Kauniečiai nusprendė, kas turėtų atsirasti daug diskusijų sukėlusioje Ąžuolyno teritorijoje – Kas vyksta Kaune

Kauniečiai nusprendė, kas turėtų atsirasti daug diskusijų sukėlusioje Ąžuolyno teritorijoje

Vasario pradžioje Kauno valdžiai nutarus visuomenės poreikiams paimti Ąžuolyno parke esantį daugiau nei 3 ha ploto sklypą, kilo didelis pasipriešinimas. Nors savivaldybė tikino, kad teritorija gali būti panaudota įvairiai, sprendimo projekto dokumentuose figūravo tik automobilių stovėjimo aikštelės variantas. Portalas „Kas vyksta Kaune“, vienijantis didžiausią Kauno regiono bendruomenę virtualioje erdvėje, kreipėsi į skaitytojus ir sulaukė šūsnies pasiūlymų, kurie, tikimės, įkvėps miestiečius bei Kauno planuotojus.

Specialią „Kas vyksta Kaune“ formą, kurioje prašyta dalytis idėjomis jau kurį laiką nenaudojamam 3,35 ha sklypui Ąžuolyne, užpildė daugiau kaip 300 kauniečių. Daugiausia jų (89) mano, kad teritoriją reikėtų paversti laisvalaikio zona.

58 skaitytojai galvoja, kad čia reikėtų praplėsti Ąžuolyną ir leisti gyvuoti palyginti nepaliestai gamtai, 53 pritaria automobilių stovėjimo aikštelės įrengimui, nors dalis siūlo ją projektuoti mažesnę nei anksčiau skelbtos 1950 vietų, statyti po žeme arba skirti tik elektromobiliams.

Sugrąžinti tarpukariu šioje vietoje buvusią oranžeriją norėtų 24 kauniečiai, vienetai žmonių sutiktų, kad iškiltų botanikos sodelis arba gyvenamųjų namų kvartalas, dar kiti regi terasą arba amfiteatrą.

Nuo sporto aikštyno iki atrakcionų parko

„Vieša ledo arena, į kurią būtų įleidžiami visi norintys čiuožti. Vasaromis plotą galima būtų išnaudoti riedučiams ar šiaip vaikų sporto stovykloms, nes kol kas visokios aikštės, kaip atletikos maniežas, ledo arena, yra skirtos tik profesionaliems sportininkams, o vaikams ir mėgėjams pasiūlo rinktis į treniruotes nuo 21-22 val. vakaro“, – vaikų aktyvumo problematiką užkabino viena kaunietė, tuo metu kiti erdvę transformuoti sveikatingumui ragino Druskininkų Dineikos parko pavyzdžiu.

Pasak skaitytojų, čia taip pat tiktų riedučių, riedlenčių, BMX dviračių ir parkūro aikštelė su specialiomis rampomis ir kliūtimis, mat Ąžuolynas labai susijęs su sportu, o vietos ekstremalaus sporto entuziastams esą labai trūksta. Vietoje panaikintų senųjų Vytauto parko atrakcionų kauniečiai norėtų matyti naujus aptariamame sklype, su apžvalgos ratu, kreivų veidrodžių kambariu, skulptūromis, lauko kavine ir užkandinėmis, kur laiką galėtų leisti visa šeima.

„Galima padaryti miniatiūrų miestą po atviru dangumi kaip Nyderlandų „Madurodam“, arba kažkokį traukos objektą kaip „Legolendas“. Tai gali būti įžymių Kauno miesto pastatų maketas ar žinomos pasaulio vietos, kas būtų dar įdomiau. Pabuvęs Ąžuolyne, pakeliausi po pasaulį, ypač kai dabar ilgą laiką uždarytos kelionės“, – originalia idėja dalijosi skaitytojas.

Kiti suko edukacine kryptimi ir siūlė ąžuolų apsuptyje atidaryti zoologijos sodo centrą su programomis darželinukams ir moksleiviams, o tai esą būtų lengva padaryti, nes čia pat yra Kauno technologijos universiteto pastatai. Dalytis žiniomis centre galėtų studentai, tuo metu paaugliams tai būtų šuolis link gamtos mokslų – kaunietis numato perspektyvią informacinę simbiozę.

Norėtų tvarkingo gamtos prieglobsčio

Patriotiškai nusiteikęs skaitytojas ragino teritoriją prijungti prie Ąžuolyno ir šią parko dalį pavadinti „Lietuvos Ąžuolai“. Čia esą reikėtų pasodinti vardinius ąžuolus Lietuvos nepriklausomybės akto signatarams, kitiems šaliai nusipelniusiems žmonėms bei vesti edukacines programas jaunimui, vaikams ir miesto svečiams. Statyti automobilius vyras patarė miesto pakraščiuose: Muravoje, Aleksote, Rokuose.

Anot gyventojų, plotą dera sutvarkyti laikantis parkotvarkos, aplinkosaugos, kultūros paveldo reikalavimų, išsaugoti visus medžius ir želdynus, išvalyti tvenkinį bei išnaikinti pradedančius vešėti Sosnovskio barščius. Būtina atkreipti dėmesį, kad ąžuolyne pradėjo vešėti Sosnovskio barščiai, kuriuos būtina naikinti visomis priemonėmis. Kita „žalia“ mintis – dalį teritorijos skirti bendruomenės daržui, kur žmonės galėtų patys auginti daržoves.

„O šiaip neabejotinai tai turėtų likti žalia zona, skirta pasivaikščiojimui ir poilsiui. <…> Gali būti gėlių parkas, kaip Nyderlandų Keukenhof: skirtingų spalvų įvairiai išdėstytos tulpės, narcizai, besikeičiantys vis skirtingu metu žydintys augalai. Apsodinti teritoriją medžiais, augalais, padaryti šio parko botanikos išskirtinį kampelį. Jeigu bus stovėjimo aikštelė, per jaunimą pasidarys labai didelis šiukšlynas ir paukščiai pradės valgyt „McDonald’s“ bulvytes“, – kelis žingsnius į priekį numatė kauniečiai.

Planuojama stovėjimo aikštelė Ąžuolyno parke
Vydūno al. 4 kažkada žydėjo gėlynai, tačiau privataus verslo iniciatyva sunyko / R. Tenio nuotr.

Vydūno alėjoje gyvenęs skaitytojas kategoriškai užprotestavo medžių kirtimą ir naujas statybas, esą kol kas visi turi kur pasistatyti automobilį, o gamtos ypač centre, Žaliakalnyje mažėja. Tiems, kurie negali lengvai nuvykti į Panemunę, prie Nevėžio ar Kauno marių, siūlyta įrengti nemokamą basakojų taką.

Kiek netikėta idėja – aptvėrus sklypą, jį skirti šunų ir kačių savininkams: „Skamba įprastai, bet atkreipiu dėmesį, kad tai būtų ir kačių parkiukas, kurį įrengti patariu su specialistais – išeitų tikrai naujas ir orginalus žingsnis ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.“

Siūlo prikelti tarpukario oranžeriją

Istorinių šaltinių duomenimis, 1930 m. pastatyti Ąžuolyno šiltnamiai su 15 m. aukščio oranžerija tarpukariu buvo itin žymus Kauno objektas. Čia lankydavosi miestiečiai, atvykdavo ekskursijos – per dieną užsukdavo iki 600 žmonių, tačiau po karo statiniai sunyko.

Nemaža dalis kauniečių trokšta, kad oranžerija būtų atkurta: „Būtų ypač malonu, jei teritorija būtų prijungta prie Ąžuolyno parko ir pats parkas padidėtų – tai viena geriausių vietų mieste, norisi, kad jos būtų daugiau. Taip pat, jeigu būtų atstatyta istorinė oranžerija – manau, tai puikių puikiausias sprendimas. Labai prašau, tik neįrenkite ten automobilių stovėjimo aikštelės, vadovaukimės žalumo principais ir mažinkime automobilių skaičių Kauno mieste, neprisidarykime gėdos tarptautiniame kontekste.“

Nuo 1930 m. iki karo Ąžuolyne ties Vydūno alėja stovėjo oranžerija / KAVB nuotr.

Prie atstatytos oranžerijos, anot skaitytojų, derėtų fontanas arba krioklys su gėlynu, kavinė, vaikų žaidimų ir treniruoklių aikštelės arba šachmatams ir kitiems ramiems užsiėmimams skirta vieta. Istorinė tema galėtų būti pratęsta restorane ar cukrainėje miestiečiams siūlant paragauti tarpukario patiekalų.

„Rengti koncertus, parodas po atviru dangumi. Saugokit Ąžuolyną. Jis mūsų ir sekančių kartų turtas. Asfalto ir betono ir taip pilnas miestas“, – žalumos išsaugojimui advokatavo kauniečiai.

Automobiliai gali būti su išlygomis

Vienas „Kas vyksta Kaune“ skaitytojas pasiūlė tokį kompromisą: automobilių stovėjimo aikštelei panaudoti tik 1 hektarą palei Vydūno alėją esančios sklypo dalies, o likusią teritoriją užsodinti ąžuoliukais.

Aikštelę esą svarbu formuoti aplink vertingas žaliąsias teritorijos vietas, kad pamatas būtų dabartinė gamta, taip pat svarbu nestatyti tradicinio dizaino automobilių aikštelės. Aikštelės pagrindui žmonės rekomendavo naudoti tuščiavidures plyteles, ne asfaltą, tai – neva „Vakarų valstybėse paplitęs būdas, saugantis žalią plotą kirminams, paukščiams bei neužgožiantis gamtos“.

Svarbus momentas, pasak kauniečių, – kad aptariama vieta Ąžuolyne automobilių stovėjimo aikštelei netinkama ne tik istoriškai ar architektūriškai, bet ir dėl nepakankamos gatvių infrastruktūros, kuri turėtų aikštelę aptarnauti. Esą tokio dydžio aikštelė per parą gali generuoti Vydūno alėjoje papildomą apie 10 tūkst. automobilių eismą, o šio srauto pikas greičiausiai sutaptų su dabar čia vykstančio automobilių eismo intensyvumo padidėjimo valandomis.

„Manyčiau, kad daug tinkamesnė automobilių parkavimui vieta būtų Tunelio gatvėje, prie Dainų slėnio, kur jau įrengta aikštelė. Taip, ji turi trūkumą – yra šiek tiek labiau nutolusi nuo rekonstruojamo stadiono ir Kauno halės, tačiau susisiekimo požiūriu ši vieta ženkliai geresnė, be to, čia yra daugiau erdvės infrastruktūros pertvarkymui, jei ateityje toks poreikis atsirastų“, – svarstė skaitytojai.

Atkreipęs dėmesį į infrastruktūros problemą, vienas vyras šalia Dainų slėnio dabartinės aikštelės vietoje net siūlė pastatyti daugiaaukštę aikštelę, kuri aptarnautų atvykstančiuosius į renginius Ąžuolyne.

Galvoje regi detalią sklypo viziją

Išsamiausio pasiūlymo prizas neabejotinai turėtų atitekti skaitytojui, pateikusiam ne tik detalų teritorijos sutvarkymo planą, bet ir ekonominį modelį, kuris savivaldybei padėtų surinkti lėšas infrastruktūros palaikymui.

„Palei perimetrą – barai, kavinės, maistas išsinešti, sporto inventoriaus nuoma, apžvalgos bokštas, dengtos terasos su vaizdais į Ąžuolyną ir įrengtą parką (gal net dviejų aukštų), kad esant lietui didžioji dalis parko lankytojų galėtų pasislėpti. Plotą suskirstyti į netaisyklingos formos segmentus. Tvora ir želdiniais dalinai atskirti praėjimą į segmentus iš bet kur. Tarp segmentų – takeliai pasivaikščioti, važinėti riedučiais ir pan. Apšvietimo stulpai su apsaugos kameromis visur. Atviro tipo suoliukai bei muzikiniai fontanai kaip Bernardinų sode Vilniuje.

Segmentus logiškai suskaidyti į zonas pagal judėjimo greitį juose, tinkamumą mažiems, paaugliams ir suaugusiems. Dirbtinas tvenkinys su gėlėmis, vandens kanalas, vintažinis tiltukas kaip Tiškevičiaus parke Palangoje ženkliai padidintų trauką. Pačiuose segmentuose – karuselės mažiausiems, įvairių sporto šakų aikštės, smėlio paplūdimys su gultais ir takeliais / kino salė po atviru dangumi, WC, apsaugos postas ir kitos inžinerinės patalpos, amfiteatras su scena jauniems atlikėjams ir kitiems šou, iš krūmų ir tujų padaryti labirintai, meno akademijos studentų baigiamųjų darbų parodos, įvairios atrakcionų salės kaip Basanavičiaus gatvėje Palangoje.

Kauniečių manymu, žmonių pritrauktų štai toks palangietiškas tiltelis / Palangos miesto botanikos parko nuotr.

Įrengti liepų alėją, kaštonų alėją ir pan. Apsvarstyti galimybę, kad pasirinktus medžius tam tikrose vietose, tarkime, palei segmentų kraštus sodintų aplink esančių mokyklų abiturientai – jiems būtų tradicija. Įėjimas pro vartelius už simbolinį mokestį, gal kortelė kaip transporte, o skirtingų kategorijų lankytojams – įvairios lengvatos. Panašiai yra Sopote, Lenkijoje, prie tilto. Sudėjus su mokesčiais iš verslo kioskų, savivaldybei nebūtų ypač nuostolinga palaikyti tvarką teritorijoje.

Elektrinis traukinukas vaikams ir suaugusiems nuo zoologijos sodo, kur yra nemaža automobilių stovėjimo aikštelė, iki parko pagal poreikį aplankant ir S. Dariaus ir S. Girėno paminklą. Išnagrinėti technines ir ekonomines galimybes šaltuoju metų laiku pasirinktuose segmentuose įrengti pripučiamus maniežus, kad būtų užtikrintas parko lankomumas“, – kupiną veiklos laisvalaikio erdvę paišė skaitytojas. Belieka imit ir įgyvendinti, ar ne?

Sprendimas sulaukė pasipriešinimo

Pranešimai žiniasklaidoje apie Kauno savivaldybės ketinimus visuomenės reikmėms paimti sklypą Vydūno al. 4 pasirodė vasario 1 d. Jau kitą dieną vykusiame posėdyje Kauno taryba nutarė teritoriją pripažinti reikalinga automobiliams statyti ir numatė paimti sklypą visuomenės poreikiams.

„Nuo 1998 metų šitas sklypas jau yra suformuotas, jis yra virš 3 ha, jo paskirtis yra komercinė. Tai nėra Ąžuolyno parko sklypas, tai yra atskiras sklypas. Ir mes manome, kad ten būtų tikslinga įrengti automobilių aikštelę, nes ji galėtų puikiai tarnauti ir S. Dariaus ir S. Girėno stadionui, Sporto halei, naujai statomam būsimam maniežui, Ąžuolyno parkui ir zoologijos sodui“, – tarybos posėdyje vasario pradžioje aiškino savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Planai įrengti automobilių aikštelę sulaukė dalies kauniečių nepritarimo: šiuo momentu beveik 9,5 tūkst. žmonių pasirašę peticiją, kuria reiškiamas palaikymas sklypo perėmimui, bet ne aikštelės jame įrengimui. Tam itin aktyviai priešinosi Žaliakalnio bendruomenė bei asociacija „Žaliasis Ąžuolynas“.

Ąžuolyno parke auga apie 770 ąžuolų, o unikaliausia šio parko vertybė yra 100–300 metų ąžuolai, kurių kamieno skersmuo siekia 100–160 centimetrų. Šis parkas yra vieno rečiausių Lietuvoje ir Europoje vabalo – niūraspalvio auksavabalio – gyvenamoji vieta, parkas saugomas ir kaip Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorija.

Manoma, kad Ąžuolyno augimvietei gali būti keli tūkstančiai metų. 2005 metais, vykdant gamtinės įvairovės tyrimus, parko teritorijoje užregistruoti 59 rūšių paukščiai, 29 paukščių rūšys įrašytos į Europoje globaliai nykstančių rūšių sąrašus.

Dėkojame kauniečiams už tai, kad praneša apie aktualius įvykius. Jei ir jūs norite pasidalinti savo informacija ar nuomone apie Kauno aktualijas, rašykite pasinaudoję spec. forma „Pranešti naujieną“ arba per „Facebook“ puslapio privačias žinutes.

Tai portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojų inicijuota tema. Portalo „Kas vyksta Kaune“ redakcija neatsako už autorių mintis ir išsakomas idėjas, tačiau kviečia dalintis ir reikšti savo nuomonę.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA