Kauno rajone, Vilkijoje veikiantis A. ir J. Juškų muziejus unikalus ne tik savo ekspozicija ir renginiais, bet ir tuo, kad jame gyvena muziejininkai Arūnas ir Vida Sniečkai. Kauno rajono savivaldybei pranešus apie planus remontuoti muziejų, o sutuoktinius iškraustyti jiems skiriant socialinį būstą kilo didelis nepasitenkinimas. Ginti muziejininkų stojo tiek menininkai, tiek politikai. Kauno rajono savivaldybės atstovai teigia, kad norint žmonėms toliau gyventi muziejuje būtina patikslinti jo teisinį statusą, tačiau tam reikia keisti ir įstatymą.
Kaltino rajono valdžią „neturint sielos“
„Kauno rajoną valdantys socialdemokratai ilgai ir nuoširdžiai stengėsi, kad iš unikalaus brolių A. ir J. Juškų muziejaus Vilkijoje būtų išmesti jo įkūrėjai Vida ir Arūnas Sniečkai, šio muziejaus įkūrimui atidavę 30 gyvenimo metų ir gyvenantys viename iš jo kambarių.
Formaliai – valdžia teisi, tai ne muziejaus įkūrėjų namai – mol, ačiū, kad surinkot ekspozicijas, patys skulptūrų čia pridrožėt ir sodų prigaminot, bet laikas von. Nuo gegužės pirmosios, nuo darbininkų šventės dienos“, – neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė poetas, atlikėjas ir režisierius Vytautas V. Landsbergis.
Žinomas šalies menininkas svarstė, kad šis muziejus galėtų ir toliau likti jaukiu, „naminiu“ bei anšlaginiu, kokiu jis yra dabar.
„Deja, valdžia neturi sielos, nejaučia, kad muziejaus gyvastį galima greit užmušti ir liks šalta, valdiška, oficialu. Tokių memorialinių muziejų „be dvasios“ ir taip turime apsčiai. Gal kas nors tuos valdininkėlius galėtų sušildyti ir pažadinti? Gal premjerė I. Šimonytė kokį žadintuvą netyčia nešiojasi?“ – rašė V. V. Landsbergis.
Ginti muziejininkų stojo ir politikai
Žinia apie planuojamus pokyčius pasiekė ir Seimo narius. Vienas jų, „valstietis“ Robertas Šarknickas negailėjo kritikos šiam sprendimui bei akcentavo muziejaus, kuriame iki šiol dar gyvena jo puoselėtojai, unikalumą.
„Išskirtinė bei istorinė Lietuvoje Juškų sodyba yra ne tik prižiūrima, bet kartu joje vyksta ir edukacinės programos ne tik vietinės ar respublikinės, bet ir tarptautinės reikšmės. Sodyba yra unikali tuo, kad ji yra gyva dieną ir naktį. Kitą tokią etnografinę sodybą Lietuvoje sunkiai ir berastumėme. Užsienyje tokių gyvųjų muziejų yra ne vienas, kadangi tai yra valstybės tradicijų ir istorijos tęstinumas, galimybė prisiliesti prie praeities ir valstybės ištakų, kas dabar labiausiai ir traukia jaunimą bei turistus.
Deja, prieš kelis metus buvo bandyta visa tai sumenkinti ar net blogiau – iškraustyti visą širdį sodybai atidavusius muziejininkus. Kauno rajono savivaldybė yra kategoriška – reikia iškraustyti ir taškas, nesvarbu, kas buvo praeityje ir kas yra dabartyje. Taip, tai sunku logiškai suvokti, kad gyvos ir prikeltos sodybos savivaldybei nebereikia, kad nebelieka padėkos leisti susenti – su dabartimi, su patirtimi, su gyva istorija, su dabartimi.
Kokią reikia turėti širdį, kad to nemylėtum, kokią reikia turėti širdį, kad taip elgtis su šiuo išskirtiniu muziejumi. Kodėl jo negalima paversti unikaliu reiškiniu ir turėti atmintį ateičiai, kodėl negalima džiaugtis, kad yra tokie žmonės kaip Sniečkai, kurie ateityje tik dar labiau praturtins legendinės sodybos istoriją“, – piktinosi parlamentaras.
Savivaldybė politikus kaltina meluojant
Kilus ažiotažui Kauno rajono savivaldybė išplatino pranešimą, kuriame teigiama, jog Vilkijos A. ir J. Juškų muziejų planuojama remontuoti, tikino, kad muziejininkų niekas „nemeta į gatvę“.
„Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė tikrovės neatitinkančios informacijos apie Kauno rajono savivaldybės muziejaus filialą Vilkijos Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejų: neva jį „ruošiamasi sunaikinti“, o jo kūrėjus Arūną ir Vidą Sniečkus „išmesti į gatvę“. Keista, kad tokia informacija sklinda iš atsakingas pareigas užimančių politikų lūpų, ir tai daroma jau ne pirmą kartą. Visuomenė klaidinama ir supriešinama“, – teigiama savivaldybės pranešime.
Nurodoma, kad buvusios klebonijos pastatas, kuriame įkurtas muziejus, yra senas ir jam reikia remonto. Iki šiol į jį investuota apie 90 tūkst. eurų, pakeistas stogas, elektros instaliacija bei apšvietimas.
„Šių metų gegužę suplanuotas šiluminio mazgo ir sanitarinių patalpų remontas. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu bus pertvarkomi vandentiekio mazgai ir keičiamas vamzdynas, todėl pastate kurį laiką bus nutrauktas vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas. Lankytojams lauke bus pastatyti mobilieji biotualetai“, – pranešime teikia Kauno rajono savivaldybė.
Taip pat užsimenama, jog dar 2019 metais šiame muziejuje gyvenančiai Sniečkų šeimai buvo pasiūlyta kraustytis į čia pat, Vilkijoje esantį socialinį būstą. Teigiama, kad A. Sniečkus tai daryti raštu atsisakė ir pažadėjo per dvejus metus išsikraustyti į tėvų namą.
Savivaldybės pažadus pavadino nesąmone
A. ir J. Juškų muziejuje daugiau nei tris dešimtmečius gyvenantis ir jį puoselėjantis A. Sniečkus portalui „Delfi“ sakė, kad iškeldinti iš istorinio pastato Kauno rajono savivaldybė jau bandė penkis ar septynis kartus.
„Prieš dvejus metus man buvo aiškiai ir be kompromisų pasakyta, jog turiu išsikraustyti. Buvo iškelta sąlyga: arba išeinu iš karto, arba man duoda dvejus metus. Aš pasirašiau ne sutartį, bet susitarimo protokolą, kad susipažinau ir sutinku“, – sakė A. Sniečkus.
Muziejaus kūrėjas sakė sulaukęs teisininkų pasiūlymo bylinėtis su Kauno rajono savivaldybe, bet veltis į ilgai trunkančius teisminius procesus nei A. Sniečkus, nei jo žmona nenorėję. Jis sakė iš tiesų planavęs palikti muziejų ir keltis gyventi kitur, tačiau planus sujaukė karantinas.
„Savo vadovui pasakiau, jog man reikia dar šiek tiek laiko. Tačiau dabar, kai tokia palaikymo banga kilo, aš jau nebeturiu teisės šių žmonių išduoti. Dar galiu pasakyti: išeiti iš čia man tolygu dvasinei mirčiai“, – kalbėjo muziejaus puoselėtojas A. Sniečkus.
Paklaustas, kaip vertina Kauno rajono savivaldybės pranešime nuskambėjusį teiginį, kad suremontavus pastatą, nebelikus 31 metus gyvenančių sutuoktinių, muziejaus erdvės taps labiau prieinamos visuomenei, A. Sniečkus tai pavadino nesąmone.
Jo vertinimu, tuomet atsiras lentelė su skelbiamu muziejaus darbo laiku, o jis negali būti atviresnis nei yra dabar. Muziejininkas sakė tapęs rakštimi kai kuriems Kauno rajono savivaldybės atstovams, spėjo, kad tai galėjo nutikti dėl to, jog kategoriškai pasipriešino planams itin šiuolaikiškai suremontuoti istorinį pastatą, jo kiemą išgrįsti trinkelėmis.
Savivaldybė tenori teisinio aiškumo
Ginti muziejuje daugiau nei tris dešimtmečius gyvenančių Sniečkų šeimos visuomenės atstovai bei politikai stoja ne pirmą kartą. 2019 metais parengtą peticiją, kurioje raginama palikti muziejuje jo puoselėtojus pasirašė virš 4,5 tūkst. žmonių, Vilkijoje lankėsi ir situaciją aptarė tuometis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.
Kauno rajono mero patarėjas Edmundas Mališauskas portalui „Delfi“ sakė, kad muziejuje gyvenančių Sniečkų į gatvę niekas nemeta ir akcentavo, kad viskas turi būti juridiškai įteisinta.
Šiuo metu istorinis pastatas turi gyvenamojo namo statusą, o tai gali tapti kliūtimi atlikti suplanuotus remonto darbus, įrengti šiuolaikiškus sanitarinius mazgus. Pasak Kauno rajono mero patarėjo, taip pat reikia sutvarkyti ir esamų eksponatų apskaitą, aprašyti tvarkas.
„Čia esama per daug emocijų, nes apie išvarymą, atleidimą iš darbo net kalbos nėra. Norima tik viską sutvarkyti teisiškai. Tegul Seimas įteisina gyvojo muziejus statusą, kuriame galima gyventi, ar Kultūros ministerija jį savo žinion pasiima. Turi būti teisinis aiškumas“, – sakė E. Mališauskas. Jis minėjo, kad apie tai kalbėta ir su Seimo kultūros komiteto pirmininku V. Juozapaičiu, ir su Kultūros ministerijos atstovais.
Norima keisti įstatymą, įteisinti „gyvuosius muziejus“
Muziejų įstatymo pataisos, apibrėžiančios gyvojo muziejaus statusą Seime buvo parengtos 2020 metais, tačiau taip ir nepradėtos svarstyti. Šių pataisų autorius, parlamentaras R. Šarknickas spėjo, kad kliūtimi galėjo tapti Seimo kadencijos pabaiga bei vėliau prasidėjusi pandemija.
Pataisose numatoma, jog gyvuosiuose muziejuose gali gyventi jų kūrėjai ar prižiūrėtojai. Jiems turi būti paskirtos patalpos, kurios nepatenka į muziejaus ekspoziciją, mokesčiai už komunalines paslaugas mokami pagal sutartis, sudarytas tarp muziejaus steigėjo ir jame gyvenančių ir dirbančių žmonių. Tai pat nurodoma, kad šios nuostatos netaikomos gyviesiems muziejams, kurių steigėjai yra privatūs asmenys.
Šias įstatymo pataisos jau įtraukos į balandžio 14 dieną vyksiančio Seimo Kultūros komiteto darbotvarkę. Pataisų iniciatorius R. Šarknickas vylėsi, kad joms priimti pakaks politinės valios, juolab A. ir J. Juškų muziejus istorija sutelkė įvairioms politinėms partijoms atstovaujančius politikus.
„Reikia sutvarkyti įstatymus, kad nepasikartotų situacija, kuri nutiko Kauno rajone“, – sakė Seimo narys. Jis stebėjosi, kad kalbama apie gegužę turinčius prasidėti muziejaus remonto darbus, tačiau sakė nematęs nei paskalbtų viešųjų pirkimų konkursų, nei pasirašytų sutarčių jiems atlikti. Šios aplinkybės politikui kelia rimtų įtarimų, ar elgiamasi teisėtai.
R. Šarknickas minėjo tikintis, kad A. ir J. Juškų muziejui pavyks suteikti gyvojo muziejaus statusą ir jo puoselėtojai galės teisėtai jame gyventi. Jeigu tai neįvyks, politikas užsiminė gegužės viduryje planuojantis surengti protesto akciją, kurioje turėtų dalyvauti ne tik aktyvūs visuomenininkai, bet ir meno kolektyvai.
„Kas vyksta Kaune“ pokalbį su A. Sniečkumi apie muziejaus istoriją rasite čia. Daugiau naujienų skaitykite čia.
