Antradienį didžiuosiuose Lietuvos miestuose nuvilnijus apgyvendinimo bei maitinimo sektoriaus protestams, laidotuvių juostomis perrišti stalai išrikiuoti ir Kaune. Net 80 proc. pajamų prarandantys verslininkai teigia valstybės teikiamą paramą esant nepakankamą, o situacija tokia, kad daugelis žinomų viešbučių ir restoranų po karantino gali nebeatsidaryti.
Protesto akciją „Paskutinė verslo vakarienė“ visoje šalyje šiandien rengė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA). Verslininkai viešose vietose dengė stalus ir klojo lovas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Kauno Rotušės aikštėje ant staliukų pleveno kapų žvakės, o dailiai paklotą lovą padabino vainikas su verslui paskutiniąją skelbiančiais užrašais.
Prie protesto jungėsi ne vienas restoranas ir viešbutis Kauno centre: premjerę paskutinių verslo pietų žvakių šviesoje kvietė „Miesto sodas“, gėlių pasimerkė „Charlie Pizza“.
Apgyvendinimo sektoriuje štilis
„Daugirdo“ ir „Perkūno namų“ savininkas Vytautas Gustas pažymėjo, kad kovo 16 d. sukanka lygiai metai kai viešbučiai dirba karantino režimu ir iš Vyriausybės esą negauna jokio palaikymo, o sulig žiema resursai baigiasi.
„Trimituojame, kad šiandien paskolos, kurias buvome priversti paimti, nes tik paskolos buvo dalijamos, senka. <...> Nuotoliniu būdu darėme degustacines vakarienes, iš kurių per mėnesį gaudavome tik iki 5 tūkst. eurų pajamų. Apskritai pajamos krito daugiau nei 70 proc. „Perkūno namai“ nuo pernai kovo 16 d. visiškai nedirbo, „Daugirdą“ nuo liepos iki gruodžio buvome atidarę, bet pamatėme, kad apribojus judėjimą tarp savivaldybių net svečių iš Panevėžio ir Vilniaus nebeliko“, – situaciją nupasakojo V. Gustas.
Dabar jau abu verslininko viešbučiai tušti, žmonių apsistoja vos vienas kitas, kas verčia dirbti visiškai nuostolingai. Balandį rezervuota po tris kambarius, mat čia apgyvendinami Eurolygos teisėjai, kitos rezervacijos keliamos į metų galą, daugiau veiksmo numatoma rudenį.
„Balandį planuojame atsidaryti, jeigu turėsime kažkokį finansinį palaikymą. Kalbant apie išlaidas, pastovūs kaštai, kaip šildymas, dviem viešbučiams sudaro 15 tūkst. eurų. Bent 3,5 tūkst. eurų atsieina dujos, dar yra elektra, banko palūkanos, kurios kaupiasi. Perspektyva liūdnoka, reikia ruoštis pavasariui, bet nežinome, kas bus, nes paskolos per žiemą baigiamos išnaudoti“, – skaičiavo V. Gustas.
Atleido pusę darbuotojų
Anot verslininko, teko atleisti apie pusę darbuotojų, nes per pirmąjį karantiną jie pamatė, kad parankiau gauti Užimtumo tarnybos išmoką nei minimalų 605 eurų atlyginimą, kurį garantavo Vyriausybė. Šiuo metu pas V. Gustą dirba 36 žmonės – kas valstybės skiriama darbuotojų išlaikymui, perskirstoma, bet tai, pasak kauniečio, nėra pagalba, o darbuotojams skirtos lėšos.
„Atsistoti bus sunku, nes ir tingėjimo laikotarpis ne į gera, žmonės atsipalaidavo. Dabar vėl juos priversti dirbti bus nelengva. Antras dalykas, užimtumas greit neatsistatys. 2019 m. viešbučio kambarių užimtumą tikimės pasiekti gal tik iki 2023 m. Pas žmones dar yra visuotinė baimė ir jie nemokės už testus, kuriuos reikia daryti bent 72 valandos prieš įvažiuojant į Lietuvą ir po to išvykstant“, – prognozavo V. Gustas.
Tuo metu Rotušės aikštėje taip pat protestavusi „Best Western Santaka“ darbuotoja Jolanta žurnalistams sakė, kad personalas yra prastovose, žmonės nori dirbti, bet negali, tačiau kol kas apsieita be atleidimų.
„Dėkojame, kad neatleido nė vieno žmogaus, bet nedirbame. Maitinimo įstaigoms labai sunku. Tikimės finansinės paramos: nuoma, šildymas sudaro baisias išlaidas. Restorane – apie 30 žmonių, bet savininkas neatleido nė vieno“, – kalbėjo moteris.
Parama – simbolinė
Kaip aiškino V. Gustas, buvo žadėta, kad Vyriausybė parems patalpų nuomai, sugrįš bent 25 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM), ką esą sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė, bet kol kas nieko negauta. Pažadai, minoriniais verslininko žodžiais, negali būti dalijami keliskart – jie arba išpildomi, arba viešbučiai turi bankrutuoti ir uždaryti duris.
Miško gatvėje į paskutinę vakarienę pakvietusio viešbučio „Victoria Hotel Kaunas“ direktorė Neringa Tumasonė antrino, kad valstybės parama neveikia ir dauguma viešbučių bei restoranų gali nebeatsidaryti.
„Supratimo iš Vyriausybės, paramos plano peržiūrėjimo dėl GPM, subsidijų grįžtantiems darbuotojams nėra. Mes už gyvybių išgelbėjimą, bet verslui atsitiesti bus labai sunku ir dauguma neišgyvens. <...> Dabar ne dirbame, o imituojame darbą dėl savo klientų, darbuotojų psichologinės būsenos, kad matytų vadovus stengiantis išlaikyti darbo vietas ir kiek įmanoma užsidirbti vieną kitą eurą. Tai mūsų negelbsti, vis dėlto veikla nuostolinga ir parama yra labai simbolinė. Mūsų pajamų praradimai siekia daugiau nei 80 proc.“ – „Kas vyksta Kaune“ sakė N. Tumasonė.
Pasak V. Gusto, LVRA vadovė Evalda Šiškauskienė kiekvieną penktadienį dalyvauja posėdžiuose, bet tiesiog su politikais aprobuojamos vienos sąlygos, o po to Vyriausybė jas žymiai sugriežtina. „Situacija su kiekviena diena prastėja ir nebeturime parako“, – pripažino žinomų Kauno viešbučių savininkas.
Nesuvokia paramai nustatytų „lubų“
Kaip nurodo LVRA, iki pandemijos Lietuvos apgyvendinimo sektoriaus įmonės į biudžetą kasmet sumokėdavo 41 mln. eurų mokesčių, maitinimo – 129 mln. eurų. Užklupus pandemijai ir priverstinai uždarius viešbučius bei restoranus, Vyriausybės parama šiam sektoriui esą nesudaro nė ketvirčio kasmet mokėtų mokesčių sumos, o 42 tūkst. darbo vietų valstybėje iš viso kuriantys verslai merdi.
„VMI duomenimis, iš viso dėl pandemijos apgyvendinimo ir maitinimo sektorius neteko 304,3 mln. eurų pajamų per 2020 metus arba 0,8 mln. eurų per dieną. Jei Vyriausybė skubiai neperžiūrės savo sprendimų, nebus panaikintos visiems vienodos neracionalios paramos „lubos“, o įmonių artimiausiomis savaitėmis nepasieks reali parama, prasidės bankrotai. Taip pasiųsime pražūtingą žinią, kad visai neverta kurti daug darbo vietų ir mokėti mokesčių – ištikus krizei, valdžia į tai vis tiek neatsižvelgs“, – LVRA pranešime rėžė E. Šiškauskienė.
Anot asociacijos vadovės, pagal EK reikalavimus numatyta, kad bent 30 proc. apyvartos netekusioms įmonėms bendros paramos „lubos“ gali siekti 1,8 mln. eurų. Visgi antrojo karantino metu Vyriausybė esą vienašališkai priėmė su socialiniais partneriais nederintas ir „sunkiai suvokiamas“ visiems vienodas 100 tūkst. eurų paramos „lubas“, nesvarbu ar turi išlaikyti septynis tuščius viešbučius, ar vieną kavinę.
Per pusantro mėnesio skirta netoli 8 mln. eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija antradienį skelbia, kad apgyvendinimo ir maitinimo sektoriui per pusantro mėnesio buvo skirta 4,94 mln. eurų subsidijų ir 2,92 mln. eurų paskolų – iš viso šiam sektoriui pagalba siekia 7,86 mln. eurų.
Ministerijos duomenimis, apgyvendinimo ir maitinimo sektorius pagal gaunamą pagalbą yra antras po prekybos – jam skiriama penktadalis visos paramos. Šiuo metu 1644 apgyvendinimo ir maitinimo įmonės yra gavusios subsidijas ir 79 įmonės – lengvatines paskolas iš INVEGOS.
„Apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus gauta pagalba – tik pradžia. Iš viso pirmasis pagalbos verslui paketas siekia 180 mln. eurų ir įmonės toliau gali teikti paraiškas. Svarbu pabrėžti, kad labiausiai nukentėję sektoriai galės pretenduoti dar į antrąjį 70 mln. eurų subsidijų paketą. Ši priemonė jau išsiųsta Europos Komisijai derinimui. Antrasis subsidijų paketas skirtas labiausiai nukentėjusiems sektoriams, tarp kurių neabejotinai yra apgyvendinimo ir maitinimo sektoriai, turizmas bei kitos veiklos.
Nukentėjusieji verslai gali gauti ne tik subsidijas ir lengvatines paskolas, jiems taip pat skiriamos darbo užmokesčio subsidijos prastovose esantiems darbuotojams bei mokesčių atidėjimai“, – teigiama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešime.
A. Armonaitė: darome viską, ką galime
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė reaguodama į antradienį surengtas protesto akcijas sakė, kad paramą verslui planuojama teikti tol, kol šalyje bus paskelbtas karantinas. Vis dėlto ji pabrėžė suprantanti, kad, net ir suteikus galimybę veikti, verslui prireiks finansinės pagalbos.
„Subsidijų portfelis yra 70 mln. eurų, yra įdėtos 100 tūkst. eurų „lubos“, kadangi resursai riboti. Tačiau kadangi mes stebime pirmo pagalbos etapo apimtis, ir kol kas paraiškų yra gauta už 50 mln. eurų, o visas portfelis yra 150 mln. eurų, neatmetu galimybės, kad tas „lubas“ padidinsime“, – verslininkų priekaištus dėl maksimalios subsidijų sumos komentavo A. Armontaitė.
Ministrė pridėjo, kad svarbu naudotis šiuo metu galiojančiomis pagalbos priemonėmis: iš 150 mln. eurų dabar yra pretenduojama į 50 mln. eurų. A. Armontaitė taip pat pažymėjo Lietuvą taikant labai panašias priemones kaip kitos valstybės ir „pakankamai gausiai įliejant lėšas į ekonomiką“.
