Neapsikentę ne pirmus metus vykstančios neteisybės, į portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi tuoj nugriūsiančio Savanorių pr. 3A namo gyventojai. Savo lėšomis norintys namą sutvarkyti ir yrantį Pelėdų kalno šlaitą sutvirtinti žmonės niekaip negali to padaryti dėl savivaldybės valdininkų vilkinamo proceso, o užuot tvarkę vaizdingą miesto vietą, gyventojai priversti milžiniškas sumas leisti bylinėjimuisi teismuose.
Griūnantis namas savivaldybei nerūpi
Nors Kauno miesto savivaldybės administracija, o ir pats miesto meras ne kartą viešai yra teigę, kad jų siekis – sutvarkytas miestas, tačiau kasdienės žmonių patirtys parodo ir kitą medalio pusę.
Atrodytų, miesto savivaldybės valdininkai turėtų mūru stoti už tuos gyventojus, kurie nori prisidėti prie miesto gražinimo, tarpininkauti, kad jų siekis susitvarkyti vaizdingose vietose esančius apleistus statinius įvyktų kuo sklandžiau, tačiau Savanorių pr. 3A istorija rodo, kad viskas kartais Kaune būna ir atvirkščiai. Ypač jei į istoriją įsivelia savivaldybės administracijai pavaldžių ir galimai gerai pažįstamų įstaigų vadovų asmeniniai interesai.
Savanorių pr. 3A situacija prikišamai parodo, kad valdininkai dėl neaiškių priežasčių akivaizdžiai pataikauja į konfliktą dėl bendro įvažiavimo įsivėlusios garažų bendrijos interesams, o ne gina savo namą ir šlaitą norinčius susitvarkyti eilinius kauniečius, tarp kurių – ir pačiai savivaldybei priklausančio socialinio būsto gyventojai.
„Išeitų, kad savivaldybės darbuotojai kenkia patys sau, juk jeigu mes renovuotume namą, sutvirtintume šlaitą, tai ženkliai pagerėtų ir savivaldybei priklausančio buto gerbūvis, pakiltų jo kaina, o ten gyvenantiems žmonėms nebereiktų baimintis vieną dieną nukristi nuo jau griūnančių medinių laiptų“, – stebisi šio namo vienas iš gyventojų Evaldas Čiučiulka.
Šlaitas slenka ne be priežasties
Apžiūrėti griūnančio namo su gyventojais straipsnio autorė susitiko prie nuo Pelėdų kalno į kiemus Savanorių pr. apačioje vedančių pėsčiųjų laiptų. Lipant jais žemyn – stovi namas, apie kurį kalbame, yra ir nedidelis kiemukas, kuris remiasi į slenkantį kalno šlaitą.
„Kai įsigijau šį būstą, baldus atsivežiau savo senu „Golfu“, tačiau per gerą dešimtmetį šlaitas stipriai pasislinko, ėmė gadinti namą, jis jau skyla, būtina renovacija“, – rankomis skėsčioja kartu apžiūroje dalyvaujantis E. Čiučiulkos tėvas. Pasak jo, šlaito būklė gerokai pablogėjo, kai kalno viršuje leista statyti naujus namus, tačiau įrodyti, jog tai gadina apačioje esančius statinius – būtų kova su vėjo malūnais.
„Mes norime vienintelio dalyko, kad savivaldybė teisme mus užstotų ir apgintų mūsų teisę į sklypo suformavimą“, – sako E. Čiučiulkos tėvas.
Suformuoti sklypą gyventojai siekia nuo 2008 m., nes be tokio dokumento gauti leidimą namo renovacijai ir šlaito tvirtinimui – neįmanoma. Šiuo metu namo reikalais toliau rūpinasi E. Čiučiulka, nes čia jis norėtų ir apsigyventi. Bet kol namas tokios būklės, rizikuoti nenori.
„Žinot, po vieno iš teismo posėdžių, kuriame bandome įrodyti, kad pažeistos mūsų teisės dėl to, kad šalimais esanti garažų bendrija neduoda mums teisės naudotis servitutu – privažiavimu prie namo – užsuko būsto apžiūrėti antstolė, kuri konstatavo, kad name mes negyvename. Kaip galima gyventi name, kuris yra avarinės būklės?“, – retoriškai klausia vyras ir rodo pažymas, jog namą reikia skubiai tvarkyti.
E. Čiučiulka labai norėtų ne tik sutvarkyti patį pastatą, bet ir pats įsikurti su šeima 80 kv. metrų bute antrame pastato aukšte. Virš jų būsto įrengta mansarda, kurioje įsikūrę socialiai remtini asmenys. Minėtame būste gyvena Jolanta Podrėzienė su vyru ir trimis mažamečiais vaikais, taip pat kartu gyvena jos 70 metų amžiaus motina ir suaugęs sūnus.
„Būtų labai gerai, jei tą namą imtųsi kaimynas tvarkyti, nes vieną dieną jis tikrai sugrius“, – sako ponia Jolanta.
Leidimas yra, bet pagalius kiša „garažnikai“
Kad namą būtina kapitališkai remontuoti pritaria ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos seniūnas Marius Švaikauskas, kuris sako, kad savivaldybė dar 2016 m. liepą yra išdavusi reikalavimus dėl minimo žemės sklypo suformavimo. Leidimas galioja penkerius metus.
„Tais pačiais metais buvo pradėtas žemės sklypo formavimo procesas – savivaldybė organizavo projekto rengimą, bet jį vykdyti turi pats projekto iniciatorius, t. y. Savanorių pr. 3A pastato savininkas“, – sako M. Švaikauskas. Pasak jo, 2018 metais į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (www.zpdris.lt) buvo įkeltas toks projektas, bet jį teko atmesti dėl jame esančių klaidų.
„Natūralu, kad neteisingai užpildžius dokumentus jie grąžinami, o tuomet laukiama naujos redakcijos. Per pastaruosius trejus metus naujo projekto derinimui taip ir nesulaukėme, tačiau pataisytą versiją savininkas dar gali pateikti iki pat šių metų liepos 1 d.“, – viltingai informuoja M. Švaikauskas. Tačiau realybė kiek kitokia.
E. Čiučiulka patvirtina, kad projektą pateikė, tačiau nurodo ir priežastį, kodėl jo nepatvirtino savivaldybė, nes šalimais esanti garažų bendrija nedavė sutikimo suteikti sklypo formuotojui servituto. O galiausiai ir visiškai apsitvėrė savo teritoriją, nes leidimą suformuoti sklypą aplink garažus savivaldybė išdavė nepaisydama Savanorių pr. 3A gyventojų interesų.
Užuot tvarkę namą, pinigus leidžia advokatams
Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė sako, kad derinant minėtą projektą iškilo patekimo iki Savanorių pr. 3A pastato automobiliu problema – namas yra šlaite, nutolęs nuo gatvės, o nuo Pelėdų kalno besileidžiantys laiptai jungiasi su pėsčiųjų servitutu, kuris kerta Savanorių pr. 1A sklypą.
„Miesto pozicija atvira – sudaryti sąlygas, kad prie to namo būtų tiek privažiavimas automobiliu, tiek priėjimas pėsčiomis. Dar 2017 metais savivaldybė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), kad abiems judėjimams pritaikytas servitutas būtų įregistruotas administraciniu aktu. Mūsų žiniomis, NŽT kreipėsi į garažų bendriją „Ratas“, pro kurią veda minimas servitutas. Tačiau bendrija nedavė sutikimo dėl pravažiavimo pro Savanorių pr. 1A teritoriją motyvuodami, kad pravažiavimas per siauras ir automobiliai padaro žalą jų turtui“, – sako R. Šimkaitytė-Kudarauskė.
Tačiau E. Čiučiulka tvirtina, kad tokia garažų bendrijos nurodyta priežastis yra tik „dėl akių“. Iš tiesų, į sklypą, kurį jie siekia suformuoti, automobilis turi 2,72 m pločio pravažiavimą ir jis yra pakankamas.
„Daug kur senamiestyje yra vos 2,5 m pločio bromos, o ir į šį mūsų kiemą iš Savanorių pr. vedanti broma vos 2,7 m, taip kad čia tikrai yra tik bandymas rasti nors kokį argumentą, kodėl jie nesutinka leisti mums naudotis bendru pravažiavimu“, – sako E. Čiučiulka.
Būtent dėl šios priežasties šiuo metu užviręs teisinis procesas, kuris kainuoja ne taip jau ir mažai. Vyrai linguoja galvomis, kad teisinės paslaugos jiems jau kainavo ne vieną tūkstantį eurų, o pabaigos vis dar nematyti. „O galėtumėm šiuos pinigus skirti namo tvarkymui, apmaudu“, – sako jie.
Garažų bendrija – tikri kiemo karaliai
Savivaldybės atstovė R. Šimkaitytė-Kudarauskė. patvirtina, kad dėl servituto nustatymo teisminiame procese tenka dalyvauti ir pačiai savivaldybei. „Šioje byloje savivaldybė dalyvauja kaip trečiasis asmuo, palaikydama ieškovo poziciją dėl servituto nustatymo reikalingumo. Teismo posėdis paskirtas kovo mėnesį, todėl nenorime iš anksto spėlioti, kokį sprendimą priims teismas ir kaip bus išspręstas servituto nustatymo klausimas“, – sako ji.
Iki kol teismas nenusprendė kitaip, Savanorių pr. 1A kertantis servitutas yra skirtas tik pėstiesiems. „Minimas sklypas yra privatus ir suformuotas, todėl savininkai gali jį užsitverti nuo automobilių judėjimo, tačiau privalo užtikrinti, kad pėstieji gali laisvai judėti servitutu bei pasiekti link Pelėdų kalno vedančius laiptus“, – teigia savivaldybės atstovė.
Tačiau ji nepamini fakto, kad kiemu ir pravažiavimu, kurį užsitvėrė garažų bendrija „Ratas“ anksčiau naudojosi dauguma aplinkinių namų gyventojų, tačiau savivaldybė, nepaisydama kitų gyventojų interesų leido bendrijai užsitverti kiemą, kaip panorėjus.
Apie užtvertą kiemą kalba ir Savanorių pr. 3A namo gyventoja Jolanta. „Mano abi dukrytės turi negalią, kartu gyvena senyva motina, o greitosios medicinos pagalbos automobilis gali atvažiuoti tik iki užtverto kiemo atitvaro, ar tai normalu mieste? Neįsivaizduoju, kas būtų, jei kiltų gaisras“, – sako moteris.
Kai buvo užtvertas kiemas, gyventojai nebegali ir patys privažiuoti transportu prie namų, tad su pirkiniais iš parduotuvės tenka tampytis po kelis šimtus metrų, o šiukšlių konteinerį gabenti aplink visą kvartalą vos ne per Laisvės alėją. „Su šiukšlių maišais dar galiu pralįsti, bet su vaiko vežimėliu – niekaip“, – sako moteris.
Kieno interesai svarbesni – gyventojų ar „garažnikų“?
Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistė susisiekė ir su garažų bendrijos pirmininku Antanu Veselka, buvusiu bendrovės „Kauno komprojektas“ vadovu. Beje, vienas iš garažų bendrijos narių yra ir Kauno miesto poliklinikos direktoriaus pavaduotojas medicinai Raimundas Micka.
A. Veselka teigė, kad leidimo naudotis servitutu minėtiems gyventojams neduoda, nes, pasak jo, į norimą suformuoti kiemą įvažiavimas yra per siauras, esą įvažiuojantys automobiliai gadina jo valdomų garažų sienas.
Tiesa, po ilgesnio pašnekesio paaiškėjo, kad gal garažų bendrija ir svarstytų leisti visgi naudotis tuo servitutu Savanorių pr. 3A namo gyventojams, jei jie sutiktų bendrijai mokėti nuomos mokestį. „Bet jie labai mandri, galvoja, kad yra labai teisūs ir jiems kažkas čia priklauso. Mes siūlėm jiems ir du garažus nusipirkti, būtų tapę bendrijos nariais, kita kalba būtų“, – sako A. Veselka.
Bekalbant paaiškėjo, kad bendrija turi ir daugiau sumanymų, kaip plėsti veiklą. „Turim architekto suformuotus pasiūlymus dėl verslo biurų pastato, tai tą pravažiavimą su laiku išvis uždarysim“, – neslėpė A. Veselka. Paklaustas, kieno visgi mieste svarbesni interesai – miesto gyventojų ar garažų savininkų, jis sakė, kad visi dėl visko turi susitarti.
Dar būdamas minėtos bendrovės vadovu A. Veselka 2008 m. tinklapyje www.jumsinfo.lt yra publikavęs savo nuomonę, kad būtina kuo skubiau spręsti netvarką statybų sektoriuje. Tuo metu jis rašė kad „skylėti įstatymai ir įvairūs norminiai aktai sudaro idealias sąlygas korupcijai. Kur nėra tvarkos, ją galima nusipirkti“, teigė, matomai situaciją gerai biurokratų koridoriuose išmanantis, A. Veselka.
Kiemas pagarsėjo ir nelegaliomis statybomis
Dar vienas šio Kauno kiemo skaudulys – su aptariamos garažų bendrijos sklypu besiribojantis dar vienas objektas – nelegalios statybos. Negrabiai iš statybinių medžiagų suręstas kelių aukštų statinys iš šalies žiūrint galimai galėtų tapti gyvenamuoju namu, tačiau čia jis išdygo be jokių leidimų. Tačiau panašu, kad nelegalios statybos Kaune žymiai labiau toleruojamos, nei žmonių siekis susitvarkyti savo dokumentus, kaip priklauso pagal įstatymus.
Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus, praėjusių metų lapkritį nelegalus statytojas kreipėsi į savivaldybę dėl savavalinės statybos įteisinimo procedūrų, inicijavo visuomenės informavimo apie rengiamą savavališkai atliktų statybos darbų įteisinimo projektą, gruodį įvyko ir viešas šio objekto aptarimas.
„Minėtame aptarime galėjo dalyvauti visi suinteresuoti asmenys ir pateikti su projektu susijusias pastabas ar pasiūlymus projektinių sprendinių koregavimui. Kadangi tokių pastabų nesulaukėme, Kauno miesto savivaldybė projektiniams pasiūlymams pritarė“, – sakė N. Valatkevičius. Jo teigimu, tikėtina, kad šiuo metu yra ruošiamas techninis projektas, kuris bus derinamas su savivaldybe ir tik tuomet išduodamas statybos leidimas.
Paklaustas, ar žinojo apie tokį aptarimą netoliese nekilnojamąjį turtą turintis ir niekaip jam teisėta nuosavybės teise priklausančio namo negalintis susitvarkyti E. Čiučiulka, sakė, kad tikrai nieko negirdėjo.
„Tai, žinot, jie paskelbia kažkur sistemoje, negi kasdien eisi tikrinti, kas kur ką paskelbė“, – pečiais gūžčiojo vyras. Pasak jo, kaip garažų bendrija kiemą tvėrė, irgi niekas nebuvo informuotas.
„Visi patyliukais viską susitvarko, atgaline tvarka įsiteisina, o tu eilinis pilietis su savo teisybe toliau esi priverstas vaikščioti po teismus“, – apgailestavo jaunas vyras, vis dar tikintis, kad teisybę visgi galima įrodyti. O ar jam pavyks – parodys laikas.
