Kova dėl Stambulo konvencijos: kas iš tikrųjų už to stovi – Kas vyksta Kaune

Kova dėl Stambulo konvencijos: kas iš tikrųjų už to stovi

delfi.lt / Viktorija Rimaitė 2021/03/13 11:55
Asociatyvi / DELFI nuotr.

Lietuvoje kilus diskusijoms ir susipriešinimui dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo, ima aiškėti, kad artimiausiu metu šios visuomenę į „už“ ir „prieš“ suskaldžiusios konvencijos priėmimo klausimo svarstyti parlamente nebuvo planuota.

Kaip tikino Delfi.lt kalbinti Seimo nariai, Stambulo konvencijos klausimas į viešąją erdvę iškilo, pasigirdus kalboms apie pavasario sesijoje registruoti planuojamą partnerystės įstatymo projektą, kuriuo būtų įteisinama ir tos pačios lyties asmenų partnerystė.

Laisvės partijos atstovams vasario mėnesį prakalbus apie partnerystės įstatymo projektą, kurio iniciatoriumi tapo Tomas Vytautas Raskevičius, jau vasario 23 d. akciją prieš Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką organizavę piliečiai parlamento vadovei įteikė, jų teigimu, per 300 tūkst. žmonių parašų, kad T. V. Raskevičius būtų atleistas iš šių pareigų.

„Įteiktas reikalavimas dėl Tomo Raskevičiaus pašalinimo iš Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų, kadangi sumaišyti vieši ir privatūs interesai, žiūrima vienos siauros visuomenės grupės teisės, nėra atsižvelgiama į visuomenės daugumos interesus“, – Seime tuomet žurnalistams sakė vienas iš akcijos iniciatorių Raimondas Grinevičius.

Pasak jo, dalį visuomenės piktina ir Žmogaus teisių komiteto vadovo siūlomi įstatymų projektai, tarp kurių linksniuoti pradėtas ir Stambulo konvencijos ratifikavimas. Buvo įtarinėjama, kad prie parašų dėl T. V. Raskevičiaus rinkimo prisidėjo ir valstiečių lyderis, šešėlinės vyriausybės premjeras Ramūnas Karbauskis, kuris tokius kaltinimus atmetė, tačiau tikino pritariantis pačiai iniciatyvos idėjai.

Viktorija Čmilytė-Nielsen / DELFI nuotr.

Trečiadienį, kaip pranešė BNS, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen patikino, kad iniciatyva, raginanti parlamentarą T. V. Raskevičių trauktis iš Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų, nėra peticija. O ėmus aiškėti ir parlamento pavasario sesijos darbotvarkei, pasirodė, kad ir aistras kursčiusios Stambulo konvencijos klausimo tarp planauojamų teisės aktų projektų nėra.

Ne Stambulo konvencija, o partnerystės įstatymas

Valdančiosios daugumos atstovai – konservatorius, Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma ir Liberalų sąūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas vieningai sutarė, kad Stambulo konvencijos klausimo, kuris supriešino visuomenę ir sukėlė piktas diskusijus, pavasario sesijoje tikriausiai neišvysime, jo traukti į darbotvarkę nebuvo planuota.

„Stambulo konvencijos klausimas į diskusijų erdvę iššoko greičiausiai todėl, kad Laisvės frakcija neslėpė, jog pavasario sesijoje ketina teikti projektą dėl partnerystės įteisinimo. Žmonės neretai tuos du klausimus painioja, susieja ir tuomet užsisuka tos diskusijos.

Kai bus patvirtinta sesijos darbų programa, kurioje projekto dėl Stambulo konvencijos tikriausiai nebus, tai diskusijos, jei ir bus tęsiamos, turėtų vykti ramiau ir objektyviau, be tokių aistrų, neįsivaizduojant, kad ji tuoj tuoj bus priiminėjama“, – situaciją paaiškino J. Razma.

Jurgis Razma / DELFI nuotr.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas taip pat patikino, kad nors dar anoje kadencijoje pats frakcijos vardu siūlė tuometiniam Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui įtraukti į sesijos darbų programą Stambulo konvencijos klausimą, pavasario sesijoje planuojama apsiriboti tik partnerystės įstatymo teikimu. Beje, pasak E. Gentvilo, į jo siūlymą dėl Stambulo konvencijos V. Pranckietis tuomet atsakė neigiamai, patikindamas, kad politinė valia yra kitokia.

„Mes, kaip frakcija, pasiderinę su kitomis frakcijomis šio pavasario sesijos darbų programoje įrašome partnerystės įstatymo projektą, kurį teiktų V. Čmilytė-Nielsen. Toks yra bendras sutarimas darbo grupėje dėl partnerystės įstatymo rengimo, kurioje esu ir aš.

Bet mes į šio pavasario sesiją netraukiame Stambulo konvencijos, atrodo, kad jos netrauks ir kiti koalicijos partneriai. Tie du dalykai nėra susiję“, – detalizavo E. Gentvilas.

Kodėl kilo diskusija?

Jei parlamente artimiausiu metu neplanuojama svarstyti Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo, kodėl tuomet kilo visuomenę įaudrinusi ir supriešinusi diskusija? Nepaisant to, kad partnerystė ir Stambulo konvencija nėra tapatūs klausimai, tiek J. Razma, tiek E. Gentvilas pripažino, kad jie neretai apjungiami į vieną.

Kaip pastebėjo E. Gentvilas, prie to nemažai prisideda baimių kurstymas ir netinkamos informacijos skleidimas, kai asmeniniai kai kurių visuomenėje žinomų asmenų pasisakymai pradedami vertinti kaip argumentai.

„Partnerystės įstatymu yra įteisinama ne tik vienos lyties asmenų partnerystė, bet ir vyro bei moters partnerystė, kuri Lietuvoje yra be galo paplitusi.

Yra piktybiniai arba viduramžiški tamsuoliai, kurie pakreipia viską taip, lyg būtų kalbama tik apie vienos lyties asmenų partnerystę. Prigimdyta daug baimių ir melo“, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.

Jis tikino, kad džiaugiasi prasidėjusia diskusija dėl Stambulo konvencijos. Diskutuoti ir kalbėti apie tai, anot E. Gentvilo, labai sveika.

„Stambulo konvencija nekalba apie partnerystę, ji kalba apie smurtą prieš moteris, kurios yra santuokoje, nėra santuokoje, yra po santuokos ir panašiai. Netgi sakyčiau, kad Stambulo konvencija savo turiniu išryškina santuoką.

Bet baimės akys didelės ir tada viskas sukraunama į krūvą. Prasidėjo kalbos, kad bus tiekiamas partnerystės įstatymo projektas, kas irgi yra senas dalykas. 20 metų Civiliniame kodekse numatyta partnerystės teisė, o įstatymu ji niekaip neapibrėžiama. Prieš Seimo rinkimus ir mes – Liberalų sąjūdis – raginome įteisinti lyčiai neutralią partnerystę, kitaip sakant, ir vyro bei moters, ir tos pačios lyties asmenų partnerystę.

Laisvės partija tai darė dar ryškiau ir procesas pajudėjo po Seimo rinkimų. Tada visos baimės buvo pradėtos krauti – žiūrėk, dar nori ir Stambulo konvenciją ratifikuoti, ir kanapes dekriminalizuoti. Štai suprask, kaip baisu. Nors iš tikrųjų tai yra visiškai atskiri dalykai“, – pabrėžė E. Gentvilas.

Eugenijus Gentvilas / DELFI nuotr.

R. Žemaitaitis: valdantieji atsitraukė

Kalbintas Mišrios Seimo narių grupės atstovas Remigijus Žemaitaitis Delfi.lt patikino, kad teigti, jog pavasario sesijoje tikrai nebuvo planų, susijusių su Stambulo konvencijos klausimu, būtų neteisinga. Pasak jo, valdantieji paprasčiausiai atsitraukė ir išsigando.

„Prieš keletą savaičių V. Čmilytė-Nielsen planavo teikti nuo frakcijos. Prieš kokias tris savaites V. Čmilytė-Nielsen pati viešai tikino, kad tiek partnerystės, tiek Stambulo konvencijos klausimai turėtų būti įtraukti į darbotvarkę kaip Liberalų sąjūdžio frakcijos siūlymai. Galbūt po kilusio skandalo jie išsigando.

Taip, apie tai buvo diskutuojama gruodžio mėnesį, bet kadangi buvo biudžeto klausimai, daug chaoso, tai viskas buvo atidėta ir atidėjo į pavasario-vasaros darbų programą“, – prisiminė R. Žemaitaitis.

Apie tai, kad jau artimiausios Seimo sesijos metu galėtų būti ratifikuojama Stambulo konvencija, parlamento vadovė užsiminė tarp rudens ir pavasario sesijų. Pavyzdžiui, vasario viduryje diskusijoje „Smurtas prieš moteris: priežastys, formos ir sprendimai“, skirtoje vasario 14-ajai, nesitaikstymo su smurtu prieš moteris dienai paminėti, V. Čmilytė-Nielsen tikino, kad konvencijos ratifikavimo tikrai bus siekiama šios kadencijos Seime.

„Dar derybų dėl koalicijos metu Stambulo konvencijos klausimas buvo įrašytas į sutartį ir tai buvo vienas rimtų įsipareigojimų“, – diskusijoje sakė Seimo pirmininkė.

„Tikėtina, kad tiek liberalai, tiek visi kiti atsitraukė nuo daugelio programinių dalykų, jie atsitraukė ne tik nuo Stambulo. Jie atsitraukė nuo biudžeto, nuo mokesčių klausimų, jie tarsi vengia ir į šalį bėga nuo bet kokių klausimų.

Nors šiandien nepriiminėti Stambulo konvencijos nematau jokio pagrindo, nes visi teisės aktai, kurie liečia Stambulo konvenciją, yra veikiantys, galiojantys. Tai nesuprantu nei kylančio chaoso, nei ko valdantieji čia išsigando“, – teigė R. Žemaitaitis.

Remigijus Žemaitaitis / DELFI nuotr.

Jis užsiminė, kad Seime taip pat sklando versija, jog su valdančiųjų sprendimu pavasario sesijos metu neteikti Stambulo konvencijos ratifikavimo stipriai susijęs Gabrielius Landsbergis.

G. Landsbergiui nepavykus dėl konvencijos įtikinti visos konservatorių frakcijos, buvo sutarta, jog kiti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelti kandidatai nedalyvaus partijos pirmininko rinkimuose ir nekels konkurencijos G. Landsbergiui su sąlyga, kad Seimui nebus teikiamas Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimas.

Primename, kad TS–LKD skyriai iš viso į partijos pirmininkus iškėlė 16 kandidatų, tačiau visi, išskyrus G. Landsbergį, atsiėmė savo kandidatūras, teigdami, kad esant ypatingai pandeminei situacijai, reikia susitelkimo ir vieningo darbo Seime bei Vyriausybėje, o vidinė konkurencija tam kliudytų. Todėl konservatorių partijai ir toliau vadovaus G. Landsbergis.

A. Širinskienė: į valdžią atėjus liberalioms jėgoms, Stambulo konvencijos klausimas turėjo kilti neišvengiamai

„Stambulo konvencijos klausimas turėjo neišvengiamai kilti, nes yra liberalios darbotvarkės dalis – socialinės lyties įteisinimas ir įprasminimas. Tai yra ideologiškai susiję dalykai. Bet valdantieji tiesiog neįvertino, kas gali įvykti visuomenėje, kai tu visuomenei vienu metu pradedi piršti keletą projektų, kurie yra visiškai svetimi ir dar pasakai, kad dalies visuomenės tu net į posėdžius nebekviesi. Žmonės tai tiesiog pradėjo erzinti.

Po to vėlgi atsirado Ingridos Šimonytės pasisakymai, kad jei šita valdžia nebepatinka, tai jūs 2024 m. išsirinksite kitus. Dialogo čia nėra“, – poziciją išsakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Agnė Širinskienė.

Ji patikino, kad po to, kai rinkimus laimėjo liberalios jėgos, patys valdantieji deklaravo, jog per šimtą dienų priims partnerystės įstatymą ir priiminės kitus su tuo susijusius sprendimus. Todėl į parlamento darbotvarkę buvo paskubomis pradėti traukti tie dalykai.

Vis tik Stambulo konvencijos klausimo pavasario sesijos darbotvarkėje, anot A. Širinskienės, tikriausiai nebus – bus svarstomas tik partnerystės įstatymas, dėl kurio sutarimo dar neranda ir patys valdančiosios koalicijos nariai.

Agnė Širinskienė / DELFI nuotr.

„Mano žiniomis, valdančiųjų sprendimas yra toks, kad jie bandys priiminėti partnerystės įstatymą. Kiek žinau, slaptoje darbo grupėje, kurios sudėties niekas nežino, dėl partnerystės įstatymo yra nesutarimų, nes buvo užstrigta ties klausimu, ar leisti homoseksualiems asmenims, kurie sukuria šeimas, įsivaikinti vaikus.

Panašu, kad dėl to įvyko didelis nuomonių išsiskyrimas ir projektas užstrigo tame etape. Stambulo konvencija, kaip galima suprasti iš viešų valdančiųjų pasisakymų ir iš kalbų užkulisiuose, nenorint pykdyti visuomenės, bus nukelta į rudenį“, – teigė ji.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA