Didžiausia opozicinė „valstiečių“ frakcija penktadienį pranešė, kad traukiasi iš Seimo valdybos sudarytos darbo grupės, turinčios parengti rinkimų sistemos pertvarką, nes mano, kad konservatoriai pertvarka siekia sukurti savo partijai palankesnę sistemą.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos pranešime teigiama, kad ji iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią inicijuoja valdantieji.
„Valstiečių“ teigimu, rengiami pokyčiai nukreipti į valdančiųjų galios stiprinimą ir siekį susikurti sau palankią rinkimų sistemą, kuri užtikrintų pergalę per kitus savivaldos ir Seimo rinkimus.
„Valdantieji siūlo atsisakyti vienmandačių apygardų, kai visuotinai žinoma, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) silpnoji vieta Seimo rinkimuose – antrieji rinkimų turai vienmandatėse apygardose, kuriose šiai partijai yra sunku laimėti“, – sakė LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
„Taip pat neigiamai vertinamas valdančiųjų siūlymas biurokratizuoti rinkimų komitetų veiklą, taip apsunkinant galimybę partijoms nepriklausantiems žmonėms dalyvauti savivaldos rinkimuose, nors akivaizdu, jog būtent rinkimų komitetai dalyje netgi labai didelių savivaldybių, kaip, pavyzdžiui, Kauno mieste, nurungė prieš tai ten dominavusią TS-LKD“, – teigė ji.
Pasak A. Norkienės, sunkiai suvokiamos ir valdančiųjų idėjos prezidento rinkimus organizuoti Seime.
„Jau dabar girdimi svarstymai, kad neva tiesioginiai prezidento rinkimai neatitinka jo įgaliojimų apimties. Įvykdžius tokius pakeitimus 2024 metais valstybės vadovą dar spėtų išrinkti ši valdančioji dauguma, kas neabejotinai padidintų Ingridos Šimonytės šansus tapti prezidente“, – teigiama LVŽS pranešime.
Anot A. Norkienės, rinkimų sistemos keitimas nesuteiktų politinio stabilumo, bet įneštų sumaištį į politinį gyvenimą, pasibaigus vienam politiniam ciklui, skatintų kitame politiniame cikle vyraujančias partijas rūpintis savo ateitimi ir vėl daryti atitinkamus rinkimų sistemos pakeitimus.
Anot LVŽS pranešimo, rinkėjai ypač vertina galimybę asmenybes rinkti tiesiogiai ir paprastai aktyviai pasisako už Seimo nario rinkimą vienmandatėje apygardoje ar tiesioginius mero rinkimus, o tiesioginiuose prezidento rinkimuose paprastai fiksuojamas didžiausias rinkėjų dalyvavimas.
Rinkimų sistemos peržiūrą inicijuoja didžiausia valdančioji Seimo konservatorių frakcija, jos siūlymu Seimo valdyba sudarė darbo grupę, ji iki rudens turi parengti pasiūlymus.
Konservatoriai siūlo diskutuoti apie perėjimą prie didesnio proporcinio atstovavimo Seime. Dabar Seimo rinkimų įstatymas nustato, kad 71 parlamentaras renkamas vienmandatėse apygardoje, 70 – daugiamandatėje, tai yra pagal partijų keliamus sąrašus.
Konservatorių teigimu, šie metai yra tinkamiausias laikas keisti rinkimų sistemas, nes iki artimiausių rinkimų – savivaldos – yra dveji metai.
