Vyriausybei svarstant vadinamojo galimybių paso koncepciją, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad vienas pagrindinių klausimų – užtikrinti testavimo pajėgumus, nes jo apimtys neabejotinai išaugtų. Galimybių pasas leistų tirti ir apsaugoti aktyviausius gyventojus, kol šie negali pasiskiepyti, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Pajėgumų klausimas yra vienas iš pagrindinių, ties tuo reikia dar atskirai padirbėti, kad būtų pajėgumai, kurie galėtų šitą papildomą srautą testavime aptarnauti“, – Vyriausybės pasitarime sakė premjerė.
Jos vertinimu, tikėtina, jog valstybė gali pasirūpint antigeno testais, tačiau testavimo organizavimas turėtų būti savivaldybių atsakomybė.
„Klausimas, ar visos būtų pasiruošusios išplėsti savo pajėgumus tam, kad tai veiktų“, – sakė I. Šimonytė.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pabrėžė, jog svarbu, kokioms grupėms aktualios leidžiamos veiklos su galimybių pasu.
„Matyti turėtume atkreipti dėmesį ir į struktūrą, kokias veiklas norėtume atverti ir kiek ten žmonės norėtų patekti ir kokie žmonės yra vakcinuoti. Jei orientuojamės į jaunimo labiau veiklas, tai žinokime, kad jaunimo mažiausiai vakcinuota, tai dar didesnis krūvis tektų testavimo infrastruktūrai“, – sakė ministras.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Amonaitė sako, kad, pavyzdžiui, vasarą mokyklų testavimo apimtys nukris, todėl atsiras daugiau resursų. Ji taip pat siūlė, jog testavimą organizuotų savivaldybės, tačiau apmokėtų valstybė, arba valstybė apmokėtų testus, o paslaugą – savivaldybė.
Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė siūlė, jog būtų periodinis nemokamas testavimas, pavyzdžiui – kartą per mėnesį valstybė garantuotų nemokamą testą.
„Visus kitus testus, jei nori dar dešimt kartų nueiti į barą, turėtum susimokėti pats, nes jeigu visiškai būtų nemokamas testavimas, tai visgi mažintų paskatas skiepytis“, – sakė G. Skaistė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad toks pasas leistų teikti maitinimo paslaugas viduje, rengti didesnius renginius viduje ir lauke, taip pat atvertų sporto klubus didesniam žmonių skaičiui bei leistų asmenines šventes, jei dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.
„Pagrindiniai tikslai pasui, kurį mes pavadinome galimybių pasu, yra, pirmas dalykas, suteikti galimybę veikti verslams ir veikloms, kurie yra apriboti ir dar kurį laiką liks apriboti, iki įvyks sėkminga, neišvengiama masinė vakcinacija. Taip pat suteikti galimybę žmonėms pasinaudoti paslaugomis“, – pasitarime kalbėjo A. Armonaitė.
„Lygiateisiškumą mums pavyktų užtikrinti, jeigu valstybė sudarytų sąlygas nemokamai testuotis – ieškosime sprendimų, kad valstybė tą naštą prisiimtų“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministrė.
Pasak jos, tai leistų išaiškinti daugiau atvejų, nes būtų tiriami mobilesni, daugiau bendraujantys žmonės.
„Galimybių pasas leistų išplėsti testavimą tose žmonių auditorijose, kurios dar negali būti vakcinuotos ir apsaugotos, bet yra gana judrios ir mobilios“, – kalbėjo A. Armonaitė.
„Iš esmės galimybių pasas išsprendžia ne tik verslo ar žmonių galimybės pasinaudoti verslo paslaugomis tikslus, bet ir plečia testavimo apimtis, apsaugant tuos žmones, kurie šiandien dar negali gauti vakcinos“, – pridūrė ji.
Pasak jos, tai leistų žmonėms iki gaunant skiepą aktyviau dalyvauti socialiniame gyvenime. Šiuo metu, A. Armonaitės teigimu, pasiektas politinis sutarimas dėl principo, o dėl konkrečių techninių sprendimų bus svarstoma vėliau.
Viena iš galimybių – atskiri mobilieji punktai miestų centruose, skirti būtent galimybių paso turėtojams.
Elektroninis dokumentas užtikrintų, kad asmuo yra pasiskiepijęs, persirgęs ir turintis imunitetą arba turintis neigiamą COVID-19 testo atsakymą.
Ministerijos teigimu, testavimui tiktų greitieji antigeno testai arba PGR, testas galėtų būti vienkartinis arba atliekamas periodiškai.
Pasą per dvi-tris savaites turėtų parengti Registrų centras, tvarkantis e. sveikatos sistemą. Vėliau jis galėtų būti integruotas į Europos Sąjungos planuojamą imuniteto sertifikatą.
