Karantino atlaisvinimus Ministrų kabinetas atideda savaitei, trečiadienį per Vyriausybės posėdį pranešė premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak premjerės, nutarimas dėl karantino galioja iki kitos savaitės vasario 28 dienos, tad Ministrų kabinetas turės iš principo spręsti, kurias veiklas leisti, kurių – dar ne.
Vyriausybės vadovė taip pat patvirtino, kad kitą savaitę gali būti svarstomas sprendimas dėl judėjimo tarp visų žiedinių savivaldybių atlaisvinimo.
„Kadangi kitos savaitės pabaigoje baigiasi, iki kada galioja karantino nutarimas, ir kitą trečiadienį turėsime spręsti, kokius apribojimus turėsime pratęsti, o kurių atsisakyti, tuo metu tų veiklų, apie kurių atlaisvinimą galėtume kalbėti, matyt, kad bus daugiau, pasiūlymas buvo šiandien nutarimo keitimo nedaryti“, – sakė premjerė.
Mažėjant koronaviruso plitimui, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija pirmadienį pasiūlė palaipsniui atlaisvinti judėjimą žiedinėse savivaldybėse.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad iš pradžių siūloma leisti judėjimą tarp Alytaus, Šiaulių ir Panevėžio miestų bei jų žiedinių savivaldybių.
„Kitą savaitę galėsime svarstyti dėl visų žiedinių savivaldybių ir nedalinsime porcijų, kad kiekvieną savaitę kažką kaitaliojame, o priimsime nuoseklų sprendimą, nediskriminuodami didesnių miestų ir jų žiedinių savivaldybių, ypatingai jeigu išsilygins epidemiologinė situacija per savaitę“, – apie sprendimus dėl žiedinių savivaldybių sakė I. Šimonytė.
Išimtis judėjimo ribojimui
Paklausta, ar Vyriausybė planuoja judėjimo tarp savivaldybių ribojimo išimtis ar atlaisvinimus kaimo turizmo sodyboms, kad šios, pavyzdžiui, galėtų priimti žmones iš kitų savivaldybių saviizoliacijai, I. Šimonytė sakė, kad situacija vis dar yra tokia, kai nebūtino mobilumo reikėtų vengti.
„Vienas iš didžiausių indėlių, kuris lėmė atvejų sumažėjimą, buvo būtent tai, kad žmonių mobilumas labai žymiai sumažėjo, todėl Vyriausybė labai atsargiai siūlys tas priemones, kurios gali žmonių mobilumą didinti. Tai nereiškia, kad apribojimai dėl judėjimo tarp savivaldybių išliks tokie, kokie yra, dar keletą mėnesių, bet tai nereiškia, kad Vyriausybė imsis rizikos skatinti žmonių intensyvesnį judėjimą“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerės teigimu, Vėlinių patirtis ir kiti momentai rudenį parodė, kad po tokio didelio pagyvėjimo pasekmės paprastai būna sparčiai augantis naujų atvejų skaičius.
„Tik tada, kai matysime, kad yra pakankamai saugu jau neriboti žmonių pasirinkimo judėti poilsiui, laisvalaikiui ir pramogų tikslais į kitas savivaldybes, kai labiau susivienodins skirtingų savivaldybių epidemiologinė padėtis, tuomet galėsime apie tai kalbėti“, – sakė ministrė pirmininkė.
Kiek anksčiau trečiadienį Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas teigė, kad mano, jog jau būtų galima pradėti diskutuoti apie apribojimų, darančių įtaką kaimo turizmo sodybų veiklai, peržiūrėjimą.
„Galėtų būti peržiūrimi ir du ribojimai: apie juos jau, mano galva, galima pradėti diskutuoti. Tai ribojimas tarp savivaldybių, nuvažiavimas į kaimo turizmo sodybą su aiškiomis sąlygomis, kas ten gali važiuoti, kad tas pats namų ūkis važiuotų, registracija ir visa kita, nesuteiktų, mano galva, papildomo pagreičio pandemijai, ir tai leistų šiek tiek žmonėms laisviau kvėpuoti, o kaimo turizmo sodybų verslui atsigauti“, – sakė V. Mitalas.
Svarstys kultūros įstaigų atvėrimą
Kitą savaitę su karantino palengvinimais Ministrų kabinetas galės svarstyti ir galimybę atverti kultūros įstaigas, patvirtino premjerė I. Šimonytė.
„Tikrai manau, kad kitą savaitę galėsime sprendimus dėl kultūros įstaigų priimti, tai nereiškia, kad bus galima organizuoti kažkokius masinius renginius, iki to dar toloka, bet galėtų mažais būriais, šeimomis žmonės aplankyti galeriją ir pasižiūrėti kokią nors parodą“, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė I. Šimonytė.
Premjerė teigė, kad ketvirtadienį galimybes saugiai priimti lankytojus kultūros ministras Simonas Kairys aptars su kultūros įstaigų vadovais.
„Kultūros ministras, mano žiniomis, rytoj turės susitikimą su daugelio įstaigų vadovais, nes kultūros įstaigos yra ypatingesnės nei, tarkim, prekybos įstaigos, dažnu atveju ten yra ne tokios lengvos galimybės turėti specialias vėdinimo sistemas ar dezinfekcines priemones, nes yra eksponatai, kuriuos reikia saugoti, taip pat reikia galvoti apie žmones, kurie dirba tose įstaigose, apie jų saugumą“, – sakė I. Šimonytė.
Prekybininkai pažeidžia Vyriausybės nutarimą
Kai kurių prekybininkų bandymas atitikti naują karantino tvarką dalį parduotuvių ploto atitveriant ir taip siekiant prekybos plotą sumažinti iki 300 kv. metrų, yra Vyriausybės nutarimo pažeidimas, sako I. Šimonytė.
Anot jos, nutarimas yra labai aiškus – pagal jį nuo vasario 15 dienos gali veikti ne daugiau kaip 300 kv. metrų ploto ne maisto prekių parduotuvės, turinčios atskirą įėjimą iš lauko.
„Mes kalbame apie bendrą plotą, tai yra tą plotą, kuris dokumentuotas kaip prekybos plotas. Todėl visokie padalinimai ir kitokie atidalinimai – tam netgi specialiai yra pateikta sąvoka, apibrėžimas, kas yra prekybos plotas, kas yra įskaičiuojama į 300 kv. metrų“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė I. Šimonytė.
„Kažkokios kitos manipuliacijos, mano vertinimu, jau yra ne bandymas apeiti nutarimą, o tiesiog nutarimo pažeidimas ir tą konkrečiose situacijose turi vertinti konkrečios atsakingos institucijos“, – pridūrė Vyriausybės vadovė.
Tačiau kaip skelbė portalas 15min.lt, nuo pirmadienio atsidarė ir dalis parduotuvių, didesnių nei 300 kv. metrų – jos atitvėrė dalį ploto, kad atitiktų 300 kv. metrų ploto reikalavimą.
Pirmadienį veiklą buvo atnaujinęs ir statybos prekių tinklas „Moki-veži“, kurio netiesioginis akcininkas yra energetikos ministras Dainius Kreivys, tačiau portalas delfi.lt trečiadienį pranešė, kad bendrovė parduotuves uždarė ir institucijų paprašė papildomos informacijos.
„Moki-veži“ savaitės pradžioje skelbė atidariusi 24 parduotuves, kurios pertvarkytos į „mažuosius formatus“.
Visų ne maisto prekių parduotuvių veikla buvo uždrausta nuo gruodžio 16 dienos, kuomet Lietuvoje dėl prastos epidemiologinės situacijos buvo sugriežtintas karantinas.
