. Yra savivaldybių ir mokyklų, kurios nori testuotis. Kad užtikrintume pajėgumus, atidėjome sprendimą dėl penktų-aštuntų klasių, bet manau, kad prie šio sprendimo, matydami testavimo pajėgumus, dar galbūt artimiausiu metu grįšime“, – sakė Ž. Simonaitytė.
Yra ir scenarijus B
Viceministrė pripažino, kad jie turi ir scenarijų B.
„Labai norėjosi šį kartą pateikti visų atlaisvinimų paketą, kad žmonės matytų vaizdą į priekį. Dėl to diskutavome su Ekonomikos ir inovacijų, Švietimo, Socialinės apsaugos, Kultūros ministerijomis. Norėjosi jį pririšti ir prie vakcinavimo tempų. Savivaldybių labai prašome, kad jos koncentruotų savo dėmesį būtent į vyresnius žmones.
Bet, be abejo, kad nuolatos stebime rodiklius. Labai tikimės, kad nereikės to scenarijaus B, bet turbūt šita liga tuo ir yra itin klastinga ir nežinoma, kad niekada negali nieko šimtu procentų žinoti, ir dėl nieko negali būti šimtu procentų užtikrintas“, – kalbėjo Ž. Simonaitytė.
Pasak jos, yra labai stebi du rodikliai – hospitalizacijų ir mirčių nuo koronaviruso skaičiai.
„Dabar matome, kad hospitalizacijų skaičius tikrai auga, bet, kalbant apie tai, kad nemažai senjorų yra gavę vakcinos dozes, tai mirčių, nors, deja, jų vis dar turime, bet jų turime šiek tiek mažesnį skaičių“, – sakė Ž. Simonaitytė.
Kartu viceministrė pažymėjo, kad, kalbant apie sveikatą apskritai, egzistuoja ne tik fizinė, bet ir psichikos sveikata.
„Mes kaip visuomenė jau turime keliauti prie kitų žingsnių, prie galimybių šiek tiek pagerinti psichikos sveikatą – tiek aplankant kultūros renginį, tiek pasportuojant, tiek galbūt, kam tai yra terapija, nueinant apsipirkti. Turbūt tai yra pagrindinis aspektas“, – sakė Ž. Simonaitytė.
Taip pat viceministrė pažymėjo, kad kiekvienas Vyriausybės nutarimo punktas dar bus patikslintas konkrečiais operacijų vadovo reikalavimais veiklų saugumui.
Ankstesnius planus sujaukė viruso mutacijos
Viceministrė paaiškino, kad jie atsitraukė nuo savo strategijos vadovautis A,B,C ir D scenarijais dėl iš esmės pasikeitusios situacijos.
„Scenarijai buvo dėlioti su sąlyga, kad mes neturėjome plintančių viruso mutacijų. Dabar jau turbūt kiekvienas žmogus viruso mutaciją priima, kad „ai kažkokiame regione vėl nustatė ar brazilišką, ar Pietų Afrikos, ar dar kažkokią atmainą.
Faktas, kad Vilniuje iš esmės didžioji dalis naujų užsikrėtimų jau yra britiškoji mutacija. Ji pradeda dominuoti ir Kauno regione. Mes tai jau priimame kaip savaime suprantamą dalyką“, – komentavo Ž. Simonaitė.
Pasak viceministrės, supratimas, kad koronaviruso skaičiai taip greitai nebekris, ir esminis elementas, kalbant apie laisvinimus.
„Turime susitaikyti su tuo, kad britiškoji mutacija yra žymiai labiau užkrečiama ir žymiai labiau plinta. O ieškant kažkokių sprendimų, turbūt į žaidimą įeina būtent tas kitas elementas – vakcinacija ir imunizacija.
Mes esame tarp ES valstybių TOP trejetuke ar penketuke, ar ketvertuke, pagal skirtingus parametrus, pagal skiepijimo tempus. Šiai dienai jau esame pirma vakcinos doze paskiepiję daugiau kaip pusę milijono gyventojų . Tas skaičius yra labai nemažas. Suprantame, kad šimto procentų mes net ir negalime pasiekti, nes kažkas dėl sveikatos būklės, kažkas dėl amžiaus negali skiepytis. Tai ir lemia tai, kad bandome išbalansuoti“, – sakė Ž. Simonaitytė.
Kviečia senjorus skiepytis
Kalbėdama apie vakcinos kiekių ir norinčiųjų skiepytis proporciją, pasak viceministrės, Lietuva dar yra tame etape, kad vakcinos trūksta.
„Bet, jeigu kalbėsime apie tam tikras grupes, ir čia kalbame pirmiausia apie senjorų (vyresnių kaip 65 m. amžiaus grupę), tai jau pradedame jausti, kad artėjame tos ribos link, kad reikia dėti šiek tiek daugiau pastangų įkalbinėjant žmones(…). Bet priemonės, kurias iki šiol taikėme, dar irgi yra ne pabaiga. Turime naujų idėjų, kaip paskatinti senjorus vakcinuoti. Tikime, kad pasieksime didesnį jų imunizacijos procentą“, – sakė Ž. Simonaitytė.
Viceministrė irgi mato, kad didelė dalis visuomenės nekantriai laukia, kol joms bus atvertos galimybės pasiskiepyti.
„Aš pati patenku į tą visuomenės dalį, kuri laukia savo vakcinos dozės. Mes visi kartu galime suprasti vieną labai paprastą dalyką, kad mes galime turėti daugiau laisvių, kai mūsų tėvai, seneliai ir vyresni artimieji bus vakcinuoti. Jie mus kažkada augino, jie mumis, vaikais, kažkada rūpinosi, dabar mes jais turime pasirūpinti, nes rizikos jiems yra labai didelės“, – sakė Ž. Simonaitytė.
Tai, kaip sekasi skiepyti senjorus, pasak viceministrės, priklauso nuo pastangų kiekvienoje savivaldybėje, o ypač šeimos gydytojų kontaktų su jais.
„Galime išskirti Jurbarko savivaldybę, kurie žinome, kad įdeda beprotiškai daug pastangų ieškodami vyresnių žmonių, ir matome jų fantastinius rezultatus. Daugeliu atveju vyresniems žmonės svarbus net ne vaikų, artimųjų, o būtent jų šeimos gydytojo, kuriuo jie pasitiki (…), kontaktas.
Tikrai nesveikas įkalbinėjimo kiekis tenka šeimos gydytojams, kuriems visiems mes iš ministerijos pusės galime nulenkti galvą ir dėkoti. Kad ir kokias viešinimo kampanijas parengsime, žmogui asmeninio, individualaus kontakto niekas negali pakeisti. Tą tikrai suprantame, tas daroma labai plačiai. Ar yra kur pasitempti? Be abejo, kad yra“, – sakė Ž. Simonaitytė.
Skiepijimo prioritetai nėra labai dažnai atnaujinami
Tiems, kam skiepijimo prioritetų tvarka atrodo chaotiška, viceministrė paaiškino, kad jie keičiami ne taip dažnai.
„Per visą skiepijimo procesą, per beveik keturis mėnesius, mes juos esame atnaujinę gal tik tris ar keturis kartus. Nejaučiame, kad labai dažnai tą tvarką keičiame“, – sakė Ž. Simonaitytė.
Viceministrė paaiškino, kad kiekviena savivaldybė, pagal savo situaciją, gali spręsti, kaip keliauja žemyn tuo prioriteto sąrašu.
Daugiau šia tema
„Kadangi yra šiek tiek skirtingi tempai savivaldybėse, ir vienos šiek tiek greičiau pažygiuoja žemyn, tai galbūt susidaro įspūdis, kad prioritetų sąrašas yra keičiamas. Sveikatos apsaugos ministerija bent jau pastarąsias kelias savaites paties prioritetų sąrašo nėra keitusi“, – aiškino Ž. Simonaitytė.
Dalis žmonių nuliūdo pamatę, kad buvo greitai pakeistas Vilniaus savivaldybės sprendimas leisti skiepyti nuo kovido 55+ amžiaus grupę.
Viceministrė paaiškino, kad prieš leidžiant amžiaus kartelę dar svarbu suskiepyti didelę grupę asmenų, sergančiųjų lėtinėmis ligomis, kuriems kovidas yra pavojingesnis, taip pat asmenis, kurie atlieka visuomenei svarbias funkcijas, tarp jų patenka pareigūnai, mokytojai, prekybos centrų darbuotojai, kurie užtikrina kasdienį mūsų valstybės funkcionavimą kontaktiniu būdu .
„Prekybos centrų kasininkai, salės darbuotojai, apsauginiai yra tame pačiame prioritete kaip ir visi kiti viešojo sektoriaus darbuotojai (…). Savivaldybės organizuojasi skirtingai, bet yra savivaldybių, kurios jau yra vakcinavusios ir prekybos centrų darbuotojus“, – sakė Ž. Simonaitytė.
„Janssen“ vakcinos kol kas guli sandėlyje
Sveikatos apsaugos ministerija atsižvelgė į „Johnson and Johnson“ gamintojo prašymą laikinai palaikyti jų vakcinas „Janssen“ sandėlyje, kol bus priimtas sprendimas dėl jų naudojimo.
„Mes antradienį esame gavę simbolinį startui vakcinų skaičių, 4800 dozių, kol kas ta vakcina ir bus sandėlyje. O vėliau matysime, kokios yra rekomendacijos, gamintojo nurodymai, ir imsimės veiksmų.
Kalbant apie duomenis, kurie yra vertinami, tikimybė, kalbant apie itin retus šalutinius poveikius, yra 0,000…. kažkiek procento. Užsikrėtus kovidu tikimybė, kad susirgus susiformuos kraujo krešulys yra apie šešiolika procentų. Vertinant rizikas, kiekvienam žmogui reikia įsivertinti, kokia yra rizika susirgus turėti krešulį, ir kokia rizika yra pasiskiepijus“, – sakė Ž. Simonaitytė.
/ R. Tenio nuotr.
Artėjame prie masinės vakcinacijos
Sveikatos strategai labai atsargiai kalba apie pažadus dėl masinės vakcinacijos.
„Situacija yra sunkiai prognozuojama, nes tikslius tiekimo grafikus šiuo metu esame gavę iš visų gamintojų tik balandžiui. Dar iš kai kurių gamintojų tikslių tiekimo grafikų neturime net gegužei, kuri jau už dviejų savaičių“, – sakė Ž. Simonaitytė.
Pasak viceministrės, jeigu nebus didelių pokyčių, o „Pfizeris“ kaip tik šiek tiek padidins tiekimus, masinės vakcinacijos starto Lietuvoje tikimasi gegužės paskutinę arba birželio pirmą savaitę.
Klausimas dėl visuomenės imuniteto – dar sudėtingesnis.
„Gamintojai mėgsta grafikus dėliotis ketvirčiais, tai viskas, kas yra po birželio 30 dienos, yra dar didesnė migla, kalbant apie gaunamas vakcinų siuntas. Labai tikimės, kad turėsime jų pakankamai, kad 70 proc. žmonių bent jau pirmąja vakcinos doze būtų paskiepyti per vasarą. Bet tai yra labai sąlyginis pasakymas“, – pripažino Ž. Simonaitytė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
