Pusiau sugriauto namo Perkūno al. 11 griuvėsius užklojo storos sniego pusnys, o turto savininkas siekia teisme užginčyti visus valstybės tarnybų nurodymus, pagal kuriuos jis buvo priverstas sustabdyti beveik šimto metų senumo vilos griovimo darbus, negana to – autentiškai atstatyti pastatą, o dar ir sumokėti milžinišką baudą.
Žalos komisija paskelbė išvadą dėl baudos
Sausio viduryje dėl pusiau nugriauto namo Perkūno al. 11 sudaryta Kultūros paveldo departamento (KPD) Žalos nustatymo komisija nurodė, kad pastato savininkas privalės nuo pamatų atstatyti beveik nugriautą Art deco stiliaus namą. Praėjus beveik mėnesiui komisija skelbia ir verdiktą dėl žalos valstybei atlyginimo – nurodoma, kad savininkas turės sumokėti į valstybės biudžetą daugiau, kaip 80 tūkst. eurų
Kaip portalą „Kas vyksta Kaune“ dar spalio mėnesį informavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus specialistas Andrius Liakas, jų specialistų surašytame reikalavime buvo nurodoma ne tik „nevykdyti namo Perkūno al. 11, Kaune griovimo darbų (nedelsiant)“, bet ir tinkamai uždengti bei kitaip nuo neigiamo atmosferos poveikio apsaugoti pažeistas pastato dalis.
Tačiau pastato savininkas yra teigęs, kad šio sprendimo net akyse nematęs, o iš susirašinėjimo tarp institucijų raštų susidaro įspūdis, kad informacija apie paveldosaugininkų sprendimus savininkui galimai įteikta tik per statybos inspektorius, todėl – gerokai pavėluotai.
A. Liakas telefonu yra minėjęs, kad paveldo departamento nuomonė Artūrui Dankovskiui buvo žinoma, nes jis pats lankėsi departamento Kauno skyriuje, tiesa, raštiško įrodymo, kad susipažino – nėra.
Apskundė visus valstybės institucijų sprendimus
Priminsime, kad didįjį griovimą, per kurį negrįžtamai sunaikinta didžioji dalis pastato, griovėjai vykdė praeitų metų spalio 17 d., šeštadienį, o ekskavatorių sustabdė tik aplinkos apsaugos specialistai – ne statybų ir paveldo, kurių raštai oficialiai įteikti tik spalio 20 d., antradienį. Tai gali tapti pagrindine priežastimi, leisiančia griovėjui išsisukti nuo atsakomybės, o atsakymus, kodėl nesuskubta privalomųjų nurodymų įteikti anksčiau, turės rasti pačios valstybės institucijos.
Paveldosaugos specialistų reikalavimą stabdyti griovimą ir saugoti pastato liekanas, A. Dankovskis buvo apskundęs Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Atitinkamai jis skundė ir visus kitus valstybės institucijų sprendimus – taip pat ir reikalavimą atstatyti nugriautą namą. A. Dankovskis LRT trečiadienį patvirtino, kad skųs ir šį nurodymą dėl padarytos žalos valstybės saugomam turtui atlyginimo.
Laukia ir aplinkosaugininkai
Spalio 17 d. sunkiąją techniką Perkūno al. 11 esančiame sklype galiausiai sustabdę Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos pareigūnai buvo nurodę, kad stabdymo terminas – vienas mėnuo. Tačiau terminas buvo pratęstas neribotam laikui, nes aplinkosaugininkai laukia atsakymų iš paveldo specialistų, o pastarieji – iš teismo.
„Kadangi Perkūno al. 11, Kaune esantis statinys, patenka į savivaldybės saugomos kultūros paveldo vietovės teritoriją, tam kad saugomo statinio griovimo metu žemės sklype susidariusius griuvėsius būtų galima sutvarkyti pagal atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus, kaip statybines atliekas ar vykdyti kitus nestabilių konstrukcijų šalinimo darbus, reikalinga Kultūros paveldo departamento išvada, kad žemės sklype tarp sugriautų statinio dalių nėra vertingų saugomo statinio elementų, kuriuos privaloma išsaugoti“, – anksčiau yra komentavusi Aplinkos apsaugos departamento atstovė spaudai Jurgita Jasiūnienė.
Pasak jos, kai tik bus gautas paveldosaugininkų vertinimas ir išvados, kad teritorijoje yra likusios tik statybinės atliekos, bus priimtas sprendimą ir numatyti tolimesni veiksmai dėl statybinių atliekų tvarkymo. Taip pat tik tada bus priimti ir sprendimai dėl bausmių netinkamai asbesto stogą ardžiusiam, todėl grėsmę žmonių sveikatai sukėlusiam, rangovui.
Priminsime, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro portalui „Kas vyksta Kaune“ atsiųstuose atsakymuose buvo teigiama, kad griaunant statinius, keičiant šiferinę stogų dangą, laužant, pjaustant šiferį, atliekant kitus su asbesto ardymu susijusius darbus, aplinkoje pasklinda labai smulkūs plaušeliai, kurie gali sukelti tokias ligas, kaip asbestozė, plaučių vėžys, mezotelioma (krūtinplėvės ir pilvaplėvės vėžys), rečiau skrandžio, storosios žarnos vėžys. Daugiau apie asbesto ardymui ir utilizavimui taikomus reikalavimus skaitykite anksčiau publikuotame straipsnyje.
„Griovimo darbus vykdęs asmuo bus patrauktas administracinėn atsakomybėm ir pradėta juridinio asmens teisena. Pagal ANK protokolai gali būti surašomi per du metus nuo įvykio pradžios, iki galo išaiškėjus visoms aplinkybėms. Šiuo metu dėl šalyje paskelbto visuotinio karantino protokolo surašymas atkeltas, kol nepasikeis situacija šalyje“, – yra teigusi J. Jasiūnienė.
