Kauno „Žalgirio“ marškinėlius dalį 1999-2000 metų sezono vilkėjęs Corey Beckas duodamas interviu Delfi tvirtino, kad ant Lietuvos klubo vis dar laiko pyktį dėl neva pradingusių pinigų ir situaciją lydėjusios įkalinimo bausmės. Visgi vienas iš tuometinių Kauno ekipos savininkų Mindaugas Plūkas dėl tokių amerikiečio nuoskaudų gūžčioja pečiais.
Savo nemalonų ir nesėkmėmis nusėtą karjeros etapą Lietuvoje prisiminęs C. Beckas Delfi pasakojo, kad 1999-ųjų vasarą sudarius su „Žalgiriu“ sutartį jam buvo pažadėta sumokėti 30 tūkst. JAV dolerių avansu. Anot krepšininko, tiek jis buvo įsiskolinęs už nemokėtus vaiko išlaikymo alimentus. C. Becko teigimu, žaisdamas Kaune krepšininkas manė, kad skola jau padengta, bet namie jo laukė staigmena
Kai „Žalgiris“ nuvylusį atakų organizatorių atleido, C. Beckas grįžo į JAV ir sužinojo vis dar esantis skolingas. Anot buvusio žalgiriečio, klubas žadėtų 30 tūkst. dolerių į nurodytą sąskaitą nepervedė arba šiuos pinigus kažkas pasisavino.
„Rašiau „Žalgirio“ vadovybei laiškus, skambinau, bet jie teigė, kad pinigai yra pervesti – tai jie įrodė notaro pasirašytu laišku. Jie negalėjo man pasakyti, kas šiuos pinigus atsiėmė. Ilga istorija trumpai – taip niekada ir neradau man priklausančių 30 tūkst. dolerių, kuriuos pasisavino arba „Žalgiris“, arba skolos sumokėjimo procesą administravęs teisininkas. Per juos sėdau į kalėjimą ir turėjau ten leisti ilgą laiką“, – skundėsi C. Beckas.
Savo pozicija apie 1999-2000 metų sezono įvykius su Delfi pasidalino ir tuometinis „Žalgirio“ valdybos pirmininkas M. Plūkas, tuo metu buvęs ir pagrindiniu klubo akcininku.
Pasak verslininko, susitarimų dėl išankstinių kontraktų sumų išmokėjimų tais laikais tikrai galėjo būti, tačiau C. Becko situacijos jis tiksliai nepamena. Visgi kaunietis pažymi, jog su amerikiečiu buvo visiškai atsiskaityta.
„Žinokite, smulkiai tikrai neatsimenu, tiek metų jau praėjo. Kontraktas su Becku buvo, kažkokių susitarimų dėl avanso galėjo būti, bet tikslių sutarties su juo sąlygų tikrai neatsiminsiu“, – sakė M. Plūkas, kuris stebisi dėl krepšininko pareiškimų apie tai, kad klubas nebuvo geranoriškas.
C. Beckas tvirtino, kad Kauno ekipos vadovai net nebandė apsimesti norintys padėti: „Mane tai nuvylė labiausiai. Man tik reikėjo jų paaiškinimo apie tai, kur tiksliai atsidūrė jų tariamai išsiųsti pinigai, tuomet būčiau galėjęs paduoti į teismą asmenį, kuris pinigus atsiėmė neteisėtai. Nesulaukęs „Žalgirio“ pagalbos to padaryti negalėjau.“
M. Plūkas neatmeta galimybės, kad C. Becko pinigus galėjo pasisavinti už jo bylą atsakingi teisininkai.
„Žiūrint paprastai, kontrakte yra nurodyta sąskaita, į kurią reikia pervesti pinigus. Jei į duotą sąskaitą buvo pervesti pinigai, tai ką klubas gali daugiau padaryti? Aš nežinau, kas jam ten atsitiko. Gal jam nurašė kokie anstoliai tuos pinigus ar dar kažkas.
Sunku apie tai kalbėti, nes tikrai neatsimenu, kokia tiksliai buvo ta jo situacija, bet, kiek galiu atsiminti, klubas savo įsipareigojimus įvykdė. O kur jau tie pervesti pinigai pradingo, aš tikrai nežinau“, – pasakojo M. Plūkas.
Buvęs pagrindinis „Žalgirio“ akcininkas pripažino, kad C. Beckas buvo vienas prasčiausių pirkinių per jo aktyvaus dalyvavimo klubo veikloje laikotarpį, tačiau nesutiko su tuo, kad amerikietis tuomet buvo pasirinktas svarstant jo ir Šarūno Jasikevičiaus kandidatūras. Pasak M. Plūko, kviečiantis buvusį NBA krepšininką, Šaras jau buvo pakeliui į Liublianos „Olimpiją“.
„Kiek atsimenu, apie galimybę pasikviesti Jasikevičių mes kalbėjome anksčiau, dar nepradėję derėtis su Becku. Nepasiimti į komandą Jasikevičiaus buvo trenerio sprendimas (tuo metu „Žalgirį“ treniravo Jonas Kazlauskas, – red. past.). Na o Beckas buvo tikrai nevykęs mūsų pirkinys. Jis atėjo į komandą su didelėmis ambicijomis, bet jam niekas nepavyko.“
Paklaustas apie užsitęsusiomis pagiriomis neretai pavadinamus įvykius, sekusius po istorinio 1998-1999 metų sezono, M. Plūkas teigė, kad Eurolygos čempionai nuosmukį išgyveno dėl radikaliai pasikeitusios klubo finansinės situacijos. Tai lėmė, kad 1999-2000 m. krepšinio sezonas buvo nusėtas pralaimėjimais.
„Subyrėjo biudžetas – išsilakstė žaidėjai. Nuopuolis įvyko dėl to, kad netekome pagrindinių savo žaidėjų ir negavome mums pažadėtos piniginės paramos“, – konstatavo M. Plūkas.
Po triumfo Eurolygoje tuometinė Vyriausybė pažadėjo „Žalgiriui“ skirti kiek daugiau nei 5 milijonus litų paramos, tačiau planus išmokėti šią premiją sujaukė ekonominė krizė ir valdžių kaita. Saulius Skvernelis prieš trejus metus teigė, kad Vyriausybė iki šiol yra skolinga Kauno komandai apie 2 milijonus litų (579 tūkst. eurų).
„Buvo Vyriausybės nutarimas skirti pinigų, bet pasikeitė premjerai, pasikeitė valdžia ir vyriausybė neištesėjo to pažado. Tie dalykai buvo patvirtinti raštiškai, tačiau pinigų negavome“, – teigė M. Plūkas.
Anot pašnekovo, itin reikšmingas buvo ir Šabtajaus Kalmanovičiaus pasitraukimas. 1994-1999 metais komandą didelėmis sumomis rėmęs prieštaringos reputacijos verslininkas tuomet apleido Kauną konkrečiai neįvardinęs priežasčių ir tik mįslingai kalbėjo apie žmones, „trukdančius jam kurti „Žalgirio“ klubą“.
M. Plūkas paaiškino, kad atsitraukimas nuo „Žalgirio“ buvo Š. Kalmanovičiaus protesto forma.
„Kai negavome žadėtosios paramos iš Vyriausybės, labai daug savų pinigų teko skirti klubo valdytojams. Dėl to Kalmanovičius ir nusprendė pasitraukti. Tuomet viskas „Žalgiryje“ jau nebeatrodė taip, kaip buvo iki tol“, – prisiminė M. Plūkas.
Š. Kalmanovičiui išvykus į Rusiją, 1999-2003 metais „Žalgirį“ savo rankose laikė būtent M. Plūkas.
Pasitraukti iš klubo valdymo verslininkas nutarė tuomet, kai Arvydas Sabonis baigė karjerą NBA lygoje bei pasiryžo grįžti į Kauną. Didžioji „Žalgirio“ akcijų dalis už simbolinę kainą tuomet buvo perleista legendiniam krepšininkui.
„Man atrodė, kad komandai taip bus geriau“, – Delfi paklaustas apie savo sprendimą išsižadėti „Žalgirio“ akcijų teigė M. Plūkas, pridūręs, jog buvo teisus. Kaip teigia pats verslininkas, ilgainiui „Žalgirio“ organizacija pradėjo dideliais žingsniais eiti į priekį.
Nors ir atsitraukė nuo komandos valdymo, apskritai M. Plūkas nuo „Žalgirio“ neatitolo. Jo vadovaujama gelžbetonio konstrukcijomis prekiaujanti įmonė „Aksa“ visuomet buvo viena pagrindinių klubo rėmėjų, o iki šiol savo mylimą komandą finansuojantis verslininkas pats nuolat vyksta į Eurolygos išvykas palaikyti krepšininkus arenoje.
„Kaip jaučiuosi dėl „Žalgirio“ dabar? Labai džiaugiuosi. Klubo administracija padarė tikrai didelę pažangą. Esu dėl to labai patenkintas ir laimingas“, – pokalbio pabaigoje tarė pašnekovas.
Šiame pasakojime minėtas verslininkas Š. Kalmanovičius Rusijoje buvo nušautas 2009-ųjų rudenį.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
