Per paskutines 2 savaites Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose atlikti 184 ėminių dėl COVID-19 ligos sekoskaitos tyrimai. Iš 167 (90,8 proc.) sėkmingai nuskaitytų SARS-CoV-2 viruso genomų, 22-uose (13,2 proc.) nustatyta britiškoji viruso atmaina. Pietų Afrikos ir Brazilijos SARS-CoV-2 viruso atmainų nenustatyta.
Pastarųjų savaičių SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaita atlikta iš nosiaryklės ėminių, šių metų vasario 8-19 dienomis paimtų Kauno (Kauno miesto, Kaišiadorių, Jonavos, Kėdainių, Prienų), Marijampolės (Vilkaviškio ir Marijampolės miestų), Panevėžio, Šiaulių, Tauragės (Jurbarko m.) ir Telšių apskričių asmens sveikatos gydymo įstaigose bei mobiliuosiuose patikros punktuose, rašoma Kauno klinikų pranešime žiniasklaidai.
Šiems asmenims tikralaikės polimerazės grandininės reakcijos (PGR) tyrimo metu buvo rasta viruso genetinės medžiagos (RNR). Sekoskaitai ėminiai paimti atsitiktinės atrankos būdu pagal apskritis. SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaitos metu siekta nustatyti naujas viruso atmainas, tokias kaip britiškoji (B1.1.7), Pietų Afrikos (B.1.135) ar Brazilijos (P.1). Daugiausiai ėminių ištirta Kauno, mažiausiai – Tauragės apskrityse.
Marijampolės apskrities ėminiai, kuriuose nustatyta britiškoji atmaina, buvo paimti Vilkaviškyje ir Marijampolėje, Tauragės apskrities – Jurbarko mieste, Kauno apskrities – Kauno mieste. Tirtuose Šiaulių ir Panevėžio apskrities ėminiuose britiškosios SARS-CoV-2 viruso atmainos nenustatyta.
Atlikus statistinę analizę, pastebėta, kad aptinkama britiškoji atmaina nėra vienodai pasiskirsčiusi Kauno ir Marijampolės apskrityse. Atsižvelgiant į atliktus testavimus, teigiamų tikralaikės PGR tyrimų kiekį ir atliktų SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaitos tyrimų kiekį santykiui 10 tūkstančių gyventojų, nustatyta, kad britiškoji atmaina Marijampolės apskrityje yra dominuojanti, lyginant su Kauno apskritimi. Palyginimas su kitomis apskritimis negalimas dėl labai nedidelio nustatytų britiškosios viruso atmainos atvejų skaičiaus.
Suprantama, kad gauti rezultatai tikrosios situacijos apskričių populiacijose neatspindi dėl mažo SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaitos tyrimų skaičiaus. Norint gauti patikimesnę informaciją, būtina didinti atliekamų sekoskaitos tyrimų skaičių.
Visgi, žinojimas, kuriuose regionuose (apskrityse) plinta lengviau užkrečiama (britiškoji) SARS-CoV-2 viruso atmaina, turi reikšmės svarstant COVID-19 pandemijos valdymo strategijos sprendimus, tokius kaip COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičiaus mažinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar karantino suvaržymų laisvinimas.
