Tvarkoma miesto aplinka besidžiaugiantis kaunietis neištvėrė – pirštu baksnoja į atsainų „Kauno kelių“ darbą. Vyro teigimu, naujai Kaune iškloti šaligatviai turi ir ne tokią spindinčią pusę, kartu su naujomis trinkelėmis į žemę atgula ir atliekos. Tuo metu Kauno savivaldybė tvirtina pažeidimų nenustačiusi, o rangovas ragina nepamiršti, kad remonto darbai dar nėra baigti – statybinės atliekos bus surinktos.
„Statybininkų kultūra arba kaip atsikratyti atliekomis nemokant mokesčių. Ne pirma kartą matau tokius vaizdus, tačiau šį kartą negalėjau pravažiuoti pro šalį, sustojau ir užfiksavau“, – „Kas vyksta Kaune“ redakcijai atsiųstas nuotraukas komentavo vyras.
Neseniai Kovo 11-osios gatve vykęs kaunietis nustėro – gatvės atkarpoje nuo VI-ojo forto iki Dujotiekio gatvės sankryžos vyras pastebėjo į žemę užkastą pakavimo juostą (PET), kitaip dar vadinama polietileno tereftalatu.
„Taigi kas čia vyksta? Į statybvietę tiekiamos trinkelės, kurios yra supakuotos PET juosta. Juostos nuimamos ir „laidojamos” tiesiog užkasant jas po žeme t.y. šalia klojamo šaligatvio žaliojoje juostoje. Vietomis matosi, kad ruošiamasi jas užkasti, kitur matosi juostos styrančios iš žemės“, – pasakojo vyras.
Išsiskiria kenksmingos medžiagos?
Kauniečio teigimu, PET junginiai yra biologiškai inertiški, nesukelia neigiamo poveikio nei kontaktuojant su oda, nei prarijus, tačiau kenksmingos medžiagos gali susidaryti juostoms pradėjus irti.
„PET gamybos metu bei jam vėliau yrant susidaro kenksmingi junginiai. Būtinos specialios priemonės, kad jų kiekiai neviršytų leistinų normų. PET gamybos procese, kaip katalizatoriai, naudojami Stibio junginiai. Jie nėra itin nuodingi, tačiau kenksmingi. Stibio kiekiai gali viršyti leistinus ir per ilgai (daugiau nei metus) laikant“, – dėstė kaunietis.
Anot vyro, šios juostos „palaidotos“ žemėje, bėgant metams irsta išsiskaidydamos į mikroplastiko daleles ir sąveikaudamos su vandeniu į gruntą išskiria įvairias toksines medžiagas, ko pasekoje yra teršiamas gruntas ir didelė tikimybė, kad gali būti teršiami gruntiniai vandenys.
„Nesu daręs tyrimo dėl taršos, tačiau bet kokiu atveju, įmonės atliekančios šiuos darbus neturi jokios teisės šalinti atliekų tokiu būdu. Tai yra visiškas aplaidumas ir kenkimas – tingėjimas susitvarkyti statybines atliekas arba lėšų taupymas jas tvarkant, aplinkos teršimo sąskaita. Kiek ilgai mes dar laidosime įvairias atliekas savo aplinkoje?“, – retoriškai klausė skaitytojas.
Vyras apgailestavo neturėjęs galimybės pasikalbėti su darbininkais, tačiau tvirtino, kad užfiksuotas atliekas ir informaciją taip pat išsiuntė Kauno miesto savivaldybei.
Jokių pažeidimų
Kelerius metus trunkantis Kauno rekonstruojamų gatvių bumas persidavė ir šaligatviams. Atkarpoje nuo K. Baršausko g. iki Dujotiekio g. taip pat vykdomas ir pėsčiųjų tako remontas. Šiuo metu pirmojo rekonstrukcijos etapo darbus Kovo 11-osios g. baigia vykdyti „Kauno keliai”.
Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis, patikrinus gautą informaciją, atliekų užkasimo statybvietėje fakto savivaldybė visgi nenustatė.
„Tarpe tarp važiuojamosios dalies ir remontuojamo pėsčiųjų tako radome keletą juostelių nuo betono gaminių pakuočių. Kai kurios jų dalinai buvo užverstos esamu gruntu, neturint tikslo jas paslėpti. Aplinkos tvarkymo darbai šiame ruože dar nebaigti, gruntas dar bus lyginamas, papildant juodžemiu, surenkant atliekas“, – teigė A. Pakalniškis ir pridūrė, kad rangovas yra įspėtas atsakingiau žiūrėti į susidarančių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Tuo metu „Kauno keliai” tvirtina suprantantys ir analizuojantys savo veiklomis sukeliamą poveikį aplinkai bei žmogui.
„Atkreiptinas dėmesys, kad Kovo 11-osios g. remonto darbai dar neužbaigti ir rangovas, vadovaudamasis atliekų tvarkymo taisyklėmis ir įmonės vidaus kokybės, aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos politika, periodiškai surenka statybines atliekas, jas sandėliuoja ir perduoda atliekų tvarkytojui.”
