Prieš trejus metus brolio kartingo užsiėmimuose netikėtai apsilankiusią kaunietę Andrėją Vibriantytę taip užbūrė išvysti treniruočių vaizdai, kad mergina panoro kuo greičiau trasą išbandyti pati ir netrukus jau dalyvavo varžybose.
Įtraukė greitis
Šiuo metu keturiolikmetė A. Vibriantytė mokosi 8 klasėje. Kartingų sportu ji susidomėjo būdama 11-metė, kai kartingų būrelyje aplankė 4-metį brolį. Pamačius kelias brolio treniruotes pačiai kilo noras pabandyti, netrukus pradžiugino ir pirmieji rezultatai. Anksčiau įvairiose automobilių ir kartingų varžybose dalyvaudavo ir lenktynininkės tėtis Audrius, o dabar kartinguose važinėja du šeimos nariai: Andrėja ir brolis Ainis.
„Viskas prasidėjo nuo nuominių kartingų. Po kelių mėnesių iš jų persėdau į sportinius kartingus. Pirmą kartą pravažiavus sportiniu kartingu „užkabino“ greitis, adrenalinas. Vėliau pasipylė varžybos, laimėjimai, taip pat ir pralaimėjimai, kurie dar labiau skatino užsispirti ir judėti į priekį“, – pasakojo A. Vibriantytė.
Mergina džiaugiasi tėvų palaikymu: tėtis pasidalina techniniais patarimais, o mama palaiko emociškai, lydi į varžybas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Nuolatinis fizinis krūvis
Kaunietė pasakojo, kad treniruotės vyksta bet kokiomis oro sąlygomis: esant dideliam karščiui, spaudžiant šaltukui ar pliaupiant lietui.
„Daugelis galvoja, kad kartingų sportas yra labai lengvas. Tik atsisėdau į kartą, paspaudžiau greičio pedalą ir – belieka tik vairuoti… Bet taip nėra! Kad galėtum vairuoti kartą dideliu greičiu, stabiliai išlaikyti vairą rankose – reikalingas stiprus fizinis pasiruošimas, tad lygiagrečiai su kartingo treniruotėmis lankau ir fizinio pasirengimo užsiėmimus 3-5 kartus per savaitę“, – pasakojo jaunoji lenktynininkė A. Vibriantytė.
Lenktynininkė atskleidė, jog treniruotės vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, neretai – Italijoje. Kaune, kaip pažymėjo pašnekovė, tinkamų treniruotėms trasų nėra.
„Lietuvoje kartingui tinkamomis trasomis pasigirti negalime. Net lyginant su kaimyninėmis šalimis, jų būklė bei infrastruktūra yra itin prasta, tad esant bent menkiausiai galimybei, treniruotis vykstame į Italiją“, – sakė A. Vibriantytė.
Kartais tenka praleisti pamokas mokykloje, nes treniruotės vyksta nuo ryto iki vakaro.
Nuo karjeros pradžios lenktynininkę treniravo keli treneriai, su kiekvienu jų tobulėjo. Dabar merginą treniruoja kaunietis Mindaugas Guzevičius.
Kaip ir kiekviename sporte susižalojimų neišvengiama, pvz., per paskutines varžybas Italijoje mergina susitrenkė šonkaulius. „Nesu turėjusi stiprių sužalojimų ar didelių avarijų, bet yra buvę, kai ant mano karto užvažiavo kitas. Per treniruotes ar varžybas pasitaiko kojų sutrenkimų, būna ir kaklą pasitempi ar rankas užsigauni. Susitaikai, nes tai yra šio sporto dalis“, – teigė sportininkė.
Varžosi Lietuvoje ir užsienyje
A. Vibriantytei tenka dažnai dalyvauti varžybose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: Latvijoje, Estijoje, Italijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Belgijoje.
Džiugina pasiekimai: Latvijoje vykusiame čempionate, kurį sudarė šeši etapai, A. Vibriantytė iškovojo I vietą; 2020 m. spalį vykusiose „Rok cup“ pasaulinio lygio varžybose „Franciacorta“ trasoje Italijoje ji buvo VI iš 57 dalyvių (54 vaikinų ir 3 merginų). Savo klasėje ji buvo greičiausia mergina.
Vairuojant kartą, dalyvaujant varžybose yra privaloma speciali apranga. Vairuotojai privalo dėvėti šalmą, pirštines, pilnai uždengiančias plaštakas ir riešus. Batai turi būti su aulais, kad apsaugotų kulkšnis.
Kombinezonas ir šalmas privalo atitikti griežtus reikalavimus. „Dažniausiai kiekvienas pilotas turi mažiausiai du aprangos komplektus“, – pažymėjo A. Vibriantytė.
Siekia garsinti Lietuvos vardą
Lenktynininkė įsitikinusi, kad sportas stipriai lavina discipliną, moko bet kokiomis aplinkybėmis savimi pasirūpinti, ugdo atsakomybę ne tik už save, bet ir už kitus.
„Labai džiaugiuosi, kad praktikuodama šį sportą galiu keliauti po pasaulį. Plečiu akiratį, tobulinu anglų kalbą, išmokau dirbti su žmonėmis komandoje“, – kartingo pliusus vardino A. Vibriantytė.
O kas būna sunkiausia? Pasak lenktynininkės, sunkiausia yra nugalėti savo baimes. Nelengvas ir nuolatinis fizinis krūvis.
„Stengiuosi nuolat nugalėti savo baimes, tobulėti sporte kaip asmenybė, o didžiausias mano siekis – garsinti Lietuvos vardą visame pasaulyje“, – kalbėjo A. Vibriantytė.
