Policija jau kontroliuoja internetą: Istorijos institutui atsiųsta užklausa sukėlė nuostabą – Kas vyksta Kaune

Policija jau kontroliuoja internetą: Istorijos institutui atsiųsta užklausa sukėlė nuostabą policijos pareigūnus reikia ruošti ir intelektualiai

delfi.lt / Dainora Karklytė 2021/03/14 11:15
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Policijai pristačius interneto erdvę stebintį virtualų patrulį, o vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei prabilus apie tai, kad dezinformacijos kibernetinėje erdvėje skleidėjai turi būti baudžiami, viešojoje erdvėje kilo svarstymų, ar tai neprasilenkia su žmogaus teisėmis laisvai reikšti savo nuomonę. Vis dėlto politikai ramina – pasak jų, naujų įstatymų projektų kurti neketinama ir cenzūros viešojoje erdvėje nebus.

Kaip Delfi sakė Istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis, visuomenei turi būti aišku ir suprantama, kokie pasisakymai internete yra peržengiantys ribas.

„Reikėtų pirmiausia labai aiškiai nusistatyti ribas – kas yra netoleruotina, kas yra baustina, kas galbūt yra perspėtina. Dabar, kai nėra padaryti elementarūs namų darbai, iškart pulti kontroliuoti internetinę erdvę, yra, mano galva, tam tikras, sakyčiau, komjaunuoliškas uolumas“, – sakė istorikas.

Pasak A. Nikžentaičio, jo vadovaujamas institutas pirmadienį gavo policijos užklausą, kuria prašoma atsakyti, ar vienas žmogus, socialiniame tinkle „Facebook“ parašęs tekstą, kad 1941 m. Sovietų Sąjungą užpuolė ne Vokietija, o „hitlerinė“ Europos Sąjunga, nenusižengė įstatymams – t. y. ar tokia frazė nėra sovietinių nusikaltimų neigimas.

„Iškart, kai gauni tokį užklausimą, (…) pirmas dalykas, kurį tu galvoji – ar pas mus yra toks absoliutus internetinis neraštingumas, kad dėl tokios nesąmonės kreiptis į Istorijos institutą“, – nuostabos neslėpė A. Nikžentaitis.

Alvydas Nikžentaitis / DELFI nuotr.

Jo teigimu, akivaizdu, kad minėtą frazę paskelbęs žmogus socialiniame tinkle „Facebook“ prirašė nesąmonių, tačiau A. Nikžentaitis kartu atkreipė dėmesį, jog pareigūnų atsiųsta užklausa institutui su visais priedais sudarė 20 puslapių.

„Man kyla klausimas – kiek tai kainuoja. Kitas dalykas: visur verkia dėl iškirstų medžių, bet jei minties policija veiks, tai mes gyvensime valstybėje, kurioje neliko medžių, nes visi jie buvo panaudoti tokiems kvailiems policijos užklausimams pateikti, raštams spausdinti“, – teigė Istorijos instituto direktorius.

Anot A. Nikžentaičio, policijos pareigūnus reikia ruošti ir intelektualiai – kad jie galėtų įvertinti žinučių turinį ir nuspręsti, kur yra tirtinas objektas, o kur ne.

„Būna žmonėms bloga nuotaika, jie kažką neatsargiai lepteli. Aš manau, kad jeigu tokie dalykai toliau plėtosis, ko gero Delfi bus vienas iš tokių neįkainuojamų aukso kasyklų mūsų policijai, visų pirma komentarų skiltis, o valstybei reikės kurti atskirą istorijos institutą, kuris atsakinės į tokius policijos užklausimus“, – svarstė jis.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas apie diskusijas dėl virtualaus patrulio: nesuprantu įsibaiminimo

Kaip „Žinių radijuje“ aiškino Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matonis, šiuo metu yra atrinkti trys pareigūnai, kurie jau mėnesio bėgyje pradės vykdyti virtualaus policijos patrulio funkcijas.

Pasak jo, pareigūnai ieškos sukčiavimo internetinėje erdvėje požymių, imsis akivaizdžių neapykantos kurstymo atvejų.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius Delfi teigė esantis nustebęs kilusiu nepasitenkinimu dėl virtualaus policijos patrulio.

„Stebiu diskusiją ir, tiesą sakant, nesuprantu to įsibaiminimo. Aš dabar pats asmeniškai susiduriu su ta neapykantos lavina, tikrai yra nemažai tų komentarų, kurie prasilenkia su BK reguliavimo sritimi. Gerai, kad aš turiu padėjėjų komandą, kurie man padeda tuos komentarus skaityti bei filtruoti, ir mes turime pajėgumą kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Tie kiber-patruliai tik padėtų policijai identifikuoti savarankiškai tam tikrus komentarus, kurie galimai kursto smurtauti fiziškai ar neapykantą tam tikrų grupių atžvilgiu. Tai būtų tokia pagalba“, – paaiškino parlamentaras.

T. V. Raskevičiaus teigimu, Seimas kol kas nesiruošia keisti įstatymų, numatančių atsakomybę už įvairius nusikaltimus elektroninėje erdvėje.

„Vienintelė iniciatyva, kuri pavasario sesijoje bus svarstoma Seime, yra dalies baudžiamosios atsakomybės už neapykantos kalbą perkėlimas į Administracinių pažeidimų kodeksą. Neapykantos kurstymas dabar mūsų sistemoje yra labai aiškiai apibrėžtas – tai yra niekinimas, tyčiojamasis, smurto kurstymas prieš žmones dėl jų priklausomybės kažkokiai socialinei grupei, ar tai būtų tautybė, rasė, seksualinė orientacija.

To nusikaltimo sudėtis yra 170 Baudžiamojo Kodekso (BK) straipsnyje. Ta sudėtis niekaip nepasipildo ir nepasikeičia. Vienintelis dalykas, kurį mes siūlome, tai padaryti, kad už dalį to BK straipsnio turinio, kur yra apibrėžtas tyčiojamasis ir niekinimas, būtų ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė, nes baudžiamoji atsakomybė turėtų būti taikoma tik kaip kraštutinė priemonė“, – pažymėjo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.

Tomas Raskevičius / DELFI nuotr.

Jis taip pat atkreipė dėmesį ir į kalbas apie baudimą už dezinformacijos skleidimą. Anot parlamentaro, už tokias kalbas pavieniai žmonės neturi būti baudžiami.

„Jokiu būdu, ne. Saviraiškos laisvė, žodžio laisvė yra vienas iš pamatinių demokratinės vertybės principų. Mano giliu įsitikinimu, toje viešoje diskusijoje gimsta tiesa, tai mes turime tą viešą diskusiją kaip įmanoma saugoti ir branginti, tik ją apriboti tam tikrais riboženkliais, kurių mes negalime peržengti. Kaip galima dėl informacijos turinio bausti, jei jis yra tiesiog faktų aptarimas?“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.

Todėl, politiko teigimu, diskusija apie baudimą už dezinformaciją galėtų vykti tik tada, kai yra kalbama apie sistemingus, valstybės saugumui grėsmę keliančius atvejus.

„Diskutuojant tokiu jautriu klausimu, tai nebent turėtų būti kalbama apie kažkokius sisteminius atvejus, kai tai yra daroma sistemingai, koordinuotai, yra kažkokie tam finansiniai ištekliai ir skiriami resursai, siekiant kažkokių konkrečių tikslų. Tarkime, demokratinę santvarką destabilizuoti arba sukelti visuomenėje neramumus. Tada tas žmogaus teisių laukas persikelia į nacionalinio saugumo ir gynybos lauką“, – pažymėjo komiteto pirmininkas.

Jis taip pat antrino A. Nikžentaičio nuomonei, kad temoje apie žmogaus žodžio laisvę naudinga būtų apie tai kalbėtis ir su policijos pareigūnais.

„Džiugina tiek VRM, tiek Policijos mokyklos įdirbis, kaip jie apmoko patrulius dėl neapykantos nusikaltimų. Pritarčiau, kad reikėtų ir apie patį turinį kalbėtis su jais, čia pokalbio reikia. Girdėjome atvejį, kai policijos pareigūnus agurkais pavadinęs komentatorius užsitraukė sankcijas – yra didelis skirtumas, kai raginama prieš žmones smurtauti dėl jų odos spalvos, o kur kažką pajuokiančiai, pašiepiančiai pavadina. Tada tikrai neturėtų būti cenzūruojama tokia kalba“, – akcentavo T. V. Raskevičius.

M. Maldeikis: ši valdančioji dauguma yra už žodžio laisvę

Savo ruožtu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Matas Maldeikis sakė, kad Seime kol kas nėra iniciatyvų dėl papildomų instrumentų, kuriais būtų kontroliuojamas dezinformacijos skleidimas.

„Kol kas nėra. Matysime Vyriausybės iniciatyvą toje srityje, vidaus reikalų ministrė yra užsiminusi. Lauksime, matysime iniciatyvas ir tada vienaip ar kitaip reaguosime“, – Delfi sakė M. Maldeikis.

Pasak jo, reikia gebėti atskirti, kada žmogus, parašęs komentarą internete, tiesiog išreiškia nuomonę ir kada tai jau yra piktavališkas veikimas.

„Kur tai yra nuomonė – žmogus turi vienas ar kitas pažiūras, gyvena naratyvų pasaulyje, jis turi teisę turėti pažiūras ir už tai negali būti baudžiamas. Apie tai nėra kalbos“, – pažymėjo Seimo narys.

Matas Maldeikis / DELFI nuotr.

Vis dėlto jis neslėpė, kad mato internetinę erdvę kaip tam tikrą „pilkąją zoną“, todėl, M. Maldeikio teigimu, ši erdvė turi būti prižiūrima, o įstatymai joje turi lygiai taip pat galioti, kaip ir įprastame gyvenime.

Paklaustas, ar žmonės pagrįstai baiminasi, jog gali būti imamasi cenzūros, M. Maldeikis patikino, kad taip nebus.

„Tikrai to nebus. Tam nėra nei politinio noro, nei politinės valios ir tikrai tai nebus daroma. Ši dauguma yra už žodžio laisvę visomis apraiškomis ir kuo didesnę diskusiją įvairiomis temomis. Aš asmeniškai, esu įsitikinęs, kad ir dauguma bei Vyriausybė bet kokia forma kovotų prieš bet kokį laisvių internete reikšti savo nuomonę ribojimą – čia yra aiški politinė pozicija, su kuria mes atėjome ir už kurią tikrai kovosime“, – pabrėžė Seimo narys.

„Aš manau, kad tai yra atskirų politikų, siekiančių kažkaip save pozicionuoti, kuriami baubai, kurie tikrai nesirealizuos ir tai yra tikrai melas“, – pridūrė M. Maldeikis.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA