Jei kyla įtarimų dėl ligos, arba įmonėje nustatomas protrūkis, darbuotojai turės arba testuotis, arba dirbti nuotoliniu būdu – nesant tokios galimybės liks be atlyginimo. Atnaujintoje užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoje Vyriausybė siūlo apibrėžti, kada darbuotojai turės būti testuojami.
Parengtame įstatymo pakeitimo projekte siūloma nustatyti, kad tam tikrais atvejais darbuotojai dirbti galėtų tik pasitikrinę, ar neserga COVID-19.
Išsitirti turės tie, kurie susirgo arba įtariama, kad susirgo, taip pat jei darbovietėje būtų nustatytas koronaviruso židinys, o trečias atvejis, kai reikėtų tirtis – įmonė atsidurtų veiklų sąraše, kur reikalingas periodinis tikrinimas.
Vyriausybės teikiamas įstatymo projektas dar turėtų būti tvirtinamas Seime, jis gali keistis.
Siūloma, kad ligos protrūkį nustačius darbovietėje, darbuotojams būtų leidžiama dirbti tik pasitikrinus, ar neserga. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nustatytų darbuotojus ir apie tai informuotų tiek juos, tiek darbdavį. Tai būtų taikoma ne tik COVID-19, bet ir kitų ligų karantinų ar ekstremaliųjų situacijų atvejais ateityje.
Siūloma darbuotoją, atsisakiusį nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga, nušalinti nuo darbo, nemokėti darbo užmokesčio iki tos dienos, kol jis pasitikrins – tą turi užtikrinti darbdavys. Kita galimybė – skirti darbą nuotoliniu būdu. Nepasitikrinti laiku galima dėl labai svarbių priežasčių, tokių kaip liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė.
Darbuotojas būtų grąžinamas į ankstesnį darbą nuo tos dienos, kurią pateikia darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti darbą.
Pagal pataisą taipogi siūloma nustatyti, kad susirgusieji, arba įtariami susirgę asmenys, kol neleis šeimos gydytojas, negalėtų dirbti į sąrašus įtrauktų darbų, išskyrus nuotolinį darbą.
Dar sveikatos apsaugos ministras tvirtins ir sąrašus darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga.
Išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimą prieš pradedant dirbti – darbuotojas. Siūloma papildyti, kad karantino ar ekstremalios situacijos metu sveikatos patikrinimą gali kompensuoti ir valstybė.
„COVID-19 liga yra paskelbta ypač pavojinga užkrečiamąja liga. Dėl jos LR Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje bei visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną. Be to, Pasaulio sveikatos organizacija pripažino, kad dėl ligos visame pasaulyje kilo pandemija“, – argumentuojama teikime.
Vyriausybė tikisi, kad tokia pataisa užtikrins saugesnį atskirų darbų ir veiklos sričių atlaisvinimą ir organizavimą, sudarys galimybę laiku nustatyti infekcijos atvejus, organizuoti sąlytį turėjusių asmenų izoliavimą ar kitas užkrečiamųjų ligų kontrolės priemones.
Šiuo metu įstatyme nėra ir alternatyvos dirbti nuotoliniu būdu, kai įtariama, kad asmuo serga pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis.
„Tokiu būdu sumažinama užkrečiamųjų ligų plitimo bei didelių ligos protrūkių, sąlygojančių darboviečių veiklos tęstinumo sutrikimus, rizika. Užtikrinamas tinkamas protrūkių valdymas, jų plitimo sustabdymas, perspėjamas ne tik pirminių, bet ir antrinių atvejų atsiradimas“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Ankstesniame projekto variante buvo numatytas būtinasis ištyrimas, dėl kurio kilo ginčų ir pirmadienį Vyriausybėje dėl tokio projekto sutarimo nepavyko pasiekti. Klausimas buvo atidėtas dėl diskusijų jog asmenims, įtariamiems, kad serga, turėjusiems sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojams būtų taikomas būtinasis ištyrimas, jei jie atsisako arba vengia ištyrimo ir tuo sukelia pavojų aplinkinių sveikatai.
Siūloma įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
