Lietuvoje daugėjant COVID-19 atvejų, sergamumas kyla ir Kaune. Ketvirtadienio duomenimis sergamumas šalyje per savaitę padidėjo 20 proc. ir pasiekė 404 sergančiųjų 100 tūkst. gyventojų. Kaune sergamumas paaugo 23,3 proc. ir šiuo metu siekia 333 ligonius 100 tūkst. gyventojų. Ketvirtadienį nuspręsta Kauno regione didinti COVID-19 lovų skaičių, todėl vėl mažės hospitalizacijos paslaugų apimtys kitomis ligomis sergantiems pacientams.
Auga testavimo apimtys
Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė testavimą Kaune koordinuojančios įstaigos Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša, testavimo apimtys mieste pradėjo sparčiai didėti prieš 3-4 savaites. „Tuo metu daugiau žmonių testavosi profilaktiškai dėl noro dirbti saugiau, tačiau šiuo metu ėmė didėti ir kitas rodiklis – teigiamų testų procentas nuo testuotų žmonių. Tai rodo, kad sergamumas auga ir turime išlikti itin budrūs bei stengtis saugoti save ir kitus“, – sako P. Kibiša.
Pastarosios savaitės duomenimis, balandžio 7 d. buvo atlikta daugiausiai testų – 1134, iš kurių teigiami rezultatai patvirtinti beveik 7 proc. testuotų asmenų. Palyginimui prieš mėnesį tuo pačiu metu buvo testuojama vidutiniškai apie 700 asmenų, iš kurių teigiamas atsakymas buvo nustatomas apie 4 proc. asmenų.
P. Kibiša taip pat atkreipė dėmesį, kad prieš Velykų šventes galimai daugėjo norinčiųjų testuotis, nes žmonės norėjo įsitikinti, ar neserga, kad visgi galėtų susitikti su artimaisiais, nors tai ir ribojo karantino sąlygos. „Taip pat galima spėti, kad nemažai žmonių testavosi, nes planavo keliones per moksleivių atostogas į užsienio šalis“, – sako P. Kibiša, pabrėžiantis, kad didesnės testavimo apimtys yra sveikintinas reiškinys, nors didėjantys sergančiųjų skaičiai – nedžiugina.
Kol kas įprastų paslaugų nestabdo
Kad sergamumas auga rodo ir situacija LSMU Kauno ligoninėje, kuri yra pagrindinė gydymo įstaiga, gydanti dėl COVID-19 ligos komplikacijas patiriančius ligonius, kuriems būtinas gydymas stacionare.
LSMU Kauno ligoninės vyriausias komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas sako, kad nuo sausio iki kovo COVID-19 pacientų skaičius nuolat stipriai mažėjo ir nuo 250 hospitalizuotų asmenų nukrito iki 80.
„Tai leido ligoninei atnaujinti Vidaus ligų ir Neurologijos skyrių veiklą miesto centro padalinyje, Šilainiuose vėl ėmė veikti Odos ir venerinių ligų bei Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriai. Iš dalies atnaujintas stacionarus vaikų infekcinių ligų gydymas“, – džiaugėsi S. Tvirbutas.
Sumažėjęs dėl COVID-19 hospitalizuotų ligonių skaičius visų pirma leido medikams grįžti į savo skyrius pas savo pacientus, nes visų minėtų padalinių kolektyvams nuo spalio iki vasario teko dirbti COVID-19 gydymo padaliniuose. Tačiau kelių terapinių padalinių veiklos ligoninė taip ir nespėjo atnaujinti, nes jie ir toliau išlieka „atiduoti“ COVID-19 ligoniams.
„Deja, kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje sunkių ligonių vėl ėmė gausėti. Šiuo metu turime 134 ligonius. Jie yra labai įvairaus amžiaus – nuo 30 iki 70 metų. Taip pat gydome 3 vaikus“, – sako ligoninės atstovas.
Jis pabrėžia, kad COVID-19 jau nėra vien vyresnio amžiaus problema. „Vėl esame numatę formuoti komandą didesniam pacientų skaičiui. Kol kas atnaujintų paslaugų nenutraukiame ir labai tikimės, kad visuomenės vakcinavimo ir pandemijos lenktynėse laimės skiepais pasiektas visuomenės imunitetas“, – viliasi S. Tvirbutas.
Pagalba sergantiems kitomis ligomis
S. Tvirbutas atkreipia dėmesį, kad greitai ims gausėti erkinio encefalito atvejų, kaip kad būna kiekvienais metais. „Šiltuoju metų laiku nuolat turėdavome apie 10 sunkių erkinio encefalito ligonių. Numatėme jų gydymą ligoninės neurologinių ligų skyriuose, nes Infekcinių ligų padalinys atiduotas COVID-19 gydymui“, – sako jis.
Kitų ligų skyriai irgi yra pilni ir tai rodo, kad COVID-19 kelia grėsmę ne vien kaip pavojinga liga, bet ir tuo, kad esant dideliam sunkių ligonių skaičiui tenka nukreipti pajėgas nuo kitų medicininių paslaugų, o tai kelia grėsmę bendrai visuomenės asmenų sveikatos būklei bei neigiamai perteklinio mirtingumo statistikai.
Kauno regione didinamas COVID-19 lovų skaičius
Kaip rašoma LSMU Kauno klinikų pranešime žiniasklaidai, nuo balandžio 8 dienos Kauno regiono gydymo įstaigose didinamas COVID-19 lovų skaičius. Iš viso nuo šiandien skiriama 70 papildomų stacionaro lovų su deguonies tiekimu, skirtų COVID-19 liga sergantiems pacientams. 50 papildomų lovų įsteigiama LSMU Kauno ligoninėje, po 10 – Kėdainių ir Jurbarko ligoninėse. Kauno regione nuo šiandien COVID-19 pacientams dedikuotos 325 lovos su deguonies tiekimu ir 42 reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovos su dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) galimybe.
Pasak Kauno klinikų Stacionarinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovo doc. dr. Evaldo Padervinskio, nepaisant didėjančio pacientų srauto, tikimasi, kad kylanti trečioji banga turėtų būti silpnesnė, nes vakcinacija jau duoda savo rezultatus. „Jei antrosios bangos metu mes sprendėme ne tik pacientų, bet ir personalo problemas, tai šiuo metu žmogiškųjų resursų gydymo įstaigose užtenka – per mėnesį COVID-19 infekcija užsikrečia vos vienas kitas ligoninės darbuotojas. Kauno regione ir Kauno mieste COVID-19 vakcina paskiepyta daugiau nei 18 proc. gyventojų, todėl tai nuteikia viltingai“, – tikina jis.
Tolesnis COVID-19 lovų skaičiaus didinimas Kauno regiono ligoninėse priklausys nuo epidemiologinės situacijos ir nuo atvykstančių bei išvykstančių pacientų srauto – šiuos duomenis Kauno regiono COVID-19 ligos valdymo grupė peržiūri ir analizuoja kasdien, ir atsižvelgdama į juos, priima atitinkamus sprendimus.
Sparčiai plinta naujos viruso atmainos
COVID-19 ligos plitimo šuolį lemia kompleksinės priežastys. Pasak Kauno klinikų atstovų, viena iš jų – sparčiai plintančios naujosios viruso atmainos. Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikos vadovė prof. Astra Vitkauskienė pastebi, kad šiuo metu Lietuvoje labiausiai paplitusi britiškoji COVID-19 viruso atmaina.
Atlikus trisdešimt dviejų pastarąją savaitę COVID-19 liga sirgusių Kauno klinikų pacientų ėminių skrininginius PGR tyrimus, skirtus trims dažniausiai pasitaikančioms mutacijoms aptikti, nustatyti 29 naujos britiškojo viruso atmainos atvejai. Pietų Afrikos atmaina nenustatyta. „Pastaruoju metu britiškoji COVID-19 viruso atmaina aptinkama vis dažniau, todėl kiekvieną naują COVID-19 ligos atvejį turime vertinti kaip naują, mutavusią ir galinčią lengviau plisti šią viruso atmainą“, – sako profesorė.
Kritiškiausiai sergamumas Lietuvoje atrodo Šalčininkų (1005), Širvintų (979), Vilniaus rajono (887) ir miesto (833), Visagino (828) bei Marijampolės raj. savivaldybėse – skliausteliuose nurodyti sergančiųjų skaičiai tenkantys 100 tūkst. gyventojų per pastarąsias 14 dienų.
